Žmonių finansinės gerovės apimtis keičiasi priklausomai nuo ekonomikos ciklų. Lietuva, kaip ir didžioji Vakarų pasaulio dalis, šiuo metu išgyvena bandymo pakilti iš ekonominio nuosmukio etapą. Daugelio valstybių patirtis liudija, kad tokia situacija labai padidina bankrotų skaičių.
Viena esminių pasekmių, kurias sukels naujasis įstatymas, - ilgesnis ir dar gilesnis ekonomikos nuosmukis. Asmenys, slegiami recesijos metu atsiradusių skolų, kreipsis dėl teisės bankrutuoti ir taip tikėsis pradėti naują gyvenimą. Deja, siūlomas įstatymo projektas tokios galimybės nesuteiks.
Daugybė žmonių neteko darbo dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių. Savaime suprantama, didelė nukentėjusiųjų nuo recesijos dalis turi skolų, kurių neįstengia grąžinti. Jiems bus leista kreiptis dėl bankroto, tačiau nesuteikta galimybių grįžti į rinką pilnaverčiais jos dalyviais. Pagal naująjį reglamentavimą, kiek primenantį feodalizmo laikus, bankrutuojantys asmenys net penkerius metus bus prižiūrimi bankroto administratoriaus, o jų pajamos sudarys labai mažą viso jų uždarbio dalį.
Skolininkui ir skolininko šeimai yra suteikiama teisė atstatyti savo ekonominę gerovę be jokio skolų šleifo ir su tvirta produktyvumo paskata. Vienas svarbiausių naujojo reglamentavimo trūkumų yra tai, jog nėra numatytos galimybės baigti ilgai besitęsiantį išieškojimą tais atvejais, kai administracinės išlaidos viršija išieškomų lėšų sumą. Kitų valstybių patirtis rodo, kad tokios situacijos pasitaiko gana dažnai, vien dėl to, kad stipriai finansiškai nukentėję skolininkai gyvena gana marginalios egzistencijos sąlygomis.
Turėtų būti numatyta bent jau išimties iš penkerių metų termino galimybė tiems bakrutuojantiems asmenims, kurie neturi jokių galimybių mokėti didelius įnašus savo skoloms padengti. Tokiai asmenų grupei priklausytų pagyvenę, sergantys sunkiomis ligomis ar patyrę neišgydomas traumas žmonės, taip pat visi tie, kurie tiesiog niekada netaps mokūs.
Tokioje situacijoje atsidūrę skolininkai nusipelno visuomenės pasigailėjimo. Daugelyje valstybių tai pasireiškia atleidimo nuo skolų, kai šios tampa visa atimančiomis ir gyvenimą neigiančiomis, forma. Nesunku suvokti, jog iš tiesų esama geresnių būdų išleisti sunkiai uždirbtus mokesčius, nei išlaikyti lėšų surinkinėjimą, kuris niekada nebus sėkmingas.
Taigi svarstymui teikiamas įstatymo projektas neatsako į patį svarbiausią klausimą: kokią naudą visuomenei atneš toks norminis reglamentavimas. Nekyla abejonių dėl naudos bankams ir kitiems pasiturintiems kreditoriams, tačiau eiliniam mokesčių mokėtojui siūlomas mechanizmas bus vien tiktai nuostolingas: naujai uždirbamas skolininkų atlyginimas bus panaudotas ne vartojimo augimui ekonomikoje, o senų, iš recesijos likusių skolų apmokėjimui. Taigi atsigavimas bus lėtas, o mokesčių mokėtojai ir toliau mokės didesnius mokesčius, kurie buvo įvesti prasidėjus recesijai.
John Weistart yra Duke universiteto Teisės mokyklos (JAV) teisės profesorius. Jis atlieka mokslinį tyrimą bankroto ekonomikos srityje. Profesorius Weistart dėstė Vadybos ir ekonomikos universitete (ISM) Vilniuje, taip pat turi ir kitos profesinės veiklos Lietuvoje.