Atvirame laiške rašoma, kad užuojautos pareiškimo klausimas rūpi visai J. Furmanavičiaus šeimai.
„Kada, Jūsų manymu, yra tinkamas laikas prezidentui pareikšti užuojautą dėl netekties, nužudyto teisėjo, valstybės tarnautojo, kurį dekretu yra paskyręs valstybės vadovas, prezidentas, artimiesiems? – rašoma laiške. – Mes laukiame nuo to momento, kai sužinojome apie mano sūnaus ir mano dukrų brolio, Kauno apygardos teismo teisėjo J. Furmanavičiaus žiaurų ir šaltakraujišką nužudymą, atėmusį mums gyvenimo džiaugsmą bei tikėjimą teisingumu ir tiesa... Laukiame jau 3 metus”.
A. Furmanavičienė teigia, kad užuojautos laukė ir tuomet, kai dalis šalies gyventojų piktais liežuviais nepagrįstai „šmeižė bei talžė“ J. Furmanavičiaus atmintį ir garbę.
„Mes laukėme ir tuomet, kai su liūdesio ir nusivylimo ašaromis stebėjome žudiko aukštinimą, kaip tautos „didvyrio“, kurį aukštino net kai kurie politikai“, – teisėjo motina teigia, kad jos sūnui mesti vieši kaltinimai tariama pedofilija visose teisėsaugos institucijoje yra paneigti.
„Mes laukėme net tuomet, kai su pasibjaurėjimu stebėjome žudiko šeimos naudojimąsi mūsų dalies tautos žmonių tamsumu, o tai jiems užtikrino vietą Seime – kaip mums jaustis, gerbiama prezidente, kai patekę į Seimą nepagrįsto šmeižto organizatoriai priiminės įstatymus ir nurodinės, kaip mums teisingai gyventi“, – nuoskaudą lieja A. Furmanavičienė.
DELFI primena, kad teisėjas J. Furmanavičius buvo nušautas 2009-ųjų spalio 5-ąją Kaune, kai ketino vykti į darbą teisme.
Šią bylą Generalinė prokuratūra jau baigė tirti ir įtariamus pareiškė D. Kedžio draugui Raimundui Ivanauskui bei jo draugei Eglei Barauskaitei. Prokurorai yra skelbę, kad jiems abiems yra pareikšti įtarimai dėl kurstymo ir padėjimo D. Kedžiui nužudyti keturis žmones – J. Furmanavičių, Laimutės Stankūnaitės seserį Violetą Naruševičienę, pačią L. Stankūnaitę ir Andrių Ūsą.