„Lietuvos valstybė netinkamai vykdė savo bendras ir teisės aktuose numatytas pareigas taip, kaip pati teisės aktuose nustatė, todėl elgėsi nerūpestingai, t. y. neteisėtai“, – Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad Lietuvos Respublika nusikaltimų aukoms privalo atlyginti patirtą neturtinę žalą.
Trijų teisėjų kolegija nutarė vienai moteriai ir nepilnametei jos dukrai, kuri nuo kalėjimo gelbėdama savo motiną sukčiams atidavė beveik 13 tūkst. litų, priteisti po tūkstantį litų neturtinei žalai atlyginti. Tiesa, jos savo patirtus išgyvenimus buvo įvertinusios po 5 tūkst. Lt.
Nors teismo priteista kompensacija yra simbolinė, tačiau tokio pobūdžio byloje priimtas pirmasis sprendimas kitiems nusikaltimų aukoms suteiks galimybę iš Lietuvos Respublikos taip pat reikalauti žalos atlyginimo.
Kadangi telefoninių sukčių aukomis yra tapę tūkstančiai šalies gyventojų, susidarytų gana didelė suma, jeigu nukentėjusieji nuspręstų ginti savo teises teisme.
Mažametei aiškino, kad motiną įkalins 8 metams
Sprendimas byloje buvo priimtas pagal vienos Visagino gyventojos ir jos nepilnametės dukros ieškinį. Jame buvo nurodyta, vienas kalinys dar 2007-aisiais iš Marijampolės pataisos namų teritorijos paskambino mažametei mergaitei ir prisistatė policijos pareigūnu.
Mergaitei „pareigūnas“ aiškino, kad jos motina pakliuvo į policiją, jai gresia net 8 metų kalėjimas, bet to galima išvengti, jeigu bus sumokėti pinigai.
Išsigandusi mažametė puolė gelbėti motiną – po kiek laiko į namus atvykusiai nenustatytai moteriai eurais, litais ir latais perdavė 12 tūkst. 725 Lt.
Kai vėliau motina grįžo į namus ir sužinojo, kad dukra atidavė visas tėvų santaupas, kreipėsi į policiją. Sukčius vėliau buvo surastas ir nuteistas, bet mažametei prireikė medikų pagalbos – nusikaltimo padarymo dieną jai du kartus teko kviesti greitąją medicinos pagalbą, medikai mergaitei nustatė ūmią stresinę reakciją.
Kreipdamasi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo visaginietė nurodė, kad telefoniniai sukčiai iš Marijampolės pataisos namų ne kartą skambino žmonėms ir bandė iš jų išvilioti pinigus.
„Marijampolės pataisos namuose nesilaikoma įstatymų nustatytos tvarkos, neužtikrinama nuteistųjų kontrolės“, – pažymėjo ieškovė.
Nieko nedariusi valstybė privalo prisiimti neigiamas pasekmes
Bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėjęs teismas pripažino, kad valstybė yra atsakinga už telefoninių sukčių aukoms padarytą neturtinę žalą. Pasak teismo, pinigus iš mažametės mergaitės išviliojo Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekantis kalinys, nors teisės aktai draudžia laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems turėti telefonus.
„Valstybės priemonės siekiant užkirsti mobiliųjų telefonų ir SIM kortelių patekimą nuteistiesiems nebuvo tinkamos, efektyvios bei pakankamos ir valstybė tinkamai neįgyvendino savo paties nurodomo būtinumo neleisti nuteistiesiems turėti mobiliojo ryšio telefonus“, – sprendime pažymėjo teisėjų kolegijos pirmininkas Antanas Rudzinskas.
Pasak teismo, Baudžiamajame kodekse nustatyta, kad bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
„Todėl tokia įstatymo leidėjo nustatyta bausmės paskirtis lemia sustiprintą pozityvią valstybės institucijų pareigą užtikrinti visuomenės apsaugą nuo nusikalstamų nuteistų asmenų, laikomų bausmės atlikimo vietose ir jos vykdymui kelia aukštesnius reikalavimus“, – pabrėžė teisėjai.
Pasak teismo, „Lietuvos valstybė negali sistemingai užtikrinti, kad mobiliojo ryšio telefonai nepatektų į pataisos namų teritoriją, nes, bylos duomenimis, Marijampolės pataisos namams buvo ir yra žinoma mobiliųjų telefonų patekimo į įstaigą problema“.
„Valstybei nesiėmus visų pagrįstų priemonių užkirsti kelią nurodytam pavojui, kad atitinkamos visuomenės narių (potencialių nukentėjusiųjų) teisės būtų veiksmingai apsaugotos, valstybė privalo prisiimti ir dėl to kilusias neigiamas pasekmes“, – iš karto po paskelbimo įsiteisėjusiame sprendime pabrėžė Vilniaus apygardos teismas.
Pataisos namai: darėme, ką galėjome
Šioje byloje Marijampolės pataisos namų vadovybė pripažino, kad mobilieji telefonai neteisėtai patenka į pataisos namus, tačiau akcentavo, kad įkalinimo įstaiga yra Marijampolės miesto centre ir prie pat pataisos įstaigos tvoros netrukdomai gali privažiuoti automobiliai, kuriais važiuojantys asmenys, vykdantys uždraustų daiktų peršovimus savadarbėmis patrankomis į pataisos namų teritoriją, įvykdę permetimą gali greitai ir nepastebimai pasišalinti.
Pareigūnai pažymėjo, kad prie apsauginių pataisos namų teritorijos tvorų ir pastatų sumontavo gaudykles, vaizdo stebėjimo kameras, aplink pataisos namų teritoriją nuolat vykdomas patruliavimas, pas kalinius atliekamos kratos, o 2010 m. buvo sumontuoti mobiliojo ryšio blokavimo įrenginiai.
Tiesa, šie įrenginiai taip ir neužtikrina 100 proc. mobiliojo ryšio neveikimo.