Tokia priežastis – Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Praėjusį sekmadienį iš Vilniaus į Liverpulį turėjusi išskristi nepilnametė nebuvo išleista iš Lietuvos – jos asmens tapatybės kortelę patikrinęs pareigūnas nutarė, kad dokumentas yra suklastotas.
Netradiciškai suklastotas – 1999 m. gimusios paauglės legaliai Vilniaus migracijos poskyryje išduotoje kortelėje buvo mechaniškai pažeistas skaičius gimimo datoje, kai greičiausiai kokiu nors aštriu daiktu paskutinysis skaičius 9 pakeistas į 0. Taip gali susidaryti įspūdis, kad kortelės savininkė yra gimusi ne 1999, o 1990 m.
Tačiau taip gali tik atrodyti – toje pačioje asmens tapatybės kortelėje yra nurodytas nepilnametės asmens kodas, iš kurio aišku, kad ji gimusi 1999 m. Su savimi nepilnametė pasieniečiui pateikė ir tėvo pasirašytą bei notaro patvirtintą įgaliojimą, kuriuo jai leidžiama vienai skristi iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją ir atvirkščiai.
Bet šešiolikmetė iš Vilniaus neišskrido – dokumentai paimti, o ji iškviesta į VSAT Mickūnų užkardą, kur tyrėja Inga Arodienė įteikė pranešimą apie įtarimą. Jame teigiama, kad nepilnametė ne tik suklastojo, bet ir laikė bei panaudojo suklastotą savo asmens tapatybės kortelę. Už šį nusikaltimą Baudžiamajame kodekse numatytas areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Tą pačią dieną nepilnametė buvo apklausta kaip įtariamoji – ji neigė, kad suklastojo savo asmens tapatybę kortelę, aiškino, jog ją Vilniuje buvo pametusi, o kai po kiek laiko kortelę suradusi kita mergina ją grąžino, pamatė, kad dokumentas nežymiai yra apgadintas.
Kaip bebūtų, tiesą ar ne sako nepilnametė, bet jos interesams atstovauti paskirtas valstybės advokatas Mindaugas Paukštė tvirtina, kad kol kas net nenori gilintis į įtarimų esmę, nors labiau yra linkęs manyti, jog kortelė buvo sugadinta, o ne suklastota.
Tačiau, pasak advokato, labiausiai nustebino pareigūnų reakcija į šį įvykį – antradienį ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis Vilniaus prokuroras Ričardas Kubilius sutiko, kad nepilnametė grįžti į Liverpulį pas savo motiną ir toliau tęstų mokslus, o kai iškils būtinybė, atvyks pas pareigūnus. Juoba kad ji net pasižadėjo, kad vasarą atostogas praleis Lietuvoje. Ir šį pažadą patvirtino raštu.
Išgąsdino tyrėjos skambutis: advokatas stebisi, kad skambino ne jam
Tačiau situacija netrukus kardinaliai pasikeitė – kitą dieną nepilnametės močiutė sulaukė tyrėjos I. Arodienės skambučio telefonu.
Pasak advokato, pareigūnė pareiškė, kad buvo gauta papildomų duomenų ir nedelsiant pareikalavo atvykti į jos darbo kabinetą, nes nepilnametei bus skiriama kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš šalies.
Tokia žinia sukėlė tikrą šoką – šešiolikmetė, patikėjusi prokuroro žodžiais, skubos tvarka jau buvo užsisakiusi pagaminti naują tapatybės kortelę bei nusipirkusi bilietą kitam skrydžiui į Liverpulį šį sekmadienį. O naujas sprendimas reiškia, kad ji ne tik negalės grįžti į Angliją, bet negalės tęsti mokslų.
Advokatas M. Paukštė nustebo, kad būtent nepilnametės artimieji, o ne jis, kaip valstybės paskirtas nepilnametės atstovas, sulaukė tokio tyrėjos skambučio.
„Močiutė visa išsigandusi, kas dabar bus, nes tyrėja esą grasino, kad blogai baigsis jeigu nepilnametė neatvyks, – sakė šešiolikmetę ginti paskirtas advokatas. – Susisiekiau su tyrėja, informavau, kad bet kokį procesinį veiksmą nepilnamečių bylose ji privalo atlikti dalyvaujant advokatui. Be to, pagal įstatymą kardomąją priemonę įtariamajam gali paskirti prokuroras, tyrėjui tokia teisė yra suteikiama tik išimtiniais atvejais, kai atsiranda neatidėliotina būtinybė. Šiuo atveju to nėra.“
Pavertė didžiausia nusikaltėle: pabėgs ir pasislėps
Pasak advokato, ikiteisminis tyrimas dėl galimo nusikaltimo dar tik pradėtas, o žinant, kiek Lietuvoje jie užtrunka, akivaizdu, kad paskyrus kardomąsias priemones nepilnametė praras galimybę tęsti mokslus koledže.
„Šiuo atveju iškyla labai pagrįstas klausimas – ar nepažeidžiama vaiko teisė gauti išsilavinimą ir neprarasti vienerių gyvenimo metų, nes jeigu ji neatvyks, kursą turės kartoti iš naujo arba net bus pašalinta iš švietimo įstaigos, – sakė M. Paukštė. – Juk ši mergaitė nėra kokia nors pavojinga nusikaltėlė, kuri bėgtų ar slėptųsi nuo pareigūnų. Būtų juokinga, jeigu ne graudu, juk tuo niekas nėra suinteresuotas, jos šeima nori, kad viskas kuo greičiau pasibaigtų.“
Pasak advokato, neadekvatūs pareigūnų veiksmai lygioje vietoje sukėlė papildomą įtampą, net negalvojama, kaip tai gali paveikti nepilnametę. Ir net nesvarbu, kad ji įtariama tariamu asmens dokumento klastojimu.
Kad tokios situacijos daugiau nepasikartotų ir būtų atsižvelgiama ne tik į ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų, bet ir nepilnamečių interesus, apie susiklosčiusią situaciją jis nutarė informuoti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą ir Generalinę prokuratūrą.
Tyrėja: jūs man lipate ant galvos
Ikiteisminį tyrimą atliekanti tyrėja I. Arodienė kategoriškai atsisakė komentuoti susiklosčiusią situaciją ir patarė visais klausimais kreiptis į prokurorą, bet pažymėjo, kad paskirti kardomąsias priemones nepinametei nutarė dėl to, jog „keičiasi byloje visos aplinkybės“.
Tyrėja nebuvo linkusi komentuoti ir telefoninio skambučio nepilnametės močiutei, kai reikalavo nedelsiant atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą, teigdama, kad „tai tik jos žodžiai“.
„Nepilnametė gali ir su advokatu atvykti, bet čia – ne procesinis veiksmas, tiesiog reikia paskelbti apie tą kardomąją priemonę, kviečiamas įtariamasis turi atvykti ar su močiute, ar su visa kompanija atvyks, nėra skirtumo, suprantate“, – sakė ji.
Paklausta, ar nėra taip, kad šiame vis dėlto procesiniame veiksme neturėtų dalyvauti ir advokatas, tyrėja pakeitė poziciją: „Taip, jis privalo dalyvauti – ir advokatas, ir pati močiutė, jie visur dalyvauja... Bet kreipkitės į prokurorą, aš neturiu teisės kalbėti apie duomenis esančius byloje.“
Vis dėlto, tyrėjai pasiūlius į šią situaciją pasižiūrėti iš žmogiškosios pusės, kaip motinos, kurios vaikas galėtų pakliūti į tokią padėtį, I. Arodienė pratrūko: „O tai čia dabar mano apklausa yra ar kas čia yra? Aš jums pasakiau, kad informacijos neteiksiu, jūs man lipate ant galvos. “
Tuo metu ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras R. Kubilius penktadienį yra nepasiekiamas – neatsako į skambučius nei mobiliuoju, nei laidiniu ryšiu.
E. Žiobienė: pareigūnai turi įvertinti savo sprendimus
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė sako, kad labai sudėtinga komentuoti šią situaciją, nes nėra žinomos visos aplinkybės, kuriomis disponuoja pareigūnai.
„Svarbu žinoti, kokio tai yra pobūdžio byla – ar tai tik dokumento klastojimas, o gal dar kažkas daugiau, ko pareigūnai neįvardija, gal kur nors buvo pasinaudota dokumentu ir pan., – sakė ji. – Čia gali būti daug sudėtingesni dalykai, nei mes galime numanyti, jeigu taip elgiasi pareigūnai, spėju, kad čia veikla gali būti rimta, nes net už kokio nors telefono vagystę pareigūnai neskiria tokių prievartos priemonių.“
Tačiau, pasak E. Žiobienės, jeigu nusikaltimas yra nedidelis, tarkime, tik asmens tapatybės kortelės suklastojimas, tuomet jau būtų neadekvatu vaiką laikyti Lietuvoje, uždraudžiant grįžti pas motiną ir tęsti mokslus.
Kontrolierės teigimu, pareigūnai privalo atsižvelgti į tai, kad įtarimai yra pareikšti nepilnamečiui asmeniui.
„Juk kartais darydamas nusikaltimą jis net nelabai ir suvokia, kad jis tai daro ir kad tai taip stipriai baudžiama nusikalstama veika, – pažymėjo E. Žiobienė. – Tai gali būti neadekvatu dėl amžiaus, nebrandumo, o kartais ir nesuvokimo – nepilnamečiams gali atrodyti, kad tik pajuokavau, pabraukiau, o juk tai gali pavirsti žymiai rimtesniais veiksmais.“
Jos teigimu, teisėsauga šioje situacijoje privalo įvertinti vaiko interesą, o atliekant bet kokius procesinius veiksmus privalo dalyvauti advokatas, teisę dalyvauti turi ir tėvai, ir kiti lydintieji asmenys.
„Kartais vaikas iš savo neadekvatumo ne taip gali pasakyti ar ne taip papasakoti, net nepagalvodamas, kas yra ta baudžiamoji atsakomybė už melagingus parodymus, todėl tam ir yra artimieji žmonės, kurie būtinai turi palaikyti vaiką, jam paaiškinti, – kalbėjo E. Žiobienė. – Juoba, kad mūsų teisėsaugos sistema yra labiau orientuota į suaugusį, brandų žmogų, o ne į vaiko kalbą, jo suvokimą.“
Kontrolierė pažymėjo, kad teisė į mokslą vaikui tikrai būtina, bet iš kitos pusės ji nėra tokia svarbi, jeigu yra atliekamas koks nors labai svarbus tyrimas ir vaikas privalo būti Lietuvoje.
„Jeigu tikrai taip yra, tuomet tik dėl rimtų veiksmų nepilnametis gali netekti teisės į mokslą tam tikrą laiko tarpą“, – E. Žiobienė pažymėjo, kad pareigūnai turi labai adekvačiai įvertinti savo sprendimus ir tuo pačiu suprasti, jog visi jų veiksmai sukelia pasekmes.