Valstybės atstovė, Teisingumo ministerija, su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Teismas savo sprendimą skelbs vasario 17 dieną.
Vilnietė antstolė buvo nuteista dėl neteisėto turto perleidimo kitam asmeniui ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Pernai sausį prezidentė Dalia Grybauskaitė suteikė malonę nuteistajai ir J.Gančierienė iš Panevėžio pataisos namų buvo paleista į laisvę.
Pasak prokuratūros, J.Gančierienė nuteista už tai, kad 2006 metais surašė R.M. priklausančiam 13,9 hektarų žemės sklypui arešto aktą, nors žinojo, kad šio asmens turtas prieš porą mėnesių buvo areštuotas dvejomis Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimis.
R.M. turtas buvo areštuotas dėl E.Š. ir V.M. reikalavimų skolai išieškoti. Prokuratūros duomenimis, žemės sklypą už 85 tūkst. litų įsigijo E.M., kurį pasiūlė pats skolininkas R.M
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja patvirtino pardavimo aktą, nes J.Gančierienės pateiktoje byloje nebuvo duomenų apie R.M. žemės sklypui teismo sprendimu uždėtą areštą. Už tai, kad pardavė skolininko nurodytam pirkėjui teismo areštuotą R.M. žemės sklypą, antstolė gavo 4 tūkst. litų atlygį, teigė prokuratūra.
Be to, teisėja veikė ne savo veiklos teritorijoje. J.Gančierienės veiklos teritorija buvo Naujoji Vilnia, Vilniaus rajonas ir Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo teritorija. Skolininkas gyvenamąją vietą buvo deklaravęs antstolės veiklos teritorijoje, faktiškai gyveno Pagiriuose, o žemės sklypas buvo Molėtuose.
"Mano veiksmus sankcionavo teisėjos Arlauskienės rezoliucija. Aš buvau išanalizavusi sprendimo vykdymo instrukciją. Teisėja veikė tikrai aplaidžiai, vykdomoji byla turėjo būti išanalizuota", - penktadienį nagrinėjant ieškinį valstybei teismui sakė J.Gančierienė. Ji mano, kad jos nuteisimą baudžiamojoje byloje lėmė teisėjos veiksmai.
Ieškovės atstovė, advokatės Liudvikos Meškauskaitės kontoros padėjėja Erika Ščiogoleva, teismui sakė, kad ieškovė buvo įsitikinusi, kad veikia teisėtai. Tuo tarpu teisėja L.Arlauskienė veikė nerūpestingai, ji neatliko pareigos.
''Valstybė turi pareigą, kad dirbtų kvalifikuoti asmenys. Šiuo atveju Arlauskienės nerūpestingu neveikimu padaryta žala Gančierienei. Teisėja kontroliuoja antstolį. Buvo pateikta visa vykdomoji byla. Teisėja suteikė leidimą parduoti turtą", - kalbėjo J.Gančierienės atstovė.
Ji mano, kad teisėja veikė ne pagal įstatymą, bet buvo nuteista ne teisėja, bet J.Gančierienė.
Tuo metu, kai buvo parduodamas žemės sklypas, pagal galiojančią tvarką antstolio veiksmus dėl turto realizavimo turėjo tvirtinti teismas. Dabar ši tvarka pakeista.
Liudytoja teisme penktadienį buvo apklausta antstolė Inga Karalienė, J.Gančieriėnės veiklos metu ji ėjo Antstolių rūmų prezidiumo pirmininkės pareigas. Ji pasakojo, kokia tvarka dėl turto realizavimo galiojo tada.
J.Gančierienė teigė, kad dėl jai iškeltos bylos ir nuteisimo ji patyrė didelių dvasinių išgyvenimų. Viena augindama vaikus pateko į kalėjimą, buvo sužlugdyta jos profesinė veikla. Šiuo metu ji niekur nedirba.
J.Gančierienė buvo pirmoji antstolė Lietuvoje, kuriai dėl profesinės veiklos buvo paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis. Vilniaus apygardos teismas ją išteisino, tačiau Apeliacinis teismas ir Aukščiausiasis Teismas priėmė jai nepalankius sprendimus.
Moteris sakė, kad paviešinus jai mestus įtarimus žiniasklaidoje, pasipylė užgaulūs komentarai, dėl jų prokuratūroje iki šio atliekami ikiteisminiai tyrimai.
Buvusi antstolė su valstybe ketina kovoti ir Europos žmogaus teisių teisme Strasbūre, taip pat sieka proceso jos baudžiamojoje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Teisingumo ministerijos atstovė Juliana Ostrouch posėdyje sakė, kad šioje byloje neteisingai suformuluoti ieškinio argumentai.
''Teisėja (L.Arlauskienė - BNS) galėjo nežinoti visų aplinkybių", - sakė J.Ostrouch.
Teisėja L.Arlauskienė antstolės baudžiamojoje byloje buvo apklausta liudytoja, jai jokie kaltinimai pateikti nebuvo. Drausminėn atsakomybėn atsakomybėn patraukta nebuvo.
Prokurorų nuomone, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi ir siekdama turtinės naudos, J.Gančierienė parodė, kad neketina laikytis galiojančių norminių aktų ir nustatytos tvarkos. Ji tai pat pažeidė antstolio priesaiką, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, autoritetą, dėl to buvo padaryta didelė žala valstybės interesams bei fiziniams asmenims - E.Š. ir V.M.
Tuo tarpu Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyrius yra davęs išvadą, kad J.Gančierienės veiksmai buvo teisėti.