Anot teismo, anksčiau devynis kartus teisto vyro nusikaltimai vis sunkėjo, juos vykdė norėdamas įsigyti pinigų narkotinėms medžiagoms. Nuteistasis yra pripažintas pavojingu recidyvistu.
„M. Lozaraitis veikė suplanuotai, nukentėjusiąją nužudė veikdamas tiesiogine tyčia, po nusikaltimo padarymo siekė paslėpti savo nusikaltimą. Tai rodo jo abejingumą sukeltoms mirtinoms pasekmėms, patvirtina jo asmenybės didelį pavojingumą. Nuteistasis nesiėmė priemonių padarytai žalai nukentėjusiesiems atlyginti, pats neatvyko į ikiteisminio tyrimo instituciją ir neprisipažino“, – rašoma Aukščiausiojo Teismo nutartyje.
Jokios pilietybės neturintis kitas nuteistasis Aleksejus Baranovas nuteistas už tai, kad nepranešė teisėsaugos institucijoms apie jam žinomą dailininkės žmogžudystę ir su M. Lozaraičiu pagrobė didelės vertės turtą iš A. Každailytės kaimyno buto.
A. Baranovas kalės puspenktų metų. Jis sulaikytas 2015 metų liepą, netrukus po menininkės nužudymo. Kadangi visą šį laiką leido už grotų, iki bylos baigties jau atliko didžiąją dalį bausmės.
Nužudytosios artimieji yra įsitikinę, kad dėl nužudymo kaltais turi būti pripažinti abu vyrai. A. Baranovas anksčiau teistas už nužudymą, naują nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniems teistumams. Abu vyrai anksčiau kartu atliko bausme tuose pačiuose pataisos namuose.
Nukentėjusieji Aukščiausiojo Teismo prašė pakeisti kaltinimą A. Baranovui ir M. Lozaraičiui ir juos pripažinti nužudžius I. A. Každailytę kankinant ar kitaip itin žiauriai.
Taip pat prašyta sugriežtinti M. Lozaraičiui paskirtą bausmę. Be to, nukentėjusieji mano, kad teismai netinkamai įvertino ir neturtinės žalos priteisimo kriterijus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš esmės atmetė kasacinio skundo argumentus ir nurodė, kad advokato prašymas pakeisti kaltinimą A. Baranovui ir nurodyti, kad jis, be kitų nusikalstamų veikų, turi būti kaltinamas ir A. Každailytės nužudymu, reikštų naujos nusikalstamos veikos inkriminavimą.
„Tačiau naujos nusikalstamos veikos turėjo būti inkriminuojamos pagal kitas taisykles. Prokuroro nutarimas, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo A. Baranovo atžvilgiu, galėjo būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui, tačiau nukentėjusieji, kurie buvo informuoti apie tokią apskundimo teisę, ja nepasinaudojo“, – paskelbė Aukščiausiasis Teismas.
Nužudytosios tėvas, dailininkas, grafikas, knygų iliustratorius Arvydas Každailis sako, kad jam iš bylos eigos aišku, kad galėjo būti ir kitokių sprendimų.
„Jeigu mes pačioje pradžioje nebūtumu sutikę su tyrimo rezultatais... Puikiai sužaista teisėjų, atitinka paragrafus, paragrafai tvarkoje, teisybė slypi kažkur anapus“, – žurnalistams teisme sakė A. Každailis.
Jis įsitikinęs, kad M. Lozaraitis buvo tik nusikaltimo vykdytojas.
„Aš teismui pretenzijų neturiu, nes paragrafai visi tvarkoje. Gyveni ir mokaisi. Galvoji, jei ką ištiktų toks dalykas, niekur nepasirašykit, pirmiausia turėkit advokatą, nes paragrafai yra paragrafai, teisėjai jų turi laikytis, bet tiesa neaišku kur“, – apmaudo dėl teisinių niuansų nežinojimo neslėpė A. Každailis.
Šeimai atstovavęs advokatas Valdemaras Bužinskas teigė, kad šioje byloje tyrimas atliktas nekokybiškai ir nevisapusiškai, o byla parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiųjų teisės ginamos nepakankamai.
„Iš esmės byla nagrinėjama ta apimtimi, kurioje atiduota teismui, nežinau, ar nukentėjusiųjų teisė pareikšti kaltinimą yra pilnai realizuota. Paprastai kalbant, ko nepadarei ikiteisminiame tyrime, to teisme nepadarysi, formaliai teisingas, teismas bylas nagrinėja, o aplinkybes tiria ikiteisminis tyrimas. (...) Kartais taip atsitinka, kad teisėtas nuosprendis socialiniu požiūriu nėra teisingas“, – sakė gynėjas.
Iš M. Lozaraičio dailininkės artimųjų naudai priteista 23 tūkst. eurų neturtinės žalos ir beveik 2 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimo, taip pat išlaidos advokatui.
Po Aukščiausiojo Teismo verdikto procesas šioje byloje yra baigtas. Kasacinio teismo išvados yra galutinės ir neskundžiamos.
Tyrimo duomenimis, 2015 metų liepos 22 dieną M. Lozaraitis naktį, apie 2 val., peiliu atsirakino nukentėjusiosios buto Vilniuje, Sodų gatvėje, duris ir pasmaugė namie buvusią moterį. Įvykdęs nusikaltimą, M. Lozaraitis pertempė jos kūną į tuščią kaimyno butą, jo duris buvo išlaužęs jau anksčiau, – taip bandė slėpti nusikaltimo pėdsakus. M. Lozaraitis pasisavino aukos mobilųjį telefoną, kompiuterį, banko korteles bei kelis kitus asmeninius daiktus.
Vilniaus Kriminalinės policijos pareigūnai atlikdami ikiteisminį tyrimą nustatė, kad M. Lozaraitis 2015 metų pavasarį apsigyveno Vilniuje pas A. Baranovą, su juo susitiko ir susidraugavo Alytaus pataisos namuose.
Šie vyrai su A. Každailyte buvo supažindinti, kai ji pardavusi savo butą kėlėsi gyventi į kitą – abu vyrai pasamdyti remontuoti naująjį moters būstą ir padėti jai persikraustyti. Pradėję buto remontą M. Lozaraitis ir A.Baranovas pastebėjo, kad kaimyniniame bute niekas negyvena.
Tyrimo duomenimis, išlaužę šio buto duris, jie apsilankė jame kelis kartus ir pavogė įvairiausių daiktų už beveik 13 tūkst. eurų. Išlaužtos kaimyno buto durys buvo pridengtos remontuojam menininkės butui nupirktais stiklo vatos paketais, tad įsilaužimo žymių niekas nepastebėjo.
Persikraustymo dieną, kaip įtariama, M. Lozaraitis iš moters rankinės ištraukė 100 eurų – neva už tai, kad ji neatsiskaitė už tebevykstančius remonto darbus. Kitą dieną apie pavogtus pinigus tapo žinoma, tad M. Lozaraičio paslaugų atsisakyta. Keletą dienų A. Baranovas butą remontavo vienas.
Vieną vakarą, kai A. Baranovas grįžo po šio darbo namo, M. Lozaraitis užsiminė, kad eis apvogti A. Každailytės ir po kelių valandų išėjo. Likęs namie A. Baranovas paryčiais sulaukė M. Lozaraičio skambučio ir susitiko su juo mieste.
Laukdamas bendrininko M. Lozaraitis sugebėjo pasinaudoti nužudytosios banko kortele ir iš jos sąskaitos nuėmė daugiau nei 100 eurų. Už juos abu kaltinamieji vėliau tabore pirko narkotikų. Nužudytosios daiktus, kurių bendra vertė nesiekė 500 eurų, ketinta parduoti.
Nužudytoji A. Každailytė buvo Lietuvoje ir užsienyje žinoma menininkė, ji labiausiai išgarsėjo kaip knygų iliustratorė.