„Martyno G. veiksmai kertant važiuojamąją kelio dalį neįsitikinus, kad tą daryti saugu, laikytini eismo įvykio priežastimi ir susidūrimo būtų išvengta, jeigu paspirtuko vairuotojas būtų kirtęs važiuojamąją dalį tik įsitikinęs, kad visos transporto priemonės jį praleidžia“, – paskelbė teisėja Daiva Kazlauskienė.
Teismas paliko galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos priimtą nutarimą, kuriuo Martynui G. buvo paskirta administracinė nuobauda – 50 Eur dydžio bauda. Kadangi paspirtuku važiavęs vyras pripažintas kaltu dėl eismo įvykio kilimo, jam gali tekti atlyginti ir apgadintos transporto priemonės remontą.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad dar praėjusių metų rugsėjo 10 d., 18.11 val., Vilniuje, Saltoniškių ir Pieninės gatvių sankryžoje, Martynas G., vairuodamas elektrinį paspirtuką, kirsdamas važiuojamąją dalį, kur eismas nereguliuojamas, nepraleido važiuojamąja dalimi važiuojančios transporto priemonės „SAAB“ ir su ja susidūrė, o eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės.
Martyno G. paspirtukas susidūrė su antra eismo juosta važiavusiu automobiliu, nes pirmąja eismo juosta važiavusios „Škodos“ vairuotojas vos suspėjo sustabdyti savo vairuojamą automobilį – vairuotojas vėliau prisipažino, kad dideliu greičiu skriejęs paspirtukas jam iššoko „prieš pat nosį“.
Eismo įvykusį Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė Ala Šimulevičienė konstatavo, kad elektrinį paspirtuką vairavusiam Martynui G. galiojo KET nustatyti reikalavimai dviračių vairuotojams.
Anot, jos eismo įvykio tyrimo metu buvo nustatyta, jog šalia Saltoniškių ir Pieninės g. sankryžos yra įrengta nereguliuojama pėsčiųjų perėja, šia pėsčiųjų perėjos ženklinimu pažymėtas dviračių takas. Transporto priemonės susidūrė šviesiu metu, matomumas eismo įvykio vietoje buvo geras, todėl eismo įvykis nebūtų kilęs, jeigu paspirtukininkas būtų vykdęs KET reikalavimus – į važiuojamąją kelio dalį išvažiavęs tik įsitikinęs, jog yra saugu.
Automobilio „Škoda“ vairuotojas teigė, kad savo vairuojamą transporto priemonę stabdė staiga, pamatęs Martyną G. važiuojamojoje kelio dalyje.
„Pasukęs į Pieninės g. priešais savo automobilį, kelio važiuojamojoje dalyje pamačiau skersai kelio važiuojantį paspirtuką, kaip jis įvažiavo į kelią, nemačiau, – sakė vairuotojas. – Tada staigiai stabdžiau, paspirtukas pro mane pravažiavo, norėjau dar atsidaryti langą ir šūktelti, ka šis žiūrėtų, kur važiuoja, bet nespėjau, nes paspirtukininkas atsitrenkė į kita juosta važiavusį automobilį.“
„Pirmoje juostoje važiavęs automobilis pradėjo staigiai stabdyti ir tada netikėtai dideliu greičiu išlėkė paspirtukininkas“, – teigė automobilio „SAAB“ sustabdyti nesuspėjusi ir į eismo įvykį patekusi vairuotoja.
Į bylą buvo pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad kirsdamas kelią Martynas G. net nebandė įsitikinti eismo saugumu – privažiavęs prie dviračių pervažos nesustojo, tik pristabdė, ir nedelsiant pradėjo judėti į važiuojamąją kelio dalį, tinkamai neįsitikinęs, kad tą daryti saugu.
Martynas G. tvirtino, kad eismo įvykis įvyko antroje eismo juostoje ir jis esą niekaip negalėjo nutraukti atliekamo manevro.
Tačiau, anot administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio Vilniaus apygardos teismo, tai niekaip nepagrindžia asmens veiksmų teisėtumo, kadangi eismo įvykis pirmoje eismo juostoje galimai nekilo tik todėl, kad „Škodos“ vairuotojas spėjo laiku sustabdyti vairuojamą transporto priemonę ir išvengti susidūrimo.
„Vien todėl, kad vieno iš eismo dalyvių sukeltoje ekstremalioje situacijoje dėl kitų eismo dalyvių veiksmų yra išvengiama eismo įvykio, asmens administracinės atsakomybės nešalina ir nešvelnina, – pabrėžė teisėja D. Kazlauskienė. – KET 60 punkte nurodyta, kad dviračio vairuotojas, norėdamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, t. y. įvertinti ne tik tai, kad pirmoje eismo juostoje šiuo metu nėra transporto priemonių arba, kad jos praleidžia dviračiu (šiuo atveju, paspirtuku) važiuojantį asmenį, bet analogiškai įvertinti situaciją ir kitose eismo juostose, visame kelyje. “
Pasak teismo, būtent dėl to Martyno G. teiginiai, kad sustojus „Škodai“ jis turėjo pagrindo tikėtis, jog taip pat elgsis ir antrąja eismo juosta važiavęs „SAAB“, yra nepagrįsti. Anksčiau tokią išvadą buvo padaręs Vilniaus miesto apylinkės teismas: „Martyno G. veiksmai kertant važiuojamąją kelio dalį buvo teisėti, kadangi pirma eismo juosta važiavęs automobilis sustojo praleisti paspirtuko vairuotoją, o eismo įvykis kilo dėl „SAAB“ vairuotojos veiksmų nesilaikant KET reikalavimų ir nesiimant atsargumo priemonių bei nesumažinant greičio artėjant prie pėsčiųjų perėjos.“
Apylinkės teismo nutarimą, kuriuo paspirtukininkui buvo byla nutraukta, panaikinęs aukštesnės instancijos teismas pabrėžė, kad byloje surinkti duomenys nesuteikia pagrindo teigti, jog elektrinį paspirtuką vairavusio Martyno G. veiksmai kertant kelią atitiko KET 59, 60 straipsnių reikalavimus.
Policija: reikia suprasti, kad kelyje esi ne vienas
Kaip nurodė Lietuvos kelių policijos tarnyba, vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/val., priskiriama motoriniam dviračiui. Tokios transporto priemonės vairuotojas turi laikytis KET numatytų reikalavimų dviračių vairuotojams.
„Atkreipiame dėmesį, kad šių transporto priemonių vairuotojams draudžiama kirsti važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjomis“, – pabrėžia policija.
Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus KET 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę.
Anot pareigūnų, važiuodamas važiuojamąja dalimi, vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Važiuojant tokia transporto priemone nepilnamečiams (iki 18 metų) privalomas saugos šalmas.
Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu (elektriniu paspirtuku – greitis iki 25 km/val., galia ne didesnė kaip 1 kW) leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.
„Lietuvos kelių policijos tarnyba primena, kad asmenys, važiuojantys elektriniais paspirtukais, kaip ir visi viešajame eisme dalyvaujantieji, privalo vykdyti KET reikalavimus, būti atidūs, saugoti save, gerbti kitus eismo dalyvius, būtina sąmoningai suprasti – kelyje esi ne vienas, savitarpio pagarba ir atsargumas yra saugaus dalyvavimo eisme pagrindas“, – pažymėjo pareigūnai.