Tokio sprendimo moteris ir jai atstovaujantis advokatas laukė beveik trejus metus – anksčiau žemesnių instancijų teismai buvo nusprendę, kad ji, gindamasi nuo pavojingo sugyventinio kėsinimosi, bet peržengdama būtinosios ginties ribas, tyčia šį nužudė, todėl už grotų turi praleisti ketverius metus.

„Nuteistosios Tatjanos S. gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą ir ji susidariusioje situacijoje būtinosios ginties ribų neperžengė, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad Tatjana S. nužudė gindamasi nuo pradėto pavojingo ir tiesioginio kėsinimosi į jos sveikatą bei gyvybę, veikdama būtinosios ginties situacijoje“, – paskelbė Lietuvos Aukščiausiojo išplėstinė septynių teisėjų kolegija.

Pasak jų, kad žemesnės instancijos teismai, nustatę, kad Tatjana S. nužudė nukentėjusįjį, peržengusi būtinosios ginties ribas, tinkamai neįvertino byloje nustatytų aplinkybių visumos, nes itin akcentavo kėsinimuisi atremti panaudotą priemonę – peilį, kilusius padarinius – vyro mirtį, tai, kad Tatjana S. per konfliktą, kurio metu jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo blaivi, taip pat jos fizinius duomenis (aukštesnė, stambesnė už nukentėjusįjį), dėl to, kaip pažymėjo teismai, ji galėjo adekvačiai vertinti situaciją ir gintis ne tokiu pavojingu būdu.

„Kartu nebuvo pakankamai atsižvelgta į susidariusios konfliktinės situacijos pavojingumą, sumenkintas Tatjanai S. grėsusio pavojaus pobūdis, nukentėjusiojo besikartojantis smurtinis elgesys su nuteistąja bei jo agresyvumas; be kita ko, padaryta nemotyvuota išvada, kad Tatjana S. turėjo galimybę kitu būdu atremti užpuolimą“, – teisėjų teigimu, baudžiamasis įstatymas asmeniui suteikia teisę į būtinąją gintį, neatsižvelgiant į tai, ar jis galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.

„Jis buvo apimtas nevaldomo pykčio – priėjęs ėmė mane daužyti į nugarą, paskui griebė už plaukų, keletą kartų trenkė į veidą, – nežinau, kaip viskas nutiko, bet iš karto jam dūriau į pilvą, nė nepamenu, kaip tai įvyko, viskas vyko lyg pro miglą, dūriau du ar tris kartus, net neprisimenu“, – šie smūgiai tiek moters, tiek jos sugyventinio gyvenimą pakeitė nepakeičiamai: vyras netrukus mirė ligoninėje, o jį nužudžiusi šio sugyventinė atsidūrė kalėjime.

Asociatyvi nuotrauka

Tie šešeri metai, kuriuos nesusituokusi pora praleido kartu, virto skaudžia tragedija – dvejais metais jaunesnio vyro namuose apsigyvenusi Tatjana S. šiandien tik save kaltina dėl to, kad taip nutiko: juk sugyventinis jau ne kartą prieš ją smurtavo, dėl to net buvo nuteistas, tačiau ji vis tiek jį priimdavo, apkabindavo. Ir, prisipažino ji, net nesvarbu, kad jų net intymūs santykiai nesiejo – prie vyro ji buvo taip prisirišusi, kad viską jam atleisdavo. Net šį išlaikydavo – jis pastaruosius penkerius metus niekur nedirbo.

Išgalvotas pavydas

Sakalaičių sodų g. gyvenanti Tatjana S. apie 51 metų sugyventinio mirtį sužinojo iš medikų, kai šiems paskambino telefonu. Tuo metu ji slapstėsi nuo policijos pareigūnų – vėliau teisinosi, kad po įvykio buvo lyg nesava, net logiškai negalėjo mąstyti, todėl slapstydamasi vylėsi, jog išvengs susidūrimo su teisėsauga. Ir net ja pareigūnai nepatikėjo, kai ji, sulaukusi policijos tyrėjos skambučio telefonu, pažadėjo atvažiuoti į komisariatą – nustatę, kad moteris sugrįžo į namus, jie atvyko jos sulaikyti.

Tačiau ir tada ji dar nenorėjo pasiduoti – pareigūnams teko išdaužti stiklą, tik tada jie pateko į namus ir savo sugyventinio mirtimi įtariamą moterį išvežė į komisariatą. Čia ji praleido beveik pusantros paros – po apklausos, kurioje ji prabilo apie nuolat namuose kentėtą smurtą, buvo nuspręsta nesikreipti į teismą dėl griežčiausios kardomosios priemonės paskyrimo.

Jeigu po pirmųjų smurto atvejų Tatjana S. būtų išėjusi ir daugiau į savo sugyventinio namų durų daugiau taip ir neatvėrusi, šios tragedijos nebūtų nutikę. Ir moteris tai šiandien jau supranta, tik, deja, nieko negali padaryti – dar niekas nesugebėjo laiko atsukti atgal.

„Sugyventinis labai dažnai prieš mane smurtaudavo – aš jam atleisdavau, nes jis paskui gailėdavosi, atsiprašydavo, žadėdavo, kad tai daugiau nebepasikartos, – moteris pati save ne kartą kaltino, kad tikėjo tuo melu. – Tos situacijos būdavo standartinės – jis būdavo apsvaigęs nuo alkoholio, pirmiausiai konfliktai prasidėdavo nuo keiksmažodžių, žeminimo, paskui jis smurtaudavo. Dėl to ne kartą kviečiau policiją, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai ir jis buvo du kartus teisiamas. Po teismų porą mėnesių būdavo ramu, bet paskui jis išgerdavo ir viskas prasidėdavo iš naujo. Ne kartą buvau jį palikusi – ir pas tėvus bėgdavau, savaitėmis negrįždavau, bet jis vis tiek mane susirasdavo, atėjęs atsiprašinėdavo, maldaudavo, kad grįžčiau, žadėjo, kad daugiau taip nebus. Ir aš vis juo tikėjau – grįždavau.“

„Mylėjau, galvojau, kad apsiramins“

Tatjana S. sakė, kad dažniausiai naktimis nebūdavo namuose – viename Vilniaus naktiniame bare dirbo barmene, todėl vienas likęs sugyventinis „švęsdavo“.

„Kai po naktinio darbo grįždavau namo, beveik kasdien rasdavo jį jau išgėrusį ir jis nuolat priekaištaudavo, įžeidinėdavo bei keldavo pavydo scenas, – pasakojo moteris. – Nežinau, kodėl, gal dėl to, kad lytinio gyvenimo pas mus nebuvo visus tuos šešerius metus, kiek kartu gyvenome, nes jis buvo nepajėgus. Gal dėl to jis manęs pavydėjo ir prieš mane smurtavo. O aš mylėjau, galvojau, kad apsiramins. Be to, man buvo jo gaila, dėl to ir gyvenau kartu.“

Asociatyvi nuotrauka

Būtent dėl pavydo ir kilo tas dabar jau tragiška mirtimi pasibaigęs konfliktas. Na, ne tik dėl nesitvardymo su savo emocijomis – pagrindinį vaidmenį suvaidino besaikis alkoholio vartojimas.

„Tą dieną į mūsų namus atėjo draugas, kuris atsinešė degtinės butelį – aš jiems padariau užkandos, o kol jie girtaudami bendravo, nuėjau tvarkyti buities reikalų, vėliau antrajame namo aukšte žiūrėjau televizorių, – pasakojo Tatjana S. – Po kiek laiko į kambarį atėjo ir sugyventinis – jis atsigulė pamiegoti, sakė, kad draugas atsigulė apačioje, nes taip pat buvo labai girtas.“

Kelias valandas pamiegojusi moteris nutarė keltis ir pagaminti valgyti.

„Netrukus į virtuvę nusileido ir sugyventinis, kuris pamatęs, kad ten ir jo draugas miega, pradėjo man priekaištauti, kad aš jau spėjau su tuo draugu permiegoti, – konflikto pradžią prisiminė moteris. – Jis ėmė mane keikti, vadinti „šliundra“... Tuo metu stovėjau ir su peiliu pjausčiau daržoves, kai jis pradėjo su kumščiu man daužyti į nugarą. Sudavė keletą kartų. Paskui, griebęs už plaukų, mane apsuko į savo pusę ir pradėjo daužyti man į veidą, taip pat kumščiu smogė į lūpas bei smilkinį. Net nežinau, kiek tų smūgių buvo – gal trys, gal keturi...“

Gyvenimus pakeitusios sekundės

Tai sukėlė didžiulį skausmą ir bejėgiško jausmą.

„Nežinau, kaip viskas nutiko, bet aš automatiškai to stumdymosi metu su rankoje laikytu peiliu dūriau jam – negaliu pasakyti, kiek smūgių sudaviau peiliu, gal du, gal tris kartus, iki šiol net neatsimenu, kaip laikiau peilį tuo metu, kai dūriau, – apie dviejų žmonių gyvenimus pakeitusias sekundes kalbėjo moteris. – Tada niekur nesitaikiau, tiesiog dūriau į šoną žemiau liemens. Ir tada atsikvošėjau – labai išsigandau, kai supratau, ką padariau.“

Tokio atsako sugyventinis nesitikėjo – po dūrių peiliu jį ištiko šokas, jis, susiėmęs už šono, apsisuko ir nuėjo į kambarį antrajame namo aukšte.

„Nežinojau, ką daryti, buvau labai pasimetusi – apsirengiau ir išėjau į lauką, paskambinau pagalbos telefonu ir prašiau iškviesti greitąją pagalbą“, – sakė Tatjana S.

Bet tada moteris nebuvo nuoširdi – nežinia, ar dėl ištikto šoko, ar norėdama išvengti atsakomybės už savo veiksmus ir tikėdamasi, kad šios sugyventinis neišduos ir nepapasakos tiesos.

„Dūrimai, vyras kraujuoja, prašau kuo greičiau atvykti“, – Bendrojo pagalbos centro (BPC) operatorei susijaudinusi sakė ji. Bet ši norėjo sužinoti daugiau detalių – kokie „dūrimai“, kas dūrė, kuo ir kodėl.

„Jam kažkas dūrė peiliu ir išbėgo, jis kraujuoja dabar“, – Tatjana S. taip ir neišdrįso prisipažinti, kad būtent ji sužalojo savo sugyventinį ir BPC operatorei nurodė, jog jokių detalių negali pasakyti, esą žino tik tiek, kad sužalotas kaimynas. O ir pati prisistatyti nenori.

Po kelių minučių BPC operatoriai sulaukė dar vieno skambučio – tik šįkart skambino vyras. Jis prisipažino, kad yra nukentėjusiojo kaimynas – šis pats jam paskambino ir paprašė iškviesti pagalbą.

Asociatyvi nuotrauka

„Kaimynas prašė iškviesti ir policiją, ir greitąją – buvau užbėgęs pasižiūrėti, kraujo ten ne per daug, bet jis yra pakraujavęs, jam durta kažkur prie kepenų, į pilvo sritį, bet tiksliai negaliu pasakyti“, – šio pokalbio metu skambinantysis taip pat užsiminė, kad sužalotojo sugyventinė pabėgo iš namų, greičiausiai ji kaimynui ir sudavė tuos smūgius peiliu.

Bijojo, kad pasodins į kalėjimą

Greitosios pagalbos medikai ir policijos pareigūnai netrukus atsidūrė Salininkuose – dėl vidaus organų sužalojimo vyro būklė vis labiau sunkėjo, todėl jis reanimobiliu buvo išvežtas į ligoninę. Čia jam buvo nustatytas net 3,79 promilių girtumas.

Tuo metu namuose buvęs draugas, dėl kurio Tatjaną S. apkaltino šios sugyventinis, apie kruviną konfliktą nieko negalėjo pasakyti – pažadintas vyras stebėjo, kad kažkas panašaus galėjo įvykti, nors ir pripažino žinojęs, jog draugas anksčiau yra smurtavęs prieš moterį, su kuria kūrė bendrą gyvenimą.

„Jis būdavo labai agresyvus“, – pridūrė vyras.

Tą vakarą Tatjana S. į namus nesugrįžo – nežinojo, ką daryti, buvo labai išsigandusi, kol galop nuėjo pas vieną draugą. Iš čia vėl paskambino pagalbos telefonu – norėjo sužinoti, į kokią ligoninę buvo išvežtas Salininkuose peiliu sužalotas vyras. Tik ir vėl neprisipažino, kad būtent ji yra tos tragedijos kaltininkė, teisinosi, jog nebuvo šalia, tik nori sužinoti, į kokią ligoninę jis buvo išvežtas.

„Buvau labai išsigandusi, todėl ir nepasakiau, jog būtent aš tai padariau – bijojau, kad mane pasodins į kalėjimą, tuo metu dar nesupratau, kokios gali būti pasekmės, – prisipažino ji. – Tą vakarą išėjau pas pažįstamą, kur buvau iki ryto ir gėriau degtinę, nors paprastai negeriu, tik per šventes. O kitą dieną grįžau į namus – skambinau į ligoninę, gydytoja man pasakė, kad sugyventiniui užsiuvo žaizdą, bet jis labai dreba, pripūtė daug promilių, todėl planavo jį perkelti į toksikologijos skyrių. Bet paskui, po pietų, man paskambino ir pasakė, kad jis mirė.“

Ligoninėje vyras nepraleido nė paros – po sudėtingos operacijos jis buvo paguldytas į palatą, o dieną atsibudęs nuo savo rankų nutraukė kateterį ir bandė išlipti iš lovos. Ir vos tik atsistojęs nukrito ant grindų – iškviesti medikai jį dar bandė reanimuoti, bet jų pastangos jau buvo bergdžios: mirtis įvyko dėl dūrio į pilvą, vidaus organai buvo pernelyg sunkiai pažeisti. Prie mirties prisidėjo ir kiti du dūriai į klubą bei šlaunį.

Netrukus po sugyventinio mirties Tatjana S. sulaukė skambučio iš policijos tyrėjos: „Sutarėme, kad aš pati nuvažiuosiu į policiją ir kai kitos dienos rytą išsikviečiau taksi, net jo nesulaukiau – iš karto atvažiavo policijos ekipažas ir mane suėmė. Atvykę policijos pareigūnai išdaužė stiklą, nes durų rakto prie savęs neturėjau, o kol ieškojau ir ketinau atrakinti, į vidų jau buvo užėję policijos pareigūnai.“

Moteris gailėjosi dėl to, kas nutiko – tebūnie, visko gyvenime, bet ji tikrai nenorėjo nužudyti savo sugyventinio. Tiesiog pirmą kartą surado drąsos gintis nuo smurto.

„Nežinau, man sunku tai paaiškinti, buvau labai išsigandusi, juk šalia buvo kirvis, kurį jis galėjo pagriebti – su šiuo kirviu jau ne kartą buvau sužalota, be to, praeityje jis yra buvo boksininkas, todėl galėjo ir kumščiais mane uždaužyti, jeigu tuo momentu būčiau rankoje turėjusi keptuvę, turbūt būčiau su ja sudavusi“, – bandė teisintis ji.

Supjaustytų daržovių namuose nerado

Baudžiamojon atsakomybėn dėl sugyventinio tyčinio nužudymo patraukta Tatjana S. ir šią ginantis advokatas teisme įrodinėjo, kad vyro gyvybė buvo atimta veikiant būtinosios ginties situacijoje ir neperžengiant būtinosios ginties ribų – juk sugyentinis tą vakarą kaip reikiant buvo apsvaigęs nuo alkoholio, apimtas nevaldomo pavydo dėl tariamos neištikimybės, itin agresyviai nusiteikęs.

„Jis sudavė smūgius Tatjanai S. į galvos, veido, nugaros sritį, sugriebė už plaukų, specialisto išvadoje yra nurodyta, kad jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas“, – advokatas pažymėjo, kad moteris smurtą prieš sugyventinį panaudojo siekdama nutraukti pavojingą, realų, akivaizdų kėsinimąsi į jos pačios gyvybę ir sveikatą. Ir net nesvarbu, kad sugyventinis tuo metu rankose neturėjo jokių pavojingų, žalojančių daiktų, kuriuos galėtų panaudoti prieš sugyventinę.

Anot jo, moteris tuo metu negalėjo kitaip atremti pasikėsinimą, adekvačiai pasipriešinti ir apsiginti nuo fiziškai stipresnio, buvusio boksininko bei neblaivaus, nekontroliuojamo pavydo apimto sugyventinio.

Asociatyvi nuotrauka

Tokiai pozicijai pritarę kasacinio teismo teisėjai pažymėjo, kad Tatjanos S. veikimas, t. y. peilio panaudojimas ginantis nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus neblaivaus bei agresyvaus vyro intensyvaus fizinio smurtavimo (kėsinimosi į jos sveikatą), rodo, kad gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą.

„Byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, kad nuteistoji, gyvendama faktinėje santuokoje su sugyventiniu, dažnai patirdavo jo fizinį smurtą, t. y. jis, būdamas neblaivus, prieš ją smurtaudavo, už tai buvo teistas, – nurodė teismas. – Tokia Tatjanos S. sveikatai ar net gyvybei pavojinga situacija pasikartojo ir nagrinėjamu atveju. Įvykio dieną nukentėjusysis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,79 promilės neblaivumas), elgėsi įžūliai, ciniškai, provokuojamai bei agresyviai. Žodiniam konfliktui peraugus į fizinį, Tatjana S. neblaivaus, agresyviai nusiteikusio jos sugyventinio buvo laikoma sugriebta už plaukų, prieš tai jai buvo suduoti smūgiai į nugarą, o apsukus ją veidu į save – ir smūgiai kumščiu į smilkinį ir lūpas. Būtent tuo metu Tatjana S., kad pabėgtų nuo tolesnio neblaivaus ir itin agresyviai nusiteikusio sugyventinio besitęsiančio fizinio smurto, t. y. gindamasi nuo pavojingo ir jau prasidėjusio kėsinimosi, nesirinkdama, kur pataikys, maistui ruošti rankoje laikomu peiliu smūgiavo, kol pajautė, kad gali išsilaisvinti nuo jo fizinio smurto veiksmų. Taip ji rankoje turimu peiliu sugyventiniui sudavė tris smūgius, vienu iš jų pataikė į gyvybiškai pavojingą pilvo sritį, šiuo smūgiu būtent ir buvo padarytas mirtį sukėlęs sužalojimas; kitais dviem smūgiais nukentėjusiajam buvo padarytas dešinės šlaunies odos įbrėžimas ir žaizda kairiajame klube.“

Anot teisėjų, žemesnės instancijos teismai nepagrįstai konstatavo, jog buvo peržengtos būtinosios ginties ribos, todėl dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo byla privalo būti nutraukta.

Bendrojo pagalbos centro numeris – 112.
Specializuotos pagalbos centrų sąrašas ir kontaktai pagal savivaldybes:
Emocinės paramos tarnyba Telefono numeris El. adresas Darbo laikas
„Pagalbos moterims linija“ +370 800 66366 pagalba@moteriai.lt kasdien visą parą
„Vilties linija“ 116 123 vilties.linija@gmail.com kasdien visą parą
„Linija Doverija“ (pagalba paaugliams ir jaunimui teikiama rusų kalba) +370 800 77277 II-VI 16:00-20:00
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba +370 800 10 800 Pirmadieniais – ketvirtadieniais: 8.00-19.00 val.
Penktadieniais: 8.00-18.00 val.
SPC kontaktai:
Specializuotos pagalbos centrų, 2017 metais teikiančių specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, sąrašas pagal savivaldybes
Savivaldybė Organizacijos pavadinimas Tel. Nr. El. pašto adresas
Akmenės r. Moterų veiklos inovacijų centras +370 652 24232 mvic@splius.lt
Alytaus m. Alytaus miesto moterų krizių centras +370 645 45287 ammkc@aktv.lt
Alytaus r. Alytaus miesto moterų krizių centras +370 645 45287 ammkc@aktv.lt
Anykščių r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras +370 615 45464 anyksciumoterys@gmail.com
Birštono Moterų teisių asociacija (buv. Kauno moterų draugija +370 603 89833 mota.mums@gmail.com
Biržų r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius +370 699 86866 paramosnamai@gmail.com
Druskininkų Alytaus miesto moterų krizių centras +370 645 45287 ammkc@aktv.lt
Elektrėnų Moterų informacijos centras +370 5 2629003 8 650 95216 spc@lygus.lt
Ignalinos r. Visagino šeimos krizių centras +370 699 20069, +370 686 60657 viltisvskc@gmail.com
Jonavos r. Moters pagalba moteriai +370 618 40044 vinfo@moters-pagalba.lt
Joniškio r. Moterų veiklos inovacijų centras +370 652 24232 mvic@splius.lt
Jurbarko r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras +370 446 61565, +370 616 55877 taurage@moterscentras.w3.lt
Kaišiadorių r. Asociacija „Kauno moterų draugija“ +370 603 89833 kmd.asoc@gmail.com
Kalvarijos Marijampolės apskrities moters veikos centras +370 343 59525, +370 633 55007 spc.mar@gmail.com
Kauno m. Kauno apskrities moterų krizių centras +370 679 31930 kaunoaspc@kamkc.lt
Kauno r. Asociacija „Kauno moterų draugija“ +370 603 89833 kmd.asoc@gmail.com
Kazlų Rūdos Marijampolės apskrities moters veiklos centras +370 343 59525, +370 633 55007 spc.mar@gmail.com
Kelmės r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras +370 446 61565, +370 616 55877 taurage@moterscentras.w3.lt
Kėdainių r. Moters pagalba moteriai +370 618 40044 info@moters-pagalba.lt
Klaipėdos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras +370 46 350099, +370 650 60094 kmn@moteriai.lt
Klaipėdos r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras +370 445 78024, +370 605 82331 kretingosmoterys@gmail.com
Kretingos r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras +370 445 78024, +370 605 82331 kretingosmoterys@gmail.com
Kupiškio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius +370 699 86866 paramosnamai@gmail.com
Lazdijų r. Alytaus miesto moterų krizių centras +370 645 45287 ammkc@aktv.lt
Marijampolės Marijampolės apskrities moters veiklos centras +370 343 59525, +370 633 55007 spc.mar@gmail.com
Mažeikių r. Telšių krizių centras +370 609 02636, +370 682 29459, +370 444 74282 kriziucentras@gmail.com
Molėtų r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras +370 615 45464 anyksciumoterys@gmail.com
Neringos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras +370 46 350099, +370 650 60094 kmn@moteriai.lt
Pagėgių Koordinacinis centras „Gilė“ +370 610 10715 koordinaciniscentras@gmail.com
Pakruojo r. Moterų veiklos inovacijų centras +370 652 24232 mvic@splius.lt
Palangos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras +370 46 350099, +370 650 60094 kmn@moteriai.lt
Panevėžio m. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius +370 699 86866 paramosnamai@gmail.com
Panevėžio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius +370 699 86866 paramosnamai@gmail.com
Pasvalio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius +370 699 86866 paramosnamai@gmail.com
Plungės r. Telšių krizių centras +370 609 02636, +370 682 29459, +370 444 74282 kriziucentras@gmail.com
Prienų r. Asociacija „Kauno moterų draugija“ +370 603 89833 kmd.asoc@gmail.com
Radviliškio r. Moterų veiklos inovacijų centras +370 652 24232 mvic@splius.lt
Raseinių r. Raseinių krizių centras +370 657 87475 info@kriziucentras.eu
Rietavo Telšių krizių centras +370 609 02636, +370 682 29459, +370 444 74282 kriziucentras@gmail.com
Rokiškio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius +370 699 86866 paramosnamai@gmail.com
Skuodo r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras +370 445 78024, +370 605 82331 kretingosmoterys@gmail.com
Šakių r. Marijampolės apskrities moters veiklos centras +370 343 59525, +370 633 55007 spc.mar@gmail.com
Šalčininkų r. Moterų informacijos centras +370 650 95216, +370 5 2629003 spc@lygus.lt
Šiaulių m. Moterų veiklos inovacijų centras +370 652 24232 mvic@splius.lt
Šiaulių r. Moterų veiklos inovacijų centras +370 652 24232 mvic@splius.lt
Šilalės r. Koordinacinis centras „Gilė“ +370 610 10715 koordinaciniscentras@gmail.com
Šilutės r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras +370 445 78024, +370 605 82331 kretingosmoterys@gmail.com
Širvintų r. Moterų informacijos centras +370 5 2629003, +370 650 95216 spc@lygus.lt
Švenčionių r. Moterų informacijos centras +370 5 2629003, +370 650 95216 spc@lygus.lt
Tauragės r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras +370 446 61565, +370 616 55877 taurage@moterscentras.w3.lt
Telšių r. Telšių krizių centras +370 609 02636, +370 682 29459, +370 444 74282 kriziucentras@gmail.com
Trakų r. Moterų informacijos centras +370 5 2629003, +370 650 95216 spc@lygus.lt
Ukmergės r. Moters pagalba moteriai +370 618 40044 info@moters-pagalba.lt
Utenos r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras +370 615 45464 anyksciumoterys@gmail.com
Varėnos r. Alytaus miesto moterų krizių centras +370 645 45287 ammkc@aktv.lt
Vilkaviškio r. Marijampolės apskrities moters veiklos centras +370 343 59525, +370 633 55007 spc.mar@gmail.com
Vilniaus m. (išskyrus Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnius seniūnijas) Vilniaus m. (Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnius seniūnijos) Vilniaus moterų namai Moterų informacijos centras +370 5 2616380 vmotnam@vmotnam.lt
Vilniaus r. Moterų informacijos centras +370 5 2629003, +370 650 95216 spc@lygus.lt
Visagino r. Visagino šeimos krizių centras +370 699 20069, +370 686 60657 viltisvskc@gmail.com
Zarasų r. Visagino šeimos krizių centras +370 699 20069, +370 686 60657 viltisvskc@gmail.com
SVARBU. bukstipri.lt - Vidaus reikalų ministerijos administruojama internetinė svetainė, skirta žmonėms, susidūrusiems su smurtu artimoje aplinkoje.
Bendrojo pagalbos centro numeris – 112.
Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą:
Regionas Specializuotos pagalbos centras Telefonai, el.paštas
Akmenės r., Joniškio r.,Pakruojo r., Radviliškio r., Šiaulių m., Šiaulių r. Moterų veiklos inovacijų centras +370 652 24232
mvic@splius.lt
Alytaus m., Alytaus r., Druskininkų sav., Lazdijų r., Varėnos r. Alytaus miesto moterų krizių centras +370 645 45287
info@ammkc.lt
Anykščių r., Molėtų r., Utenos r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras +370 615 45464
anyksciumoterys@gmail.com
Birštono sav., Kaišiadorių r., Kauno r., Prienų r. Moterų teisių asociacija +370 603 89833
mota.mums@gmail.com
Panevėžio m., Panevėžio r., Biržų r., Kupiškio r., Pasvalio r., Rokiškio r. Lietuvos agentūros "SOS vaikai" Panevėžio skyrius +370 699 86866
paramosnamai@gmail.com
Elektrėnų sav., Šalčininkų r., Širvintų r., Trakų r., Švenčionių r., Vilniaus m.(Naujininkų, N.Vilnios, Grigiškių seniūnijos), Vilniaus r. Moterų informacijos centras +370 650 95216
skpc@lygus.lt
Visagino m., Ignalinos r., Zarasų r. Visagino šeimos krizių centras +370 699 20069
viltisvskc@gmail.com
Jonavos r., Kėdainių r., Ukmergės r. Kauno moterų linija +370 618 40044
skpc@moterulinija.lt
Tauragės r., Kelmės r., Jurbarko r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras +370 616 55877
taurage@moterscentras.w3.lt
Marijampolės sav., Kalvarijos sav., Kazlų Rūdos sav., Šakių r., Vilkaviškio r. Marijampolės apskrities moters veiklos centras +370 63355007
spc.mar@gmail.com
Kauno m. Kauno apskrities moterų krizių centras +370 679 31930
kaunoaspc@kamkc.lt
Klaipėdos m., Neringos m., Palangos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras +370 650 60094
kmn@moteriai.lt
Kretingos r., Klaipėdos r., Skuodo r., Šilutės r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras +370 605 82331
kretingosmoterys@gmail.com
Telšių r., Mažeikių r., Plungės r., Rietavo sav. Telšių krizių centras +370 671 16590
spc.telsiai@gmail.com
Šilalės r., Pagėgių sav. Koordinacinis centras "Gilė" +370 610 10715
koordinaciniscentras@gmail.com
Raseinių r. Raseinių krizių centras +370 428 52177
info@kriziucentras.eu
Vilniaus m.(išskyrus Naujininkų, N. Vilnios, Grigiškių seniūnijas) Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija +370 664 31207
pagalba@skpcpagalba.lt
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)