„Dėkoju už pasitikėjimo problemą, šiandien keliamą pristatant 2020-ųjų teismų veiklos rezultatus: pasitikėjimo valdžios institucijomis klausimas tapo dar reikšmingesnis ir jautresnis pandemijos sąlygomis, – pradėdama renginį kalbėjo teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska. – Matome, kad net ir itin sudėtingomis sąlygomis teismai užtikrino saugų ir nenutrūkstamą teisingumo vykdymą. Tikimės, kad teisingumo kokybę pavyks gerinti diskutuojant ir visoms valdžios institucijoms vieningai siekiant bendrų tikslų: teisėkūra ir teisingumo vykdymas turi būti grįsti konsultacijomis ir sutarimu.“
2020-aisiais Lietuvos apylinkių, apygardų (I instancija) ir apygardų administraciniuose teismuose buvo išnagrinėtos 201 199 bylos ir net daugiau kaip 90 procentų iš jų – elektronine forma. Išnagrinėtų bylų skaičius, lyginant su 2019 m. (216 971 išnagrinėta byla), sumažėjo 7 proc., informuoja Nacionalinė teismų administracija.
„Gerėjančią teismų veiklos kokybę rodo faktai: išnagrinėjama daugiau bylų nei jų gaunama, mažėja bylų, kurių nagrinėjimas užsitęsė, taip pat ir bendras bylų kiekis teismuose, o tai lemia geresnę arba stabilią teismų sprendimų kokybę, – kalbėjo Teisėjų tarybos pirmininkės pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė. – Peržiūrimų teismų sprendimų tiek Lietuvoje, tiek ir tarptautiniu lygiu mažėja: per metus Lietuvoje buvo pakeista arba panaikinta mažiau negu 2 procentai sprendimų, o Europos Žmogaus Teisių Teismui pateikiamų peticijų prieš Lietuvą skaičius sumažėjo: 2019 m. buvo pateiktos 448, o 2020 m. – 408 peticijos, iš kurių net 342 buvo atmestos kaip nepagrįstos.“
Kaip ir kasmet didžiąją dalį teismuose nagrinėtų ginčų sudarė civilinės bylos (2020 m. išnagrinėta 151 181 šios kategorijos byla, 2019 m. – 161 617, 2018 m. – 175 052). Nors buvo tikėtasi, kad karantino sąlygos padidins šeimos ginčų skaičių, praeitų metų statistika rodo, kad šeimos teisinių santykių (dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo vaikams priteisimo ir kt.) bylų buvo mažiau: praeitais metais teismai išnagrinėtojo 15 709 bylas (2019 m. – 18 066, 2018 m. – 18 564), iš jų dėl santuokos nutraukimo – 8 987 bylas (2019 m. – 9 910, 2018 m. – 10 041), dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu išnagrinėtos 7 488 bylos (2019 m. – 7 729, 2018 m. – 7 708).
Tikėtina, kad šeimos ginčų skaičių teismuose sumažino praeitų metų pradžioje privaloma tapusi neteisminė mediacija: 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Mediacijos įstatymo pakeitimais mediacija tapo privalomu procesu sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Be to, vien 2020 m. buvo baigta 390 teisminės mediacijos procesų, beveik pusėje jų (42 proc.) pasirašytos taikos sutartys.
Administracinės (2020 m. išnagrinėtos 14929 bylos), administracinių nusižengimų (19245) ir baudžiamosios (16779) bylos sudarė tik ketvirtį visų Lietuvos teismuose išnagrinėtų bylų.
Pernai Lietuvos teisėjai savo nuosprendžiais didžiausio žiniasklaidos susidomėjimo sulaukiančiose baudžiamosiose bylose dažniausiai parinkdavo su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes: baudos buvo paskirtos 4 918 asmenims (2019 m. – 5 234, 2018 m. – 5 715), laisvės apribojimas – 4 074 asmenims (2019 m. – 4 314, 2018 m. – 4 825), o terminuoto laisvės atėmimo atvejų kaip ir kasmet mažėjo – ši bausmė buvo paskirta 3 389 asmenims (2019 m. – 4 307, 2018 m. – 4 882).
Nors bausmės tikslo (padėti suklydusiam suprasti savo poelgį ir pasitaisyti) dažniau siekiama skiriant kitokio pobūdžio bausmes, remiantis „World Prison Brief“ duomenimis, pagal įkalintų asmenų skaičių 100 000 gyventojų, Lietuva kaip ir ankstesniais metais užima 5 vietą Europoje (įkalintų asmenų skaičiumi Lietuvą lenkia tik Rusija, Baltarusija, Turkija ir Sakartvelas) ir pirmauja Europos Sąjungoje.
Nors buvo nuogąstauta, daug privatumo ir uždarumo atnešę pandeminiai metai nepadidino smurto artimoje aplinkoje statistikos: asmenų, nuteistų už smurtą artimoje aplinkoje, skaičius išliko panašus kaip ir 2019 m. Praeitais metais 11 asmenų buvo nuteisti už savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymą (2019 m. – 14, 2018 m. – 17), už sunkų savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymą trečius metus iš eilės buvo nuteisti 26 asmenys, o už nesunkų savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymą bausmės sulaukė 104 asmenys (2019 m. – 140, 2018 m. – 135).
Koronavirusas ne tik nulėmė teismų darbo sąlygas, bet ir papildė bylų nagrinėjimo statistiką: 2020 m. buvo išnagrinėta 213 (201 administracinių teisės nusižengimų ir 12 baudžiamųjų) bylų dėl Lietuvoje taikytų reikalavimų ir ribojimų, susijusių su Covid-19 plitimo prevencija, nesilaikymo.
Daugiausiai bausta už nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių nedėvėjimą, būriavimąsi didesnėmis, nei leidžiama, asmenų grupėmis ir saviizoliacijos reikalavimo nesilaikymą, esant teigiamam laboratorinio tyrimo rezultatui. Administracinių nusižengimų bylose dažniausiai asmenys nubausti 50–1500 eurų baudomis, o baudžiamosiose bylose – nuo 6 iki 10 mėnesių trunkančiu laisvės apribojimu, 700–1700 eurų baudomis ir / ar viešaisiais darbais.
2020 m. bylas Lietuvos teismuose nagrinėjo 746 teisėjai: kiekvienam iš jų per dieną pernai tekdavo išnagrinėti daugiau kaip po vieną bylą, o per metus vienam apylinkės teismo teisėjui teko net 393 bylos (2019 m. – 398, 2018 m. – 422). Matomas kiek mažėjantis, bet vis dar gana didelis darbo krūvis neatbaidė norinčiųjų tapti teisėjais: net 19 iš 26 praeitais metais naujai paskirtų teisėjų anksčiau yra dirbę teisėjų padėjėjais.
„Beveik 18 tūkstančių vartotojų pasiekęs portalas e.teismas.lt, per praeitus metus dvigubai išaugęs nuotolinių posėdžių skaičius, dar paaugusi teismų psichologų komanda, nuolat besiplečiantis teismų lankytojams padedančių savanorių tinklas, daugiau kaip 10 tūkstančių nuotolinių susitikimų teismų veiklos optimizavimo tikslais – skaičiai ir faktai, parodantys, kiek pastangų vien per praeitus metus įdėjo teismai, siekdami nepertraukiamo teisingumo vykdymo ir prisitaikydami prie visą pasulį sukrėtusios pandemijos sąlygų, – reziumuodama kalbėjo E. Tamošiūnienė. – Tikimės, kad mūsų veiklos turinys ir toliau bus atviras ir teisingas, o forma – moderni.“
Pradėdama diskusiją „Visuomenė, žiniasklaida, teismai: ar kalbame bendra kalba?“ Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė pasitikėjimą teismais įvardijo kaip siekiamybę, kurią reikia atstatyti. „Pasitikėjimas reikalingas ne tik teismams, bet ir visoms institucijoms, ir kiekvienam žmogui, – teigė S. Rudėnaitė. – Atviri, modernūs, teisingi – tokie mes siekiame būti kasdieniais savo darbais. O kaip atrodome kitiems? Regis, gerai dirbti nebeužtenka – reikia apie tai kalbėti ir rasti būdą kalbėti taip, kad būtume išgirsti. Teismais pasitiki net apie 70 proc. Temidės rūmų lankytojų, iš arti pamačiusių teismų darbą, o plačiosios visuomenės pasitikėjimo procentas rodo teismų veiklos viešinimo poreikį: teismais pasitiki tik kiek daugiau nei 20 proc. visuomenės apklausose dalyvusiųjų.“
Drauge su Teisėjų tarybos pirmininke aktualias problemas studijoje kėlė ir analizavo sociologas, kriminologas, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dr. prof. Aleksandras Dobryninas ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Tarptautinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas ir psichiatras, psichoterapeutas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos doc. Eugenijus Laurinaitis diskutavo nuotoliniu būdu. Renginį moderavęs BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis dalyviams uždavė ir tiesioginės transliacijos metu žiūrovų pateiktus klausimus.
A. Dobryninas diskusijoje analizavo pasitikėjimo bylą nagrinėjančiu teisėju ir teismų sistemos patikimumo sąvokas, kėlė teismų bendruomenės tarpusavio pasitikėjimo ir korupcijos rodiklių įtakos teisminės valdžios reputacijai problemas. S. Muravjovas skatino teismus imtis ryškesnių antikorupcijos iniciatyvų, o S. Rudėnaitė, reflektuodama tokią nuomonę, pabrėžė svarbius bylų skirstymo automatizavimo žingsnius, kuriuos įgyvendinę teismai vien per praeitus metus aplenkė daugelį neteisėtas veikas vertinančių institucijų. Ji taip pat užsiminė apie nekaltumo prezumpcijos pamynimą žiniasklaidoje ne tik korupcijos, bet ir kitų baudžiamųjų bylų atvejais ir reiškė norą bendradarbiauti su žinių skleidėjais bei siekį objektyviau atspindėti itin platų teismų veiklos spektrą žiniasklaidoje.
Apie žiniasklaidoje formuojamą teismų įvaizdį kalbėdamas D. Radzevičius įspėjo, kad pernelyg didelis pasitikėjimas gali tapti ir nenaudingu veiksniu: „per geras visuomenės vertinimas lemia per didelius lūkesčius, kurių nepateisinus galima sulaukti išties neigiamo atsako“.
Pašnekovas pastebėjo, kad pasitikėjimo didinimas nėra tik teismų problema, o teisingumo vykdymo aiškinimo iniciatyvos yra neatskiriamos nuo teisinio švietimo teisėkūros atžvilgiu iniciatyvų. Taip pat jis pabrėžė, kad dabartiniame begalinės informacijos pasiūlos ir didžiulio jos pateikimo greičio pasaulyje būtina gerąsias žinias iškomunikuoti nedelsiant ir suprasti, kad „žiniasklaida tėra būdas susipažinti su naujienomis, o ne sužinoti visą tiesą“. Jis ragino diskusijos stebėtojus ir žiniasklaidos atstovus visada ieškoti pirminių informacijos šaltinių ir į juos įsigilinti prieš darant bet kokias išvadas.
E. Laurinaitis pastebėjo, kad norint įtikinti pasitikėjimo pagrįstumu, pakanka aiškiai nušviesti teisingumo mechanizmą: „užtenka žmogų atvesti į teismą ir parodyti, kaip vykdomas teisingumas, ir jis iš Temidės rūmų išsineša objektyvų ar net teigiamą įspūdį“. Pašnekovas teigė, kad didelis plačiosios visuomenės pasitikėjimas tuo, su kuo ji tiesiogiai nesusiduria, nėra tikėtinas.
„Bet kas, kas baudžia, skiria bausmę, yra baisus, o žmogus jaučiasi mažas prieš didelę nepažįstamą sistemą. Tai, ko aš nepažįstu, man kelia nerimą“, – visuomenės požiūrio į teisminę valdžia principus aiškino docentas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į pasitikėjimui ir reputacijai kylančias grėsmes svarbiausių institucijų asmenų padaromų klaidų atvejais: „Reikia būti atsargesniems, nes vieno svarbaus sistemos žmogaus suklupimas visada pastebimas ir ištransliuojamas garsiau nei daugybė gerų visos sistemos darbų.“
Papildydamas diskusijos kolegas, A. Dobryninas akcentavo kertinius pasitikėjimo valdžios institucijomis ir teisingumo vykdymo aspektus.
„Nuo seno teisėjas buvo suvokiamas kaip garbingas žmogus. Kiekvienas teisėjas turi toks būti, o kiekvienas žmogus – tai suprasti“, – kalbėjo profesorius. Jis taip pat priminė, kad teismai yra viena iš pagrindinių demokratijos atramų, kurios vaidmens svarbą turėtų įvertinti visų valdžių atstovai ir plačioji visuomenė.