Pavėluotas nuslėptų praeities nuodėmių pripažinimas pirmąjį kursą baigusiam kariūnui nepagelbėjo – Krašto apsaugos ministerija (KAM) priėmė sprendimą su juo nutraukti sutartį, o Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui (AOTD) buvo nurodyta nebetęsti kariūno kandidatūros tikrinimo ir jam neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
KAM nustatė, kad prieš pradėdamas tarnybą profesinėje karo tarnyboje mažeikiškis Gediminas M. nuslėpė informaciją, susijusią su narkotinių medžiagų vartojimu, taip pat nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie lažybų bendrovėse atliktų statymų skaičių.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad dar nuo 2014 m. pavasario iki 2015 m. vasario, kai tarnavo profesinėje karo tarnyboje, vaikinas net 10 kartų vartojo narkotines medžiagas, o iš viso nuo narkotikų buvo apsvaigęs net 35 kartus. Maža to, jis, būdamas apsvaigęs nuo narkotikų, vairavo automobilį.
Taip pat buvo nustatyta, kad kariūnas daugiau kaip 2 tūkst. kartų atliko statymus įvairiose lažybų bendrovėse.
„Tokie duomenys Gediminą M. apibūdina kaip neatsakingą, turintį polinkį į lošimus, lengvabūdišką, nesąžiningą, o tai leidžia suabejoti jo patikimumu“, – įsitikinę KAM atstovai.
Tokius argumentus jie pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT), kuris apeliacine tvarka išnagrinėjo Gedimino M. skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, kuriuo jis prašė panaikinti KAM įsakymą ir įpareigoti Lietuvos karo akademiiją sudaryti sutartį studijų antrajam kursui.
Tačiau dabar jau buvusio kariūno skundas nebuvo patenkintas – apeliacine tvarka bylą išnagrinėję teisėjai konstatavo, kad KAM sprendimas yra teisėtas.
„Pareiškėjas yra neatsakingas, nes ne vieną kartą vartojo narkotines medžiagas, yra lengvabūdis, nes du kartus vairavo transporto priemonę pavartojęs marihuanos, yra nesąžiningas, nes sąmoningai pateikė melagingą informaciją, yra neatsakingas, nes turi potraukį azartiniams lošimams“, – galutiniame ir neskundžiamame sprendime nurodė teisėjai.
Anot jų, Konstitucinis Teismas (KT) yra pažymėjęs, kad asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su jo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu.
„Su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama“, – KT nutarimą citavo teisėjai.
Lošimai – jaunatviško žingeidumo padariniai
Kreipdamasis į teismą Gediminas M. nurodė, kad neturėjo tikslo „sąmoningai kažką nuslėpti“.
„Niekada neneigiau ir šiuo metu neneigiu, kad dariau statymus mobiliuoju telefonu ir tai buvo tik iš sportinio intereso, statymų sumos buvo nedidelės, – aiškino buvęs kariūnas. – Dėl „žolės“ taip pat sąžiningai nurodžiau, kad nerūkau ir nevartoju alkoholio, tik prisipažinau, kad draugų kompanijoje esu rūkęs gal keletą kartų, tai vyko tada, kai mokiausi gimnazijoje, dar kelis kartus rūkiau profesinėje karo tarnyboje. Šiuo metu daug sportuoju, į alkoholį ir rūkymą dabar žiūri neigiamai, nebendrauju su draugais, galinčiais daryti neigiamą įtaką, lankau choro, šokių, bokso būrelius, bokse esu pasiekęs laimėjimų.“
Į Lietuvos karo akademiją 2015 m. studijuoti įstojęs mažeikiškis taip pat tikino, kad statymai lažybų bendrovėse savaime negali būti vertinama kaip neigiama veikla, nes tai normali, valstybės legalizuota veikla.
„Statymus lažybų bendrovėse laikau jaunatviško žingeidumo padariniu, o ne polinkiu lošti“, – pažymėjo buvęs kariūnas, kuris tikino, kad savo gyvenimą ir toliau sieja su karinėmis struktūromis, aktyviai dalyvauja Lietuvos Šaulių sąjungos Mažeikių kuopos veikloje.
Tuo metu AOTD atstovų nuomone, Gediminas M. narkotines medžiagas vartojo ir jau tarnaudamas profesinėje karo tarnyboje, o toks elgesys yra visiškai nesuderinamas su tikrosios karo tarnybos kario, prisiekusio laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, statusu.
Pasak departamento atstovų, tokie kariūno veiksmai, kaip narkotinių medžiagų vartojimas, ryšių su narkotines medžiagas vartojančiais asmenimis palaikymas, bendras laisvalaikio leidimas, intensyvūs azartiniai žaidimai, parodo jo pažeidžiamumą, polinkį lošti, „abejotiną nusistatymą prieš narkotinių medžiagų vartojimą ir galimybę tęsti šį buvusį pomėgį“.
„Kariūno dalyvavimas lažybose buvo ne vienkartinis ir ne atsitiktinis, šiam tikslui skiriamos lėšos buvo proporcingai didelės, lyginant su asmens pajamomis“, – teismui nurodė jie. Ir pridūrė, kad Gediminas M. Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnybos Medicinos ekspertizės aktuose išvis net nebuvo nurodęs, kad yra vartojęs narkotikų.
„Kariūnas, pildydamas klausimyną, skirtą asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, per pokalbius su AOTD pareigūnais buvo nenuoseklus ir nuslėpė: 1) vartojęs marihuaną paskutinį kartą ne 2014 m. lapkričio mėn., 30 kartų, beveik kiekvieno vakarėlio metu, o 2015 m. vasario mėn., bei iki 10 kartų marihuaną rūkė jau tarnaudamas profesinėje karo tarnyboje ir viso rūkė apie 35 kartus; 2) palaikęs ryšius su vienu asmeniu, su kuriuo vartojo marihuaną, bendraudavo ir susitikdavo, taip pat su bendraujančiu asmeniu, jo namuose sutiko Naujuosius metus (2016 m.); 3) kad medicinos ekspertizės aktuose nenurodė, kad vartojo narkotines medžiagas; 4) nepateikė tikrojo statymų skaičiaus“, – pažymėjo departamento atstovai, kuriems pritarė ir teismas.