Vis dėlto, įsigaliojus naujam ABĮ, advokato manymu, bendrovės turės būti pačios suinteresuotos pakeisti savo įstatus. Projekte numatyta daug naujovių, supaprastinančių bendrovės veiklą, kurių jos negalės praktiškai įgyvendinti nepasikeitusios savo įstatų.
Be to, nepasitvirtinus įstatų, bendrovėms gali tekti vadovautis įstatymo alternatyva, kuri joms nebus labai paranki.
Pavyzdžiui, pagal dabar galiojantį ABĮ priimti sprendimai yra teisėti, kai už juos balsavo daugiau kaip pusė visų valdybos narių. Įsigaliojus naujam įstatymui, jei į valdybos posėdį ateis daugiau negu pusė, bet mažiau negu 2/3 jos narių, posėdis negalės vykti, nes, nors ir bus kvorumas, nustatytas bendrovės įstatuose, nebus kvorumo, nustatyto naujajame ABĮ. Jame numatyta, kad valdybos posėdyje turi dalyvauti mažiausiai 2/3 valdybos narių. Tačiau susirinkus 2/3 valdybos narių ir daugiau kaip pusei jų balsavus už valdybos nutarimą, net jeigu tai pagal dabar galiojančius bendrovės įstatus bei įstatymą ir nesudarys pusės visų valdybos narių, valdybos nutarimas bus priimtas pagal naujo įstatymo nuostatas.
"Tokia tad išeina paini sistema. Tačiau šiuo atveju būtent naujasis įstatymas turės akivaizdžią viršenybę", - pabrėžė LPVP advokatas.
Kitas, paprastesnis pavyzdys, būtų toks: įstatymo projektas numato, kad sprendimai dėl bendrovės disponavimo ilgalaikiu turtu, kurio vertė viršija 1/20 įstatinio kapitalo, galės būti priimami valdyboje. Pagal dabar galiojantį ABĮ tai yra išimtinė visuotinio akcininkų susirinkimo teisė. "Vadinasi, nors įstatymo projektas ir suteikia tokią galimybę, šių klausimų perduoti svarstyti valdybai nebus galima iki tol, kol nebus atitinkamai pakeisti bendrovės įstatai," - pažymėjo Ž. Zinkevičius.
Kadangi įstatymo įsigaliojimas numatytas kitų metų pradžioje, advokatas Ž. Zinkevičius bendrovėms rekomenduoja įstatų pakeitimo klausimą įtraukti į eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo (jis turi būti sušauktas iki balandžio 30 d.) darbotvarkę kitų metų pradžioje.
Jeigu bendrovės nepasitvirtins naujų nuostatų eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu, tai jos galės padaryti ir vėliau, sušaukusios neeilinį akcininkų susirinkimą. Įsigaliojus naujam ABĮ, jeigu privalomosios jo normos skirsis nuo bendrovės įstatų įtvirtintų normų, įstatymas turės viršenybę, ir nepriklausomai nuo to, kas parašyta įstatuose, bendrovės, priimdamos sprendimus, turės vadovautis įstatymu, akcentavo LPVP advokatas.
Svarbi yra projekte aiškiai numatyta nuostata, kad pakeitus bent vieną įstatų straipsnį, būtina perregistruoti visą naują jų redakciją. Šiuo metu, darant įstatų pakeitimus, galima registruoti atskirų straipsnių pakeitimus. Tai, anot Ž. Zinkevičiaus daroma dėl aiškumo. "Tarkim, bendrovė prieš 10 metų pasitvirtino įstatus, o po to registruodavo tik jų pasikeitimus. Tokių pakeitimų ant atskirų lapų yra 20, tad atrasti, kuris pakeitimas ir kurio straipsnio yra vėliausias - pakankamai sudėtinga ne tik akcininkui, bet ir bendrovės darbuotojui.
O įstatus, kaip vientisą dokumentą, skaityti tikrai lengviau", - įstatymo pataisos akcentavo advokatas. Ž. Zinkevičiaus manymu, paraiškų skaičius perregistruoti bendrovių įstatus, lyginant su įprastiniu paraiškų skaičiumi, padidės kitų metų kovo-balandžio mėnesiais. Bet didelio antplūdžio nebus, nes projekte nenumatomas konkretus terminas, be to, tai daryti neprivaloma.