Dalyvavimas teismo procese savaime nėra malonus, ypač patyrus nusikaltimo psichologinės ar fizinės žalos padarinius.
Baimė liudyti atsiranda dėl daugelio psichologinių ir fizinių priežasčių. Pirmiausia įtariamieji būdami laisvėje gali daryti didelę įtaką nusikaltimo aukoms ir liudytojams. Dažnai tenka girdėti tokius liudytojų žodžius: „Bijau liudyti, nes grasina padegti namą“; „Bijau liudyti, nes grasina mano šeimos nariams“; „Tyliu, nes bijau keršto“ ir pan.
Nusikaltimo aukos patiria dar daugiau baimės dėl psichologinių priežasčių: didelį psichologinį ar fizinį šoką, atsiranda psichologinių problemų. Negana to, teismo proceso metu aukos priverstinai turi vėl susidurti su įtariamaisiais ir vėl patirti tą patį stresą po įvykusios nusikalstamos veikos.
Baimę kelia net pareigūno apranga
Tiriant nusikaltimus, labai svarbūs liudytojų ir nusikaltimo aukų parodymai. Nuo jų priklauso nusikaltimo tyrimo rezultatai ir teisingumas. Atsirandanti baimė liudyti ar dalyvauti teismo proceso metu turi įtakos tyrimo rezultatams ir trukdo teisėjams vykdyti teisingumą.
Gavus šaukimą liudyti, kiekvienas asmuo viduje sunerimsta.
„Pamenu, suskambo durų skambutis. Atidarius duris man buvo įteiktas nedidelis lapelis, kuriame buvo kvietimas atvykti į policijos komisariatą. Jau žinojau, kad teks liudyti prieš vieną mano artimų žmonių – brolį. Nuo tada apėmė baimės jausmas, kuris lydėjo keletą metų, kol baigėsi teismo procesas. Buvo baisu, kad manęs neįtartų kaip bendrininkės. Nors nieko bendro su nusikaltimu neturėjau, jaučiausi kalta dėl įvykio“, – teigė pašnekovė Ilona.
Neigiamos emocijos liudijimo proceso metu lydi visada, nepriklausomai, koks santykis sieja liudytoją ir nusikaltėlį bei kitus nusikaltimo dalyvius. Todėl šiame etape labai svarbus tardytojo elgesys ne tik su nusikaltimo auka, bet ir liudytojais, kitais proceso dalyviais.
„Mano sūnui tik 11 metų, o jau buvo nusikaltimo liudytoju bei buvo kelis kartus apklaustas tyrėjo. Apklausa vyko mūsų namuose, bet apie tai buvo pranešta ir susitarta prieš kelias dienas. Turėjau laiko pasirūpinti advokatu, nes man kaip mamai negalima buvo dalyvauti apklausoje. Jaučiau labai didelį nerimą, o sūnui buvo sunku kalbėti apie įvykį bei prisiminti visas detales. Buvau nusivylusi tyrėju, nes atvyko su uniforma, kalbėjo oficialia sausa kalba, vaikas visą laiką jautė įtampą ir baimę. Baimę kėlė ne tik pareigūno kalbėjimo ir elgesio manieros, bet ir aprangos stilius bei kitos smulkios detalės. Situaciją palengvino tai, jog apklausa vyko savoje aplinkoje – namuose“, – kalbėjo berniuko mama Diana.
Trūksta žinių apie proceso teisme eigą
Kita pašnekovė, kalbėdama apie savo patirtį su sūnumi, pastebėjo, kad vaikui ypač buvo sunku liudyti prieš savo tėvą. Jam teko kalbėti, rodyti bei prisiminti skaudų įvykį, kaip tėtis pakėlė ranką prieš mamą. „Tai buvo labai skaudi patirtis. Praėjo jau penkeri metai, bet mano sūnus iki šiol negali atleisti savo tėvui ir nebenori su juo palaikyti ryšio. Net nori atsisakyti tėvo pavardės“, – dalijosi patirtimi pašnekovė Eglė.
Paminėti keli atvejai, kai buvo apklausiami liudytojai iš artimos aplinkos. Teismo procese artimos šeimos nariai gali atsisakyti liudyti. Tačiau apie šią galimybę dažniausiai pranešama tik teismo metu. Iki tol ši galimybė dažniausiai būna nepasakyta.
„Jau buvau iškviestas liudyti prieš savo tėvą ir tada man pasakė, jog galiu atsisakyti duoti parodymus. Aš susimėčiau ir staiga nebežinojau, kaip elgtis. Iki to laiko jau buvau ne kartą apklaustas komisariate, ir štai staiga man pasakė, jog galiu neliudyti. Jei būčiau žinojęs apie tai anksčiau, nebūčiau net į teismą vykęs. Tai sukėlė man daug streso, išmušė iš kasdienio gyvenimo ritmo“, – teigė Tomas.
Visi kalbinti pašnekovai teigė, jog jautė didelį nerimą prieš vykdami į teismą. Nė vienas jų nebuvo prieš tai dalyvavęs teismo procese ir nežinojo, kaip vyksta procesas ir kaip teisme reikės elgtis.
„Atvykusi į teismą nežinojau, į kurią pusę eiti, kur laukti. Visi išorės proceso dalyviai laukė prie teismo salės. Atėjusi sekretorė įleido mus į salę. Nežinojau, kur sėstis. Atsisėdau ten, kur kiti žmonės sėdosi. Mačiau, buvo daugiau liudytojų, artimųjų, kitų man nepažįstamų žmonių. Buvo net mažamečių vaikų. Atrodė, viskas kaip įprastame susirinkime ir visi galėjo laisvai vieni su kitais bendrauti. Jaučiau tam tikrą baimę, nes pamačiau asmenis, kurie man buvo nemalonūs ir priminė nusikaltimo detales. Tada atėjo teisėjas ir procesas prasidėjo. Buvo iškviestas nuteistasis, kurį atvedė policininkai ar apsauginiai. Mane iškvietė liudyti ištarę mano pavardę, bet visą laiką sėdėjau kaip ant adatų. O, kalbant prie specialios pakylos, balsas drebėjo, mintys painiojo, strigo balsas. Turbūt būtų pagelbėjusi vandens stiklinė, nes stresas buvo labai didelis. Tikrai nenorėčiau to pakartoti“, – teigė pašnekovė Eglė.
Lietuva mokysis iš norvegų
Remiantis pašnekovų išsakytomis mintimis, galima teigti, kad dalyvavimas teismo procese nėra malonus ir dažnai lydimas įvairių neigiamų emocijų. Lietuvoje vis dar nėra bendros metodikos, kaip dirbti su liudytojais ir nusikaltimo aukomis, kad būtų užtikrintas šių socialiai pažeidžiamų grupių visavertis ir saugus dalyvavimas teismo procese.
Kad būtų sprendžiama esama problema ir palengvinta nusikaltimo aukų ir liudytojų situacija teismo proceso metu, Nacionalinė teismų administracija (NTA) įgyvendina projektą „Geresnė pagalba liudytojams ir nusikaltimų aukoms teismo procese, įskaitant saugumo teismų pastatuose sustiprinimą“ pagal Norvegijos finansinio mechanizmo „Efektyvumas, kokybė ir skaidrumas Lietuvos teismuose“ programą.
Projekto metu bus kuriamos netik fizinės saugumo priemonės (patikros vartai, atitvarai ir pan.) bet ir priemonės padėsiančios liudytojus ir nusikaltimo augas kuo anksčiau ir išsamiau supažindinti su teismo procesu, sumažinti stresą ir įtampą posėdžiuose. Teisėjai ir teismo darbuotojai bus specialiai apmokomi ne tik procedūrinių, bet ir psichologinių aspektų, kaip su šiais žmonėmis bendrauti.
Specialiai parengtas leidinys padės ne tik teismų, bet ir kitų teisėsaugos institucijų darbuotojams geriau suprasti, ką patiria liudytojai ir aukos. Iki šiol Lietuvoje tokių priemonių nebuvo.
Besiremdami norvegų patirtimi projekto vykdytojai planuoja sukurti virtualią teismo posėdžių salę, kurioje žmogus gavęs kvietimą atvykti liudyti galėtų iš anksto pamatyti, kur jam teks sėdėti, kur bus kaltinamasis, kur sėdės teisėjas ar jo gynėjas.
„Norvegijoje pažeidžiamoms visuomenės grupėms skiriamas ypatingas dėmesys jau daugelį metų, todėl stengsimės perimti pačią geriausią patirti ir siekti mūsų pagrindinio tikslo – sumažinti stresą liudytojams ir aukoms, užtikrinti parodymų tikslumą, siekiant teisingumo įvykdymo“, – teigia NTA direktorė Reda Molienė.
Šiais metais pradėto projekto metu rezultatus turėtume pamatyti 2016 metais.