Pasak jo, nuosprendis yra teisėjas, jeigu niekas jo neskundė: „Jeigu jis liko toje pačioje stadijoje, kaip buvo priimtas, tuo labiau, kad buvo kitų instancijų, kurios ir yra tam, kad taisytų klaidas.“
„Manau, teismas vertino visas byloje esančias aplinkybes, jeigu teisingai supratau, žuvusiojo artimieji jam atleido – jeigu visos bylos šalys, proceso dalyviai nuosprendžio neskundžia, tai priima tą situaciją, ko gero, ne kaip pačią blogiausią“, – pažymėjo J. Prapiestis.
Teismų praktiką baudžiamojoje teisėje formuojančio skyriaus pirmininkas taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje nėra nė vieno žmogų eismo įvykyje pražudžiusio girto vairuotojo, kurio teismai būtų pasigailėję ir apskritai atleidę nuo atsakomybės susitaikius su žuvusiojo artimaisiais.
„Girdime, kaip yra keliamas klausimas, ar galima susitaikyti su žuvusiojo aukos artimaisiais, – kalbėjo J. Prapiestis. – Tai gana prieštaringa situacija, kartais sakoma, kad taip prekiaujama gyvybe, bet manau, kad susitaikyti galima. Mes turime pavyzdžių – tuometis premjeras Andrius Kubilius atleido vaikinui, kuris pėsčiųjų perėjoje mirtinai partrenkė jo tėvą. Bet susitaikymo negali būti tose situacijose, kai vairuotojui yra nustatytas girtumas – nežinau nė vienos Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėtos bylos, kur tokį nusikaltimą padariusiam asmeniui teisme būtų taikytas susitaikymas.“
Tuo metu Teisės instituto kriminologas Gintautas Sakalauskas sako, kad pati visuomenė nukentės, jeigu „pasiduos keršto ir kažkokiam skausmo sukėlimo motyvui ir jausmui“, todėl paliekant nusikaltimą padariusį asmenį laisvėje, bet prižiūrimą, bus galimybė, jog nukentėjusiesiems bent bus atlyginta žala.
„Jeigu žmogus lieka laisvėje, 50 proc. nuteistųjų atlygina žalą, o jeigu įkalina – žalą atlygina tik maždaug 1 proc. nuteistųjų, todėl kyla klausimas – kas yra geriau, – pabrėžė G. Sakalauskas. – Be to, mes, valstybė, per metus sumokame apie 80 mln. eurų visai įkalinimo sistemai išlaikyti, kaliniai išeina į laisvę dar labiau degradavę ir visuomenė tampa dar labiau nesaugesnė. Negalima pasiduoti keršto jausmui, uždarymas galiausiai nieko neduoda.“
Galutinius ir neskundžiamus verdiktus priimančio LAT pirmininkas Rimvydas Norkus taip pat įsitikinęs, kad visuomenei būtų naudingiau, jeigu nesunkius nusikaltimus padarę asmenys nebūtų siunčiami už grotų, o teismai jiems skirtų laisvės atėmimui alternatyvias bausmes.
„Visuomenė neretai nesupranta, kodėl teismai priima vienus ar kitus sprendimus, vieniems paskirtos bausmės atrodo per švelnios, kitiems – per griežtos, – sakė jis. – Kiekvieno asmens teisingumo suvokimas skiriasi, bet svarbu suprasti, kad teismas teisingumą vykdo pagal įstatymus, skiria bausmes nepriklausomai nuo skirtingų nuomonių.“
Anot jo, teismai neretai yra kritikuojami dėl pernelyg švelnių bausmių, tačiau statistika rodo ką kita – Kalėjimų departamento duomenimis, 2014 m. laisvės atėmimo vietose buvo apie 9 tūkst. įkalintų asmenų.
„Statistiškai 100 tūkst. Lietuvoje gyventojų tenka 315 įkalintų asmenų, o šis skaičius Europoje rodo, kad esame trečioje vietoje po Rusijos ir Baltarusijos. Palyginimui, laipteliu aukščiau esančioje Baltarusijoje 100 tūkst. gyventojų tenka 335 įkalinti asmenys, o laipteliu žemiau esančioje Latvijoje – jau tik 264 asmenys”, – sakė LAT pirmininkas.
R. Norkus pabrėžė, kad Lietuvos teismuose per pastaruosius penkerius metus baudžiamųjų bylų skaičius išaugo net 23 proc.
„Aplinkybė, kad Lietuvoje teismų taikomos bausmės tikrai nėra švelnios, parodo, kad populiariausia bausmė yra terminuotas laisvės atėmimas, kuris sudaro apie 30 proc. visų teismų paskirtų bausmių, – sakė jis. – Griežtą baudimo politiką parodo ir faktas, kad lygtinio paleidimo politika Lietuvoje taikoma ne taip dažnai, kaip bandoma pristatyti žiniasklaidoje – nuo 2010 iki 2014 m. teismuose buvo išnagrinėta maždaug 14 tūkst. prašymų dėl lygtinio paleidimo, kurių buvo taikoma mažiau nei pusę – apie 44 proc. Akivaizdu, kad baudžiamoji politika Lietuvoje egzistuoja pakankamai griežta, orientuota į laisvės atėmimo bausmę, tik kyla klausimas, ar tokia baudžiamoji politika labiausiai atitinka visuomenės interesus.“
LAT pirmininko nuomone, laisvės atėmimo bausmės atlikimas neprisideda prie asmens resocializacijos – tokiai pozicijai pritarė ir daugeli teisėjų, dalyvavę trečiadienį LAT vykusioje konferencijoje apie bausmių politiką Lietuvoje.
„Tai labai brangiai kainuojanti ir iš perspektyvos žiūrint nieko gero neduodanti politika“, – R. Norkui pritarė ir J. Prapiestis, pažymėjęs, jog bausmės turėtų būti labiau subalansuotos.
„Lietuvos baudžiamoji politika yra viena iš griežčiausių Europoje, nemanau, kad tai yra gerai, – sakė J. Prapiestis. – Baudžiamajame kodekse yra priemonių, kaip laisvės atėmimo bausmę galima keisti į kitą. Pavyzdžiui, savanaudiški nusikaltimai – sukčiavimai, pasisavinimai. Ar neefektyviau ir skirti didelę baudą ir tuo pačiu palikus laisvėje sudaryti galimybę asmeniui atlyginti žalą. Nekalbu apie smurtinius nusikaltimus – tie, kurie kelia pavojų, yra pavojingi, kurie ne pirmą kartą smurtauja ir t. t. – tokios bausmės bent kuriam laikui apsaugo visuomenę.“
O ką manote Jūs? Norite pasidalinti savo patirtimi? Tai galite padaryti žemiau: