Išplėstinė septynių LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija trečiadienį kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje priimto procesinio sprendimo laukia ir bylas dėl neteisėto praturtėjimo tiriantys pareigūnai, ir įtarimų dėl šių nusikaltimų sulaukę įtariamieji, ir jų advokatai.
Nuo LAT verdikto priklausys visų šiuo metu iškeltų baudžiamųjų bylų baigtis – jeigu teismų praktiką formuojantys teisėjai paskelbs, kad dėl neteisėto praturtėjimo baudžiamasis įstatymas galioja ir atgaline data (iki įstatymo įsigaliojimo 2010-ųjų gruodžio 11 d.), įtarimų ar kaltinimų sulaukusiems asmenims nuo baudžiamosios atsakomybės greičiausiai nepavyks išsisukti. Tokiu atveju jų neteisėtai įgytam turtui taip pat turėtų būti taikomas konfiskavimas.
Tačiau jeigu teisėjai nuspręs, kad dėl neteisėto praturtėjimo atsakomybėn gali būti patraukiami tik tie asmenys, kurie negali pagrįsti turto, įgyto po įstatymo įsigaliojimo, daugelį baudžiamųjų bylų prokurorams gali tekti nutraukti.
Savo verdiktą išplėstinė teisėjų kolegija žada skelbti gruodžio 18-ąją.
Tai pirmoji byla, pasiekusi LAT dėl neteisėto praturtėjimo – kasacine tvarka į teismą kreipėsi Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Tomas Staniulis. Jis teismui skundžia Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį ir apygardos teismo nutartį, kuriomis kauniečiai Stasė Švedienė ir Vitas Švedas buvo išteisinti kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Bylos duomenimis, Švedai buvo kaltinami tuo, kad 2009 m. balandžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 796 tūkst. Lt vidutinės rinkos vertės turto: žemės sklypą ir jame esantį beveik 214 kv. m ploto gyvenamąjį namą Kaune, Erškėčių g.
Prokurorai įsitikinę, kad sutuoktiniai šio turto negalėjo įsigyti savo teisėtai pagrįstomis pajamomis.
Įtarimai dėl nepagrįsto praturtėjimo sutuoktiniams buvo pateikti 2012-ųjų vasario 14-ąją, praėjus daugiau kaip metams po baudžiamojo įstatymo įsigaliojimo. Apylinkės ir apygardos teismai nusprendė, kad sutuoktiniams, įgijusiems didesnės nei 500 MGL vertės (65 tūkst. L) turtą iki nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 1891 straipsnio 1 dalyje, kriminalizavimo, negali kilti baudžiamoji atsakomybė.
Su tokiais teismų verdiktais nesutinkantis Generalinės prokuratūros prokuroras Gintaras Jasaitis LAT aiškino, kad sutuoktinai turėjo būti patraukti atsakomybėn už turto turėjimą, nes jo įsigijimo negalėjo pagrįsti.
Pasak jo, įsigaliojus įstatymui sutuoktiniai galėjo kreiptis į mokesčių administratorių ir bandyti pagrįsti savo turto įsigijimą. „Veikimui buvo pakankamai daug laiko“, – pažymėjo jis.
Su prokuratūros pozicija nesutinkantis advokatas Linas Belevičius sakė, kad Konstitucinis Teismas ne vienoje byloje yra išaiškinęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui – teisinis reguliavimas turi būti santykinai stabilus, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus.
Pasak jo, teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų, todėl priėmus įstatymą dėl neteisėto praturtėjimo turėjo būti numatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu didelės vertės turtą valdantys asmenys būtų galėję pagrįsti jo įsigijimą.
„Teisės aktuose nebuvo numatyta, kaip asmuo galėtų ištaisyti savo teisinę padėtį, kad automatiškai netaptų nusikaltėliu“, – pažymėjo jis.
Tuo metu baudžiamojon atsakomybėn patraukta vienoje bendrovėje plataus profilio darbininke dirbantis S. Švedienė pareigūnams nurodė, kad Kaune esantis namas ir sklypas jai priklauso tik oficialiai, nors tikroji turto valdytoja yra mokytoja dirbusi dukterėčia.
Išteisintoji aiškino, kad dukterėčia nesugyveno su vyru ir ketino išsiskirti, todėl paprašė namą perrašyti jos vardu, o kai suaugs vaikai, perrašyti jiems.
Tuo metu bedarbis jos sutuoktinis V. Švedas apie valdomą nekilnojamąjį turtą esą sužinojo išvis atsitiktinai, kai iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atėjo laiškas su nurodymu susimokėti už žemę.
Nuo LAT sprendimo priklausys ir kontrabandos karaliumi tituluojamo Viliaus Karaliaus sūnaus Edgaro Karaliaus baudžiamosios bylos likimas – apylinkės teismas yra nusprendęs, kad jis turi sumokėti 100 MGL (13 tūkst. Lt) baudą, iš jo taip pat buvo nuspręsta konfiskuoti turto už 1 mln. 675 tūkst. Lt.
E. Karaliaus byla iki šiol nagrinėjama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme. Čia dėl kontrabandos teisiamas ir jo tėvas.