Ne kiekvienas teisininkas gali tapti teisėju: egzaminą išlaikė vos trečdalis

Šią savaitę Nacionalinėje teismų administracijoje vykusį Pretendentų į teisėjus egzaminą išlaikė trečdalis dalyvių – iš 14 teisininkų į Pretendentų į teisėjus sąrašą pateko vos 5.

Prieš dvejus metus sugriežtinus egzamino tvarką, norinčiųjų laikyti egzaminą skaičius nesumažėjo, tačiau sėkmingai įveikti testą ir praktines užduotis kol kas pavyksta mažesniam skaičiui dalyvių. Pernai egzaminą išlaikė dvigubai mažiau pretendentų nei 2010 m., pranešė Nacionalinė teismų administracija.

Per paskutinius keletą metų keitėsi ir egzaminą laikančiųjų profesinis pasirengimas. 2009 m. iš egzaminą laikiusiųjų buvo 14 proc. advokatų, tačiau nuo 2010 m. egzamino nelaikė nei vienas advokatas. Egzamine dalyvaujančių prokurorų taip pat sumažėjo – nuo 31 proc. iki 17 proc. Per keturis metus daugiausia egzaminą laikiusiųjų buvo teisėjų padėjėjai.

Šią savaitę vykusiame egzamine jų taip pat buvo dauguma – 8 iš 14.

„Mūsų siekis, kad teismų sistemoje dirbtų geriausi ir gabiausi teisininkai, atitinkantys aukštus moralės standartus. Teisėjo darbas yra specifinis ir sudėtingas – pradedant atsakomybe, nuolatiniu žiniasklaidos ir visuomenės dėmesiu ir baigiant kol kas nepalankia aplinka darbo krūvio atžvilgiu.“, – viename iš teisėjo profesijai pristatyti skirtų renginių yra teigęs Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius.

Pirmininko nuomone, ne veltui egzistuoja darbo patirties reikalavimas teisėjams, jaunas žmogus, vargu, ar tokį krūvį atlaikytų.

„Labai džiaugiuosi, kad tapti teisėjais ateina žmonės jau padirbę teisme ir patyrę išbandymus teisėjo padėjėjo profesijoje. Tik tokie žmonės gali atsakyti sau į klausimą, ar apskritai nori dirbti šį darbą.“, – yra teigęs G. Kryževičius.

Teisėjo egzaminas laikomas raštu. Egzaminą sudaro teorinė ir praktinė dalys. Pirmąją egzamino dalį išlaiko tie asmenys, kurie teisingai atsako bent į 30 iš 40 pateiktų testo klausimų. Pretendentams, išklaikusiems testą, suteikiama teisė dalyvauti praktinėje egzamino dalyje.

„Egzamino tikslas yra patikrinti ne tik žinias – tam skirtas testas, tačiau ir gebėjimus. Užduotys paprastai rengiamos remiantis realia teismų praktika, taigi, viena vertus, tikrinamos pretendentų žinios, kita vertus – užduoties analizė yra vienas iš metodų, leidžiančių įvertinti atitinkamus pretendentų gebėjimus – būtent analizuoti, kritiškai vertinti, motyvuoti ir priimti sprendimą.“, – teigia Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narė Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto dekanė prof. dr. Rima Ažubalytė.

Siekdama palengvinti asmenų, laikančių pretendentų į teisėjus egzaminą, naštą Nacionalinė teismų administracija nuo 2013 m. pradžios interneto savo svetainėje pradėjo skelbti egzamino testo ir užduočių pavyzdžius, kurie papildomi po kiekvieno egzamino.