Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Šios bendros pareigos išimtys nustatytos CK 6.241 straipsnyje ir yra susijusios su atitinkamais tarp šalių susiklosčiusiais prievoliniais teisiniais santykiais (pavyzdžiui, negalima išreikalauti turto, kuris perduotas prievolei įvykdyti pasibaigus ieškinio senaties terminui).
Be to, negalima išreikalauti sumų, be pagrindo išmokėtų kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Prievolė grąžinti be teisinio pagrindo gautą turtą gali kilti ir tokiuose santykiuose, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau toks pagrindas išnyko.
Analizuojant aptariamą civilinės teisės institutą, būtina turėti omenyje, kad teisiniam ginčui kvalifikuoti CK 6 knygos XX skyriaus normos taikomos subsidiariai, t. y. tik tada, kai nenustatytas joks teisinis pagrindas, kuriuo remiantis gavėjas įgijo turtą ir nėra galimybės taikyti jokių kitų civilinių teisių gynimo būdų. Aplinkybę, kad atsakovas turtą gavo be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Ieškovas turi įrodyti, kad nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu remiantis asmuo (atsakovas) neturėjo teisės gauti ginčo turto.
Pagal Civilinio kodekso komentarą, norėdamas atgauti turtą, ieškovas privalo įrodyti, kad perduodamas turtą suklydo arba kad šis perduotas dėl prieš jį pavartotos prievolės ar apgaulės (Civilinio kodekso komentaras.
Šeštoji knyga. Prievolių teisė I. V., 2003, P.318). Šios sąlygos yra išvestinės, įstatymas apie jas tiesiogiai nekalba. Pagal tą patį komentarą, daikto gavimas be pagrindo yra nepagrįstas praturtėjimas plačiuoju požiūriu. Tačiau teismų praktika nepagrįsto praturtėjimo santykius vis dėlto traktuoja plačiau, ir nenustačiusi jokio naudos davėjo suklydimo ar prieš jį pavartotos apgaulės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus (toliau-LAT CBS) teisėjų kolegija 2002 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje J.Vaitiekus v. B.M.Ulbikienė konstatavo, kad žemesnės instancijos teismai bylos šalių santykius nepagrįstai kvalifikavo kaip santykius, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimu.
Šioje byloje buvo nustatyta, kad ieškovas savo lėšomis nutiesė nuotekų liniją nuo savo namų iki miesto kanalizacijos tinklų, o atsakovė prisijungė prie miesto nuotekų tinklų būtent per ieškovo nuteistas komunikacijas ir tokiu būdu, ieškovo manymu, gavo nepagrįstos naudos. Pažymėtina, kad atsakovei prisijungti prie miesto nuotekų tinklų buvo leista savivaldybės mero potvarkiu.
Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad iš tikrųjų atsakovė naujo daikto nesukūrė – ji tik pasinaudojo ieškovo ir kitų asmenų sukurtais buitinių nuotekų tinklais. Atsakovė, prijungdama buitinių nuotekų tinklus prie miesto komunikacijų ne tiesiogiai, o per ieškovo ir kitų asmenų pastatytą tinklą, galėjo turėti mažiau išlaidų, nei būtų jų turėjusi, prijungdama tinklus tiesiogiai prie miesto komunikacijų. Todėl nagrinėjamoje byloje šalis sieja prievoliniai santykiai, susiję su nepagrįstu praturtėjimu.
Kitoje byloje LAT CBS teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad šalis sieja ne prievoliniai (dovanojimo) teisiniai santykiai. Byloje nustatyta, kad ieškovę ir atsakovą siejo svainystės santykiai, atsakovas gyveno su ieškovės dukra.
Šeima turėjo bendrą turtą, prie kurio kūrimo prisidėjo ir ieškovė, pervesdama atitinkamas pinigų sumas. Nustatyta, kad ieškovė pervedinėjo atsakovui dideles pinigų sumas, kad šis užbaigtų gyvenamojo namo statybą ir vėliau, po statybos užbaigimo, dalis namo būtų perduota ieškovės nuosavybėn.
Pervedus dalį pinigų, atsakovo šeima iširo, bet atsakovas apie tai ieškovės neinformavo. Ieškovė tęsė pinigų pervedimą. Baigęs statybą, atsakovas susitarimo neįvykdė ir ieškovei pareiškus ieškinį teismui, motyvavo, kad ieškovė jam pinigus dovanojo. Teismas tokius atsakovo veiksmus kvalifikavo kaip nepagrįstą praturtėjimą, o ne gautą dovaną, motyvuodamas tuo, jog CK 1.5 straipsnis įtvirtina teisinių santykių subjektų pareigą veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus.
Atsakovas, būdamas susijęs su ieškove svainystės santykiais, ir neįrodęs, kad informavo ją apie šių santykių pasibaigimą, t. y. apie pasikeitusias aplinkybes, reikšmingas ieškovės prisidėjimui prie šeimos turto gausinimo, negali būti laikomas tinkamai vykdęs sąžiningumo principo reikalavimus (LAT CBS teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 20 d. nutartis c. b. Nr.3K-3-986/2003 J.Vyšniauskaitė v. K. Stonkus).
Normos, reglamentuojančios nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą taikomos ir tais atvejais, kai teisės į visą turtą be pakankamo teisinio pagrindo įgyjamos viešosios teisės reglamentuojamų santykių srityje.
Aktualu tai, kad teismų praktika kaip nepagrįstą praturtėjimą traktuoja situaciją, kurioje nekilnojamojo turto nuosavybės teisė, esant keliems mirusio savininko vaikams aiškiai neatsisakiusiems teisės atkurti nuosavybės teisę į jiems tenkančią turto dalį, atkuriama į visą turtą tik vienam iš vaikų.
Tokiu atveju pripažįstama, kad šis pretendentas įgijo nuosavybės teises į visą mirusio savininko turtą be pakankamo teisinio pagrindo (LAT CBS teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civ. b. Nr.3K-3-777/2003 E. Riauka ir kt. v. A. Riaukienė).
Pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Tačiau teismas ne visada tenkina ieškovo prašymą priteisti įstatymo numatytas palūkanas. Šiuo aspektu būtų įdomi kasacinio teismo pozicija.
Pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr.3K-3-1464/2002 kasacinis procesas buvo nutraukta, kadangi dėl per mažos turtinio ginčo sumos kasacija buvo negalima. Šioje byloje žemesnės instancijos teismas atmetė ieškovo prašymą priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už nepagrįstai įgytą valstybės pašalpą.
Taigi darytina išvada, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas teismų praktikoje dar nėra vienodai taikomas.
Pateikta informacija yra bendro pobūdžio, ja neturi būti remiamasi kaip galutine teisine nuomone ar konsultacija.
Konsultacijas rengia advokatų Kalyčio, Rukštelės ir partnerių kontora „Acta Juris“, Vilnius, Verkių g. 52, LT-09190 Vilnius, tel./faks. +370 5 273 86 45, el. paštas advokatai@vap.lt