D. Mazur paskaičiavo, kad per beveik 25 metus „į rankas“ būtų gavusi 1 mln. 392 tūkst. litų, todėl šią sumą paprašė priteisti iš prezidentės.
„Aš praradau ir teisėtus lūkesčius, ir patyriau didelę moralinę žalą, netekusi darbo negalėjau pasirūpinti savo šeima, tapau bedarbe, buvau sužlugdyta, žeminama visų kolegų akivaizdoje, man net kilo noras išvažiuoti – praradau pasitikėjimą valstybe“, – Vilniaus apygardos teisme, kur teisėja Romualda Janovičienė nagrinėjo buvusios kolegės prezidentei ir Teisėjų tarybai pareikštą ieškinį, sakė D. Mazur.
Penkerius metus teisėjos mantiją vilkėjusi 41 metų D. Mazur ją turėjo nusivilkti praėjusių metų lapkričio 29-ąją, kai baigėsi jos kadencija – gavusi Teisėjų tarybos pritarimą D. Grybauskaitė nusprendė nepratęsti jos įgaliojimų ir pasirašė dekretą dėl teisėjos atleidimo iš pareigų.
„Prezidentė niekada neskiria į teisėjo pareigas asmenų, dėl kurių darbinės veiklos, profesinės etikos kyla abejonių“, – sakė šalies vadovės patarėjas Ernestas Rimšelis.
Sprendimą nepratęsti D. Mazur įgaliojimų šalies vadovė priėmė atsižvelgusi į atlikto neplaninio tikslinio teisėjos veiklos patikrinimo rezultatus – paaiškėjo, kad teisėja skiria švelnesnes, nei numato įstatymas, nuobaudas administracinių teisės pažeidimų bylose KET pažeidėjams: prie vairo girtiems užkluptiems bei greitį viršijusiems vairuotojams.
Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis nustatė, kad teisėja posėdžių metu kartais kalba labai neformaliai ir esą net moralizuoja žmones. Pasak teismo vadovo, tam tikrais atvejais teisėjos bendravimo su proceso dalyviais stilius ir kalba prasilenkė su vienu iš teisėjo pavyzdingumo principo turinį sudarančių aspektų – teisėjo pareiga teismo posėdžių metu būti oficialiu, elgtis ir kalbėti taip, kaip dera valstybės autoritetą reprezentuojančiam ir teisingumą jos vardu vykdančiam pareigūnui.
Perklausius garso įrašus nustatyta, kad vieno posėdžio metu teisėja buvo labai neoficiali. „Su atmintimi negerai?“; „Kaip į žygdarbius eiti, tai visi kartu“, – posėdžio dalyviams esą replikavo teisėja.
Kitos bylos metu teisėja susierzino, kai netikėtai nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį, o vienas proceso dalyvis pareiškė prašymą apklausti liudytoją. „Jums reikia pamatyti liudytoją, kam jums jo reikia?“ – užfiksuoti teisėjos žodžiai.
Dar kito posėdžio metu teisėja net nesilaikė proceso tvarkos ir nevengė familiarių diskusijų su vienu suimtuoju. „Už ką suimtas? Už žmogžudystę? Riebiai suimtas“, – D. Mazur teisme esą ne tik keldavo balsą, bet ir moralizavo nuteistąjį.
Taip pat nustatyta, kad skelbdama vieną nuosprendį nuteistajam pareiškė, jog prie bausmės jam prideda 6 mėnesius. „Ar nebaisu taip griežtai? Kad tik užtektų“, – sakė ji. Kai nuteistasis atsakė į teisėjos klausimą, ši pareiškė: „Kaip išgydyti tą kvailumą?“.
Nagrinėdama vieną išžaginimo bylą teisėja taip pat familiariai bendravo su proceso dalyviais – apklausdama liudytojus klausinėjo, ar šiais laikais gimtadieniai su balionais nešvenčiami ir vartojo frazes „vakarėliai-naktinėliai“ ir pan.
Mano, kad dirbo geriau nei kiti teisėjai
Buvusi Kauno teisėja nesutinka su atleidimu iš pareigų ir teigia, kad Teisėjų taryba ir Prezidentūra pažeidė jos atleidimo procedūrą – į darbą ji buvo priimta galiojant vienai Teismų įstatymo redakcijai, o atleista – jau įstatymui pasikeitus.
„Pagal seną įstatymą redakciją turėjo būti vertinama mano veikla už 5 metų darbą – po 3 metų darbo buvau įvertinta kaip atitinkanti eiti teisėjo pareigas, buvau įvertinta labai gerai“, – sakė ji.
Be to, D. Mazur nurodė, kad prezidentė dekretą, kuriuo kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl jos atleidimo, pasirašė likus vos 2 dienoms iki įgaliojimų pabaigos.
„Apie tai nebuvau įspėta“, – teisininkė pažymėjo, kad buvo įsitikinusi, jog jos įgaliojimai bus pratęsti. Tiesa, moteris neslėpė, kad likus nepilnam mėnesiui Nacionalinėje teismų administracijoje ir Prezidentūroje ėmė domėtis, kodėl netvarkomi jos dokumentai dėl įgaliojimų pratęsimo – tada ji sužinojo, kad yra užkliuvęs jos darbas, dėl to nuspręsta atlikti patikrinimą.
D. Mazur nesutinka ir su atlikto patikrinimo išvadomis ir mano, kad Kauno apygardos teismo vadovas N. Meilutis į jos darbą neįsigilino. „Niekada nebuvo priekaištų dėl mano kultūros, mano darbo rezultatai buvo netgi geresni nei kitų kolegų“, – sakė ji.
Buvusi teisėja neabejoja, kad jos atleidimas susijęs su nagrinėtomis administracinių teisės pažeidimų bylomis, kuriose ji KET pažeidėjams dažniau nei kiti kolegos pritaikydavo įstatyme numatytą išimtį – skirdavo švelnesnę nuobaudą.
„Atsakovo atstovai įvardija, kad tai nesusiję, bet 30(1) straipsnio taikymas buvo akcentuojamas visuose posėdžiuose – taip pat ir sprendžiant klausimą, ar pritarti dėl atleidimo iš pareigų, – sakė D. Mazur. – Manau, kad teismas negali vykdyti formalaus teisingumo – vykdant teisingumą būtina atsižvelgti į visas reikšmingas byloje esančias aplinkybes“.
Taikė įstatymo išimtį, nors ir sulaukė spaudimo iš vadovų
Teisininkė sakė, kad Kauno apygardos teismo pirmininkas N. Meilutis tiesiai šviesiai jai bei kitiems teisėjams, kurių 5 metų įgaliojimai dar nepasibaigę, vieno seminaro metu nurodė, jog šie netaikytų įstatyme numatytos išimties KET pažeidėjams.
„Norite dirbti, netaikykite 30(1) straipsnio”, – N. Meilučio žodžius teisme citavo D. Mazur.
„Tada paklausiau pirmininko, o kaip atsižvelgti į sunkią žmogaus materialinę padėtį, kitas aplinkybes, įvertinant Lietuvos ekonominę, socialinę padėtį, tačiau jis man į šį klausimą neatsakė“, – tikino ji.
Pasak jos, vėliau svarstant jos likimą Teisėjų taryboje N. Meilutis be jokių užuolankų esą vėl jai priekaištavo: „Daiva kiek aš tau kartų sakiau, baik tu su savo tuo 30(1) straipsniu”.
„Aš taikiau šį įstatymą, supratau, kad teisėjams negali būti tokio nurodymo, o dabar manau, tai ir buvo pagrindas mane atleisti“, – sakė ji.
Mano, kad nepelnytai buvo apšmeižta
Buvusi teisėja taip pat nesutiko, kad su proceso dalyviais bylose elgėsi nepagarbiai – esą ji dažniausiai nagrinėjo nepilnamečių bylas, todėl teisinių dalykų nesuprantantiems asmenims viską bandydavo paaiškinti paprasta kalba. Be to, ji pažymėjo, kad posėdžiuose užfiksuoti įrašai buvo neteisingai interpretuoti.
„Aš labai vertinu moralę ir gerbiu visus žmones, net bendraudama su nepilnamečiais į juos kreipdavausi Jūs, o teisme moralė yra prevencinė priemonė“, – sakė ji.
D. Mazur tikino, dėl atleidimo iš pareigų patyrė ne tik neturtinę, bet ir turtinę žalą – beveik 1,4 mln. Lt.
„Tai atlyginimas, kurį būčiau gavusi, jeigu būčiau teisėja paskirta iki 65 m., – sakė D. Mazur. – Paskaičiavau savo paskutinių trijų darbo mėnesių vidurkį ir padauginau iš metų, kuriuos galbūt būčiau dirbusi“.
„O kur garantija, kad Jūs būtumėte dirbusi iki 65 metų?“ – bandydama išsiaiškinti ieškinio pagrįstumą ieškovės klausė teisėja R. Janovičienė.
„Taip įvertinau, jeigu būčiau paskirta dirbti“, – į klausimą taip ir nesugebėjo atsakyti buvusi teisėja.
Pasak jos, dėl atleidimo iš teisėjos pareigų ji patyrė didžiulį pažeminimą, nes esą buvo „apšmeižta netgi Lietuvos mastu“.
Advokatė įsitikinusi, kad buvusi teisėja tapo politikos auka
„Patyriau dvasinius išgyvenimus, kai žmogus, auginantis tris vaikus, netenki darbo ir nelabai supranti priežasčių, o dar ta informacija dar pateikiama žiniasklaidai... – sakė ji. – Kokia aš žmonių akyse? Sūnus svajojo visą laiką sekti tėvo ir motinos pėdomis, tapti policininku... Patyriau dvasinius išgyvenimus, man ir dabar apie tai sunku kalbėti“.
„Protu nesuvokiami dalykai vyksta Lietuvoje, žmonės supranta, jeigu su teisėju taip greitai gali susitvarkyti, tai kaip tada su kitais gali būti, – teisme kalbėjo D. Mazur vyras, Kauno Centro policijos nuovados viršininkas Povilas Mazur. – Visada buvau šalies patriotas, kaip vyras mačiau, kaip žmona yra atsidavusi darbui – palaikau jos ieškinį, noriu, kad būtų atsakyti visi jos užduoti klausimai“.
Žodžių į vatą teisme nevyniojo ir D. Mazur advokatė. „Esant tokiam požiūriui ir situacijai, tokių bylų netrūksta – vienintelis tikslas pašalinti žmogų iš pareigų, – sakė ji. – Motyvų galima daug prigalvoti ir pasakyti, bet negaliu įvardyti, kas verda tam tikrų asmenų galvose. Manau, teisėja tapo politikos, kuri taikoma ne vieną kartą, auka. D. Mazur atsisakė vykdyti kažkokį Prezidentūros ar to rato asmenų nurodymą ir dėl to su ja buvo susidorota“.
Prezidentė nenorėjo prisiimti atsakomybės už D. Mazur darbą
Tokia D. Mazur ir jos atstovės pozicija nustebino prezidentės patarėją E. Rimšelį.
„Turėjome situaciją, kai iš esmės sprendėme ne atleidimo, o skyrimo į pareigas klausimą, todėl reikėtų vertinti, ar esant tokiai situacijai ir abejonėms, kurias galima įvertinti įvairiai, prezidentė galėjo į pareigas paskirti į asmenį ir prisiimti atsakomybę už jos darbą 25 m. į ateitį, – sakė jis. – Prezidentė taip nemanė, labai atsakingai ir rimtai inicijavo papildomą informacijos patikrinimą ir gavo atsakymus dėl tų abejonių, kurios nė kiek nesumenkėjo, o dar labiau sustiprėjo. Būtent ir todėl ir nusprendė jos neskirti į pareigas“.
Pasak E. Rimšelio, D. Mazur nėra atleista už vardo pažeminimą, ji gali pretenduoti į bet kokias pareigas – ir teisėjo, ir prokuroro, ir t.t.
„Prezidentas neprivalo įrodinėti savo abejonių neskiriant į pareigas – jų mes galėjome neaiškinti, tačiau turint omeny atsakingo valdymo principą, jas nurodėme Teisėjų tarybai“, – pabrėžė šalies vadovės patarėjas.
Pasak jo, D. Mazur darbo rezultatai nebuvo tokie gražūs, kaip ji bando nupiešti. „Nuo apskųstų sprendimų trečdalis yra pakeičiami ar panaikinami – tokio signalo pakanka, kai trečdalis bylų eina per nieką“, – patikino jis.
„Tikrai žiūrėdamas į D. Mazur akis suprantu jos išgyvenimus, bet tuo pačiu prezidentė supranta tų žmonių išgyvenimus, kurie ateina į teismo posėdžius ir irgi galvoja apie emigraciją“, – sakė E. Rimšelis.
Turėjo laiko pasikeisti
Teisėjų tarybai atstovaujantis Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus patarėjas Tomas Vaitkevičius mano, kad D. Mazur turėjo laiko pasitaisyti, nes signalų dėl jos netinkamo bendravimo su proceso dalyviais buvo gauta dar prieš dvejus metus.
„Suprantu, kaip sudėtinga keisti savo įpročius, bet tai reikėjo daryti – visuotinai žinoma, jeigu yra penki skundai, galėjo būti ir penkiasdešimt skundų“, – sakė jis.
T. Vaitkevičius patikino, kad nustatyti pažeidimai „normaliam žmogui, ne teisėjui“ gal ir nebus tokie svarbūs, tačiau teisėjams yra keliami gerokai aukštesni reikalavimai.
Sprendimą D. Mazur byloje Vilniaus apygardos teismas skelbs birželio 12-ąją. Iki šiol visi teismai, nagrinėję teisėjų ieškinius šalies vadovei, juos atmesdavo kaip nepagrįstus.