Visa tai leidžia teigti, kad rinkoje gali egzistuoti tiek įregistruoti, tiek neįregistruoti prekių ženklai, tačiau, savaime suprantama, registruotiems prekių ženklams suteikiama apsauga bus žymiai didesnė.
Lietuvos teisės aktuose registruotų prekių ženklų savininkams suteikiamos išimtinės teisės naudoti prekių ženklą bei uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, tapatų jo įregistruotam ženklui tapačioms ar klaidinamai panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms, jei dėl to atsirastų galimybė suklaidinti visuomenę ir jeigu dėl neteisėto tokio žymens vartojimo būtų įgytas nesąžiningas pranašumas arba pažeidžiamas to ženklo skiriamasis požymis, arba pakenkiama jo reputacijai. Registruotų prekių ženklų savininkai taip pat turi teisę pateikti ieškinius ir reikalauti žalos atlyginimo.
Neregistruoto prekės ženklo savininkas taip pat turi teisę naudoti perkės ženklą, tačiau ši jo teisė nėra išimtinė ir tam tikrais atvejais gali būti apribota. Šis ribojimas pasireikš kilus konfliktui su registruoto prekės ženklo savininku, turinčiu išimtinę teisę į savo registruotą ženklą. Jei paaiškės, kad neregistruotas prekės ženklas tapatus ar bent panašus į jau įregistruotą prekės ženklą, pastarojo savininkas galės reikšti pretenzijas dėl tokio ženklo naudojimo, taip realizuodamas jau minėtą savo išimtinę apsaugos teisę.
Pirmenybė registruotam prekės ženklo savininkui suteikiama netgi prieš sąžiningą neregistruoto prekės ženklo savininką, t.y. jei asmuo naudoja neregistruotą prekės ženklą žymiai ilgiau lyginant su tapatų ar panašų prekės ženklą įregistravusiu asmeniu. Taigi, gali susiklostyti situacija, kad naujai ženklą įregistravęs savininkas atims prekės ženklo naudojimo teisę iš savininko, ilgą laiką naudojusio, bet neregistravusio savo prekės ženklo. Vienintelis būdas neregistruoto prekės ženklo savininkui apsisaugoti nuo tokių pretenzijų ir galimų verslo nuostolių ateityje yra prekės ženklo registracija įprastine tvarka Valstybiniame patentų biure arba teismo sprendimas pripažinti ženklą plačiai žinomu.
Tačiau ši procedūra ilgai trunka ir kainuoja brangiai, be to, yra gana sudėtinga, kadangi nėra visuotinai pripažintų kriterijų, kuriais remiantis prekės ženklą būtų galima pripažinti plačiai žinomu. Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatyme yra tik abstrakti nuostata, kad ženklas gali būti pripažintas plačiai žinomu, jeigu jo naudojimo ar reklamavimo rezultatai rodo, kad jis yra gerai žinomas tam tikrame visuomenės sluoksnyje.
Nors nėra visuotinai pripažintų privalomų kriterijų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti ženklą plačiai žinomu, tačiau egzistuoja tam tikri metodiniai nurodymai bei rekomendacijos, pvz.: 1999 m. Paryžiaus sąjungos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos asamblėjos ir Pasaulinės intelektinės nuosavybės apsaugos organizacijos generalinės asamblėjos priimta bendroji Rekomendacija, kurioje, sprendžiant dėl ženklo žinomumo, siūloma atsižvelgti į ženklo atpažinimo ar žinojimo atitinkamoje visuomenės dalyje laipsnį, ženklo bet kokio naudojimo bei reklamos apimtį, trukmę, geografinę teritoriją, ženklo prezentacijas prekių ar paslaugų parodose ir mugėse; bet kokių ženklo registracijų ar paraiškų registracijai teritorinę apimtį ir trukmę, tiek, kiek tai atspindi ženklo naudojimą ir pažinimą, su ženklu asocijuojamą vertą bei kt. aplinkybes.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad teismo sprendimas pripažinti neregistruotą prekių ženklą plačiai žinomu, savaime tam tikra prasme pakeičia įprastą ženklo registracijos procedūrą Valstybiniame patentų biure ir nuo teismo nurodytos dienos ženklas įgyja įstatymų nustatyta tvarka saugomo plačiai žinomo prekių ženklo statusą. Būtina taip pat pažymėti, kad teismas klausimą dėl pripažinimo plačiai žinomu nagrinėja ginčo teisena, kadangi teisių pripažinimas yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų.
Teismui sprendimu pripažinus prekių ženklą plačiai žinomu, įstatymas jo savininkui suteikia teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo naudoti pramoninėje ar komercinėje veikloje bet kurį žymenį, kurį galima palaikyti plačiai žinomo ženklo atgaminiu, imitacija ar vertimu ir kuris gali suklaidinti dėl tapačių ir (ar) panašių prekių, kurioms plačiai žinomas ženklas naudojamas. Taigi, teismo sprendimu ženklui suteikus plačiai žinomo statusą, jo savininkas įgyja netgi platesnes teises nei įprasta tvarka Valstybiniame patentų biure registruoto ženklo savininkas ir papildomai registruoti ženklą nebereikia.
Teisės sistemoje egzistuoja dar keli atvejai, kuomet neregistruoto prekės ženklo savininkas gali apginti savo teises. Tokie atvejai yra, pvz.: originalus autoriaus kūrinys, kuris yra saugomas net ir neįregistruotas ir autorius turi visas išimtines teises į šį kūrinį. Neregistruoto prekės ženklo naudotojas savo teises kartais gali apginti ir įregistravęs pramoninį dizainą, kurio sudedamoji erdvinė dalis yra naudojamo prekės ženklo, logotipo elementas.
Taigi, nors teisės sistema ir garantuoja tam tikrą apsaugą neregistruoto prekių ženklo savininkui, tačiau neabejotina, kad racionaliai mąstantis verslininkas turėtų įregistruoti teises į prekės ženklą, kadangi tai yra jo įmonės intelektinė nuosavybė, turinti savo materialią vertę.