Paanalizavus teismų praktiką pastebėtina, kad tiek nužudymų, tiek sunkių sveikatos sutrikdymų bylose vyrauja tendencija, jog nors aplinkybės, kurias būtina įvertinti sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą baudžiamosiose bylose, išlieka tokios pačios, bendras ekonomikos augimas šalyje, nors ir netiesiogiai, turi įtakos priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo didėjimui. Ši aplinkybė iš esmės vertintina teigiamai, kaip teisės žengimas koja kojon su kitomis socialinio gyvenimo sritimis.
Šiame straipsnyje, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apžvelgiama, kokios yra pastarųjų metų (nuo 2015 m. pradžios iki 2017 m. pirmojo pusmečio pabaigos) priteisiamos neturtinės žalos tendencijos baudžiamosiose bylose dėl nužudymų ir sunkių sveikatos sutrikdymų ir į kokias svarbiausias aplinkybes atsižvelgiama, sprendžiant šį klausimą.
Žalos atlyginimas kelia daug klausimų
Bausmės skyrimas, jos rūšies ir dydžio nustatymas tėra viena teisingumo įgyvendinimo medalio pusė. Šiandien vis dažniau ir garsiau kalbama apie tai, kad baudžiamasis procesas nėra ir negali būti vien valstybės keršto kaltininkui įgyvendinimo procesas. Nukentėjusiojo interesų ir poreikių identifikavimas, supratimas ir užtikrinimas yra nemažiau svarbios vertybės, kurių privalo būti paisoma įgyvendinant teisingumą baudžiamojoje byloje. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad paprastai nukentėjusysis baudžiamajame procese turi tris pagrindinius poreikius: turėti galimybę efektyviai dalyvauti baudžiamajame procese, būti išklausytas ir gauti patirtos žalos atlyginimą. Būtent pastarasis aspektas yra tiesiogiai susijęs su ekonomine situacija valstybėje.
Nukentėjusiuoju baudžiamajame procese pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimas giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Taigi, sveikatos sutrikdymo atveju nukentėjusiuoju paprastai pripažįstamas pats sužalotas asmuo, nužudymo atveju – nužudytojo artimieji.
Nukentėjusiuoju pripažintas asmuo baudžiamajame procese turi teisę reikalauti dvejopo pobūdžio žalos atlyginimo: turtinės ir neturtinės, apimančios ir fizinę, žalą. Turtinės žalos apskaičiavimo baudžiamajame procese kriterijai yra ganėtinai aiškūs: turtine žala teismų praktikoje pripažįstami nuostoliai, kuriuos nukentėjusysis patyrė dėl nusikalstamos veikos padarymo metu pagrobtų, sunaikintų ar sugadintų asmeninių daiktų ar vertybių, patirtų gydymosi, laidojimo ir pan. išlaidų. Tokį civilinį ieškinį paprastai nebūna sunku pagrįsti ir nustatyti pagal objektyvius duomenis – čekius ar kitus dokumentus, liudytojų parodymus.
Civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti kelia daugiau sunkumų tiek nukentėjusiesiems, tiek teismams. Kiek prašyti neturtinės žalos atlyginimo? Koks sveikatos sutrikdymas sukelia daugiau dvasinių išgyvenimų? Kuris šeimos narys patiria didesnių kančių dėl artimojo nužudymo? Šie ir panašūs klausimai nuolat keliami teismų praktikoje, mat teisės aktuose ar teismų sprendimuose nėra įvardytų tam tikrų sumų, kurios turėtų būti priteisiamos konkrečiu atveju. Be abejo, ir finansinių dokumentų, pagrindžiančių šią žalą, pateikti neįmanoma. Tai lemia poreikį analizuoti ir sekti teismų praktiką, kurioje galima įžvelgti tam tikrų tendencijų ir atsakymų į užduotus klausimus.
Neturtinės žalos dydį lemia daug veiksnių
Baudžiamųjų bylų, kuriose asmenys teisiami už nužudymą, specifika yra ta, kad nukentėjusiaisiais pripažįstami nužudytojo artimieji. Todėl nukentėjusiųjų byloje gali būti, o paprastai – ir būna, ne vienas, o keli, kurie vienokiais ar kitokiais ryšiais buvo susiję su nužudytuoju ir dėl jo mirties patyrė neturtinę žalą sudarančių išgyvenimų. Spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismai pirmiausia vadovaujasi Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tai yra bendrieji reikalavimai, keliami teismams, nustatantiems neturtinės žalos dydį.
Neturtinės žalos priteisimas nužudymų bylose
Atlikta teismų praktikos analizė parodė, kad nužudymų (nesant kvalifikuojančių aplinkybių) bylose priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1448 eurų iki 28 985 eurų. Didžiausios sumos yra priteisiamos nužudytojo sutuoktiniams – vidutiniškai 18 830 eurų, mažiausios – nužudytojo broliams, seserims (vidutiniškai 3337 eurai). Nužudytojo tėvams vidutiniškai priteisiama 14 000 Eurų, o vaikams – vidutiniškai 11 736 eurai.
Baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys teisiami už kvalifikuotą nužudymą, laikomą sunkesniu ir pavojingesniu (pavyzdžiui, savo artimojo ar šeimos nario nužudymą, mažamečio nužudymą, nužudymą dėl savanaudiškų paskatų ir pan.), priteisiamos sumos neturtinei žalai atlyginti yra didesnės ir svyruoja nuo 5000 eurų, priteistų nužudytojo seseriai, iki 72 405 eurų, priteistų nužudytojo tėvams (kiekvienam po šią sumą).
Teismų praktikos analizė kvalifikuotų nužudymų atveju leidžia daryti išvadą, kad tokio pobūdžio bylose didžiausios sumos priteisiamos nužudytojo tėvams, o mažiausios – nužudytojo broliams, seserims.
Vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama priteisiant neturtinės žalos dydį nužudymų bylose, yra nukentėjusiųjų skaičius. Kuo daugiau byloje yra pareikštų civilinių ieškinių, tuo mažesnė tikimybė gauti didesnį neturtinės žalos atlyginimą. Taip yra ir todėl, kad vienas iš kriterijų, kuriuos būtina įvertinti, kaltininko turtinė padėtis.
Neturtinės žalos priteisimas sveikatos sutrikdymų bylose
Kita bylų kategorija, kur neturtinės žalos atlyginimo klausimas yra išties reikšmingas – sunkių sveikatos sutrikdymų baudžiamosios bylos. Šių bylų specifika, lyginant jas su nužudymų bylomis, yra ta, kad nukentėjusiaisiais čia paprastai pripažįstami tiesiogiai nukentėję, t. y. sveikatos sutrikdymą patyrę, asmenys.
Todėl ypatingą reikšmę sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą tokiose bylose įgyja nukentėjusiojo patirtų sužalojimų pobūdis, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus, įvertinimas. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį, teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika.
Sunkių sveikatos sutrikdymų (nesant kvalifikuojančių požymių) bylose vidutiniškai priteisiama 10 130 eurų (minimali priteista suma – 1449 eurai, maksimali – 20 000 eurų).
Didžiausias neturtinės žalos atlyginimas priteistas byloje, kurioje asmuo nuteistas už sunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą iššaunant dujiniu ginklu nukentėjusiajam į veidą. Tokio sužalojimo pasekmė – visiškas aklumas kaire akimi. Kita vertus, derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ne visais atvejais dėl iš esmės analogiško sveikatos sutrikdymo priteisiamos panašios sumos neturtinei žalai atlyginti.
Štai kitoje byloje, kurioje nukentėjusysis liko visiškai aklas dešine akimi, jam priteista 11 584 eurai. O kitoje byloje nukentėjusiajam dėl padarytų sužalojimų galvoje likus aklam kaire akimi ir praradus didelę dalį darbingumo (35 proc.) priteista 5792 eurai. Tokį teismų praktikos nenuoseklumą iš dalies gali lemti pačių nukentėjusiųjų pozicija, išdėstyta civiliniame ieškinyje, ar tam tikrų konkrečių bylos aplinkybių specifika. Nepaisant to, dėl teisinio aiškumo ir teismų praktikos vienodumo bei nuoseklumo teismai turėtų siekti kaip įmanoma labiau suvienodinti praktiką tokio pobūdžio bylose.
Kaip rodo teismų praktika, mažiausias neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas dėl sužalojimų, padarytų mažiau gyvybiškai svarbiose kūno vietose, pavyzdžiui, pilve, nugaroje, rankoje.
Kaip ir nužudymų atveju, taip ir sunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, esant šį nusikaltimą kvalifikuojantiems požymiams, paprastai priteisiamos ir didesnės sumos neturtinei žalai atlyginti. Tokio pobūdžio bylose vidutiniškai priteisiama 13 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (minimali priteista suma – 1000 eurų, maksimali – 28 000 eurų).
Didžiausia suma neturtinei žalai atlyginti priteista nukentėjusiajam, kuriam dėl sunkaus galvos sužalojimo išsivystė koma. Teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, be kitų aplinkybių, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiojo netektas darbingumas sudaro net 85 proc., jam nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktika dėl neturtinės žalos priteisimo kitiems asmenims, tiesiogiai nenukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos ir pačiam nukentėjusiajam esant gyvam, nėra vienoda ir nusistovėjusi. Teismai ne visada pripažįsta galimybę išplėsti asmenų, turinčių teisę prašyti neturtinės žalos atlyginimo, ratą.
Štai kitoje panašių aplinkybių sveikatos sutrikdymo byloje kasacinis teismas atsisakė priteisti sunkiai sužaloto nukentėjusiojo dukters naudai neturtinę žalą, motyvuodamas tuo, kad 2001 m. kovo 15 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2001/220/TVR dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose 1 straipsnio a punkte, kuriame pateikta nukentėjusiojo sąvoka, taip pat nurodoma, kad nukentėjusysis „fizinis asmuo, patyręs žalą, įskaitant kūno sužalojimą ar psichinę traumą, emocinį sukrėtimą ar ekonominius nuostolius tiesiogiai dėl veikimo ar neveikimo pažeidžiant valstybės narės baudžiamąjį įstatymą“.
Kitas fizinis asmuo, anot šią nutartį priėmusios teisėjų kolegijos, nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje gali būti pripažįstamas tik tuo atveju, kai tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo miršta.
Iš teismų priimtų sprendimų matyti, kad greta padaryto sveikatos sutrikdymo pobūdžio nemažą reikšmę turi nukentėjusiojo galimybės dirbti ir visavertiškai gyventi įvertinimas. Štai byloje, kurioje nukentėjusysis, nors ir liko darbingas, tačiau dėl patirto galvos smegenų sužalojimo prarado uoslę ir tai, teismo vertinimu, yra ženklus gyvenimo kokybės suprastėjimas, priteista 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Taigi apibendrinant galima teigti, kad nužudymų bylose svarbiausiu kriterijumi sprendžiant priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą yra nukentėjusiojo formalus ir faktinis ryšys su nužudytuoju, taip pat ir nužudymo aplinkybės, kaltinamųjų bei nukentėjusiųjų skaičius. Sveikatos sutrikdymo atveju vienas pagrindinių kriterijų yra sužalojimo pobūdis ir sukeltų pasekmių įtaka nukentėjusiojo gyvenimo kokybei. Tačiau tiek nužudymų, tiek sveikatos sutrikdymo bylose galima įžvelgti bendrą tendenciją – nors ir nelabai ženkliai, tačiau nuo 2015 m. iki 2017 m. didėja prašomos priteisti ir priteisiamos neturtinės žalos sumos.