DELFI redakciją kreipęsis televizijos ir kino pasaulyje gerai žinomas kūrėjas prašė neatskleisti jo tapatybės. Jis baiminasi, kad dėl viešumo jo projektai ateityje gali netekti finansavimo.
„Yra pinigai, surinkti už tuščias laikmenas – dar už 2014 metus. Jie seniai turėjo būti paskirstyti audiovizualinių kūrinių autoriams, nes, pavyzdžiui, už ankstesnius metus visi juos tvarkingai gavome“, – pasakojo pašnekovas.
Jo teigimu, kūrėjai negauna jiems priklausančių pinigų dėl to, kad atsirado nauja asociacija „Avaka“, kuri susiginčijo su „Latga“, kaip tuos pinigus dalinti.
„Galima daug ką apie tą „Latgą“ sakyti, bet kol nebuvo Rolando Skaisgirio įkurtos ir vadovaujamos „Avakos“, atlyginimas autoriams būdavo išdalinamas laiku. Dabar jos ginčijasi, o mes nieko nežinome. Sklando kalbos, kad norintys gauti atlyginimą turi pereiti į naują asociaciją. Bet ne visi tą nori daryti, nes atrodo, kad „Avaka“ žiūri tik savos „chebros“ interesų“, – sakė pašnekovas.
Pinigus surinko, o išdalinti negali
Atlyginimą už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais, kuris paprastai vadinamas „tuščios laikmenos mokesčiu“, administruoja gretutinių teisių asociacija „Agata“.
Vyriausybės nustatytomis proporcijomis surinkti pinigai turi atitekti muzikos ir audiovizualinių kūrinių autoriams (t. y. kompozitoriams, režisieriams ir kt.), atlikėjams (dainininkams, muzikantams, aktoriams) ir gamintojams (leidėjams ir prodiuseriams). Pinigus išmokėti turi jiems atstovaujančios asociacijos.
„Agata“ direktorės Agnės Masalskytės teigimu, už 2014 m. kompensacinis atlyginimas nepaskirstytas tik audiovizualinių kūrinių autoriams. Surinkta 335 663,79 eurų (1,1 mln. Lt) suma tebėra organizacijos sąskaitoje. Ne mažesnė suma esą turėtų būti atidėta ir už 2015 m.
„Mes seniai norėjome tuos pinigus pervesti, bet nesutariama, kiek tų pinigų turi atitekti „Avakos“, o kiek „Latgos“ autoriams“, – sakė ji.
Kaip tyčia susirgo
„Avakos“ Tarybos pirmininkas R. Skaisgirys pripažino, kad tokių nesutarimų esama, tačiau atmetė priekaištus, kad dėl to kalta jo vadovaujama įstaiga – esą savivaliauja „Latga“.
„Įstatymas aiškiai nurodo, kam turi būti išmokėtas kompensacinis atlyginimas už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais. „Latga“ kažkodėl vadovaujasi įsitikinimu, kad jos paskirstymo taisyklės yra svarbesnės nei įstatymai. Tačiau taip tikrai nėra“, – DELFI sakė jis.
„Latgos“ direktorius Jonas Liniauskas aiškino, kad praėjusį gruodį audiovizualinių kūrinių autoriai turėjo pasirinkti, iš kurios organizacijos norėtų gauti atlyginimą.
„Dabar vyksta tų proporcijų pasidalinimas. Aišku, mažytė problema, kad „Avakos“ vadas yra po operacijos ir jį pavaduoja laikina direktorė. O mūsų audiovizualinio poskyrio vadovė dėl gripo darbe nebuvo. Taigi tas darbas truputį apstojo, bet netrukus viskas turėtų pajudėt į priekį“, – žadėjo direktorius.
Jis neslėpė, kad derybos sunkios, nes kiekviena asociacija siekia daugiau pinigų savo autoriams. Jis minėjo tyrimus, pagal kuriuos lietuviai daugiau žiūri užsienio filmų. Dėl to didesnė dalis autorių pinigų turėtų atitekti „Latgai“, sudariusiai sutartis su užsienio autorių organizacijomis. Tuo metu „Avaka“ atstovauja daugiausia Lietuvos autoriams, tad siekia didesnių pinigų jiems.
„Avakos“ direktorius Darius Vaitiekūnas DELFI atsiųstame laiške patikino, kad autoriai nėra verčiami stoti į šią organizaciją. Esą dedamos visos pastangos, kad atlyginimas visus autorius „pasiektų kuo operatyviau ir skaidriau“.
Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus vedėja Nijolė Janina Matulevičienė nesureikšmino to fakto, kad dėl asociacijų nesutarimo autoriams vėluojamas išmokėti atlyginimas. Ministerija esą prižiūri asociacijas ir tiki, kad jos greitai susitars.
„Vyksta posėdžiai keli jau buvo ir judama ta linkme, kad tokie pozityvūs pasiūlymai iš abiejų pusių. Manau, netrukus jau pateiks pasiūlymą, kaip jie susitaria. Ieškom sprendimų, bendradarbiaujame. Manau, visi pozityviai juda visi šitie reikalai“, – aptakiai kalbėjo vedėja.
Ji pripažino, kad teisės aktai detaliai nereglamentuoja pinigų dalybų. Taigi, jeigu asociacijos nesusitars, gali prireikti papildomų sprendimų.
Belieka kreiptis į teismą?
Paprašytas pakomentuoti susidariusią situaciją advokatas Viktoras Lavrinovičius paaiškino, kad audiovizualinių, kaip ir kitų kūrinių, autoriams atlyginama turi būti kuo labiau atsižvelgiant į faktinį pačių kūrinių naudojimą – tai numato Vyriausybės patvirtinta tvarka.
Pagal ją, „Latga“, „Avaka“ ir kitoms asociacijoms būtina atsižvelgti į rinkos tyrimų duomenis apie kūrinių atgaminimo mastą, jų transliacijų dažnumą ir trukmę, teisėtai išleistų ar išplatintų egzempliorių skaičių ir kitą informaciją.
„Jei asociacijos tarpusavyje nesutaria, kaip skirstyti kompensacinį atlyginimą, jeigu autoriams jos išmoka mažiau nei priklausytų arba išvis nemoka, tada jie su ieškiniu gali kreiptis į teismą, kuris ir padės galutinį tašką“, – paaiškino V. Lavrinovičius.
Tiesa, kaip pridūrė advokatas, kompensacinis atlyginimas už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais Lietuvoje renkamas ir skirstomas palyginti neseniai. Taigi nėra nusistovėjusios teisminės praktikos, kokią dalį atlyginimo kokia asociacija turėtų skirstyti ir neaišku, kiek kuris jos narys autorius galėtų prisiteisti.