Už kalėjimų sistemą atsakingas teisingumo ministras Elvinas Jankevičius sako, kad tokie atvejai, kai nuteistieji pasišalina neatlikę jiems skirtos bausmės, yra vienkartiniai ir esą nereikėtų jų pernelyg dramatizuoti. Jam antrina ir Kalėjimų departamento vadovas Virginijus Kulikauskas, pažymi, kad ateityje planuojama dar daugiau nusikaltėlių išleisti į laisvę.
„Nuteistojo pasišalinimas iš darbo vietos viešojoje erdvėje sulaukė nevienareikšmių vertinimų ir keliamas klausimas, kodėl nuteistajam, padariusiam sunkų nusikaltimą, suteikta teisė dirbti be sargybos laisvėje, – teigė V. Kulikauskas. – Noriu pabrėžti, kad bausmę atliekantys nuteistieji yra įtraukiami į resocializacijos – įvairios naudingos veiklos – programas, padedančias neprarasti ar įgyti darbinių įgūdžių, keisti elgesį. Pasiteisinusi darbinės resocializacijos praktika ateityje bus dar labiau stiprinama.“
Toks V. Kulikausko pasisakymas šią savaitę sulaukė įvairių visuomenės vertinimų, todėl teisingumo ministras ėmė raminti visuomenę: „Nuteistųjų resocializacijos procesas, padedantis parengti nuteistąjį gyventi laisvėje, turi būti derinamas su atidžia jo priežiūra.“
Tačiau, atrodo, reikalinga ne tik griežta laisvėje dirbančių nuteistųjų priežiūra, bet ir sistemos, kuria remiantis kaliniams suteikiamos lengvatos, pertvarka – liepos viduryje Lietuvoje plačiai nuskambėjo istorija, kai Alytaus pataisos namuose bausmę dėl vagystės ir neteisėto platinimo narkotinėmis medžiagomis atliekantis 24 metų nuteistasis Aurimas Baravykas iš Marijampolės pabėgo iš darbo vietos.
Jis anksčiau teistas net septynis kartus – daugiausia dėl vagysčių. Tačiau kartą jam teko stoti prieš teismą dėl viešosios tvarkos pažeidimo Pravieniškių pataisos namuose – kalinys be jokios priežasties užpuolė ir sužalojo čia dirbantį prižiūrėtoją.
Nuo 2017 m. spalio Alytuje bausmę atliekantis nuteistasis paskatinimų neturėjo, bet devynis kartus buvo baustas drausmine tvarka už įvairius nusižengimus. Jie ir daugybė teistumų A. Baravykui neužkirto kelio laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis sąlygomis – Alytaus pataisos namų vadovybė nutarė kalinį integruoti į visuomenę – leido jam dirbti laisvėje.
Laisvės oro įkvėpęs nuteistasis netrukus „pasižymėjo“ – pabėgo iš darbo vietos ir negrįžo į įkalinimo įstaigą. Dėl to jo ieškoti ėmė gausios policijos pajėgos, pareigūnai net paskelbė specialią sulaikymo operaciją. Tačiau A. Baravyko surasti niekaip nepavyko net tris dienas – paaiškėjo, kad kalinys visą šį laiką linksminosi su draugais gerdamas alkoholinius gėrimus.
„Du mėnesius dirbau žolės pjovimo darbus įvairiose Alytaus miesto vietose, į darbą pataisos namų administracija mane išleisdavo be sargybos, darbdavys paimdavo iš pataisos namų, o po darbo parveždavo, – pasakojo A. Baravykas. – Žinojau, kad darbo metu negaliu pasišalinti iš darbo vietos, tačiau vieną dieną darbo metu sugalvojau nueiti į šalimais esančią parduotuvę, kur nusipirkau alaus. Kai apgirtau, kilo mintis nuvažiuoti į Marijampolę ir susitikti su drauge.“
Kalinys sakė, kad į Marijampolę nuvažiavo su draugu, buvo užėjęs į namus aplankyti mamos, tačiau jos nerado. O kai aplankė draugę, nutarė pasimatyti ir su draugais.
„Su jais gėriau alkoholinius gėrimus, – kalbėjo A. Baravykas. – Taip praleidau beveik tris dienas. Naršydamas internete skaičiau, kad esu ieškomas, bet sulaikymo vengiau, todėl nakvodavau pas savo draugus, tačiau vis tiek buvau surastas ir parvežtas atgal į Alytaus pataisos namus.“
„Žinojau, kad už tokį elgesį būsiu nubaustas, bet labai norėjau pabūti laisvėje“, – sakė kalinys.
Jis prisipažino, kad blaivus nebūtų pabėgęs iš darbo vietos.
Laisvėje dirbantiems nuteistiesiems draudžiama palikti darbo vietą, lankytis parduotuvėse, užmegzti pažintis, vartoti alkoholinius gėrimus, be to, jie visada privalo laikytis nustatyto maršruto, po darbo laiku grįžti į gyvenamąsias patalpas ir apie tai informuoti priežiūrą vykdantį pareigūną.
Už tai, kad pasišalino iš laisvės atėmimo vietos, A. Baravykui teismas skyrė papildomą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, todėl nuteistasis į laisvę turėtų išeiti tik 2022 m. vasario pabaigoje.
„Byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. Baravykas, suprasdamas, kad nurodytu laiku neparvyks į pataisos namus, kai tam buvo visos galimybės tai padaryti, nesant pateisinamų priežasčių, tuo išreiškė nepasitikėjimą juo ir veikė nusikalstamai, – nurodė kalinio bylą išnagrinėjęs teismas. – Tuo kaltinamasis piktnaudžiavo suteikta lengvata, valstybės humanišku požiūriu į nuteistąjį, nepateisino pasitikėjimo, įtvirtinto įstatymuose atskiroms nuteistųjų laisvės atėmimu grupėms, nes A. Baravykas Alytaus pataisos namuose buvo priskirtas prie nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Būdamas įspėtas dėl atsakomybės dėl negrįžimo laiku į pataisos įstaigą, kaltinamasis A. Baravykas elgėsi lengvabūdiškai, neteisėtą buvimą laisvėje praleido girtaudamas.“
Kaip DELFI pranešė Kalėjimų departamentas, šiais metais iš įkalinimo įstaigų yra pabėgę šeši nuteistieji. Bene garsiausiai nuskambėjo istorijos, kai pasišalino Pravieniškių pataisos namuose bausmę atliekantys nuteistieji – vienas jų net peršoko kalėjimo tvorą. Šis nuteistasis esą skundėsi, kad jį skriaudžia kiti kaliniai, kurie pabėgimo dieną jį norėjo pažeminti iki žemiausios nuteistųjų kastos. Daugiau apie nerašytus kalinių įstatymus, jų gyvenimą Pravieniškėse, skaitykite paspaudę šią nuorodą.
Tuo metu iš darbo vietos Kaune, Laisvės al., pasišalinusio dėl žiauraus nusikaltimo nuteisto A. Kalasiūno istorija atskleidė, kad kalėjimų sistema į laisvę išleidžia net už itin žiaurius nusikaltimus nuteistus asmenis. A. Kalasiūnas, kurį kalėjimų sistemos vadovybė įvardijo kaip esą nepavojingą nuteistąjį, iki šiol yra nerastas.
Kasdien už pataisos įstaigų sienų dirba arba mokymo užsiėmimus lanko apie 400 nuteistųjų, kurie turi teisę vykti be sargybos ar palydos. Kuriam nuteistajam galima suteikti tokią teisę, sprendžia speciali komisija ir pataisos įstaigos vadovas.