Ji buvo atleista 2009 metais tuometinio generalinio prokuroro Algimanto Valantino sprendimu.
Be to, galutiniu ir neskundžiamu sprendimu Generalinė prokuratūra įpareigota sumokėti G.Ročienei vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009-ųjų lapkričio 4-osios iki šio teismo sprendimo įvykdymo dienos.
LVAT antradienį priimtu sprendimu pakeistas tuometinio generalinio prokuroro 2009 metų spalio 30 dienos įsakymas dėl nuobaudos G.Ročienei - vietoj atleidimo iš tarnybos skiriamas papeikimas.
„Pagal nagrinėjamos bylos duomenis darytina išvada, kad pareiškėjos veiksmais buvo padaryta žala prokuratūros, kaip valstybės institucijai, profesijos, visos prokurorų bendruomenės prestižui ir geram vardui, t. y. kilo neigiamos pasekmės“, - rašoma LVAT sprendime.
Tačiau teismas mano, kad tarnybinės nuobaudos tikslai galėjo būti pasiekti antra pagal griežtumą tarnybinės nuobaudos rūšimi – papeikimu.
Teisėjų kolegija mano, kad skirtoji tarnybinė nuobauda yra akivaizdžiai neproporcinga ir neadekvati padarytam pažeidimui.
Pasak teismo, G.Ročienės padarytam pažeidimui turėjo įtakos ir kvalifikacijos stoka, pakankamai didelis tiesioginio darbo krūvis, minėto ikiteisminio tyrimo proceso dalyvių neigiamas nusistatymas ir trukdymas atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus.
„Pažeidimas padarytas tik viename ikiteisminiame tyrime, dėl neatsargumo, neveikimu, pareiškėjos veiksmuose nebuvo tyčios nekontroliuoti ikiteisminio tyrimo ar vilkinti jį. Įvertinus teigiamą pareiškėjos charakteristiką, jos tarnybos stažą prokuratūroje, tarnybinių nuobaudų nebuvimą, pareiškėjai turėjo būti skiriama švelnesnė tarnybinė nuobauda“, - paskelbė LVAT.
Generalinės prokuratūros atstovai teisme yra sakę, jog pagrindinė G.Ročienės atleidimo priežastis - kad ji netinkamai kontroliavo, vadovavo ir pati atliko ikiteisminį tyrimą vadinamojoje pedofilijos byloje, „būtent ten buvo praleistas laikas ir momentas surinkti pagrindinius įrodymus, kurie toliau ir lėmė sunkią bylos eigą“.
2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta V.Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes įvykdė Drąsius Kedys. Jis kaltino V.Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir Laimutės Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, pačios V.Naruševičienės mažametę dukrą. J.Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A.Ūsą išteisino.
A.Ūso byloje G.Ročienė maždaug prieš dvejus metus buvo apklausta liudytoja. Ji pasakojo, kad dalyvavo dviejose tariamai tvirkintos mergaitės apklausose pas ikiteisminio tyrimo teisėją, taip pat pateikė įtarimus A.Ūsui. Pasak jos, antrosios mergaitės apklausos prireikė, nes iš D.Kedžio gauta duomenų apie galimą seksualinį prievartavimą.
Kadangi vaikas buvo mažas, prokurorė norėjo kuo greičiau jį apklausti, žinodama, kad tokiais atvejais vaikui geriausia pabūti neutralioje aplinkoje. Kolegos prokurorai jai nurodė Vaiko raidos centrą Vilniuje. Tai ketinta pasiūlyti mergaitės tėvui D.Kedžiui, tačiau iš karto jo surasti nepavyko. Vėliau atvykęs į apklausą jis neigiamai priėmė žinią apie dukters apgyvendinimą Vaiko raidos centre. Paskui su kažkuo pasitaręs pareiškė prokurorei, kad jai jokių parodymų neduos ir nieko nepasirašys.
Pasak G.Ročienės, po siūlymo vežti vaiką į Raidos centrą pasipylė skundai, o patį D.Kedį būdavo sunku pasikviesti į apklausą.