Būtent taip nutiko daugiau nei 10 asmenų, tapusių atsakovais civilinėje byloje. Ją išnagrinėjęs Kauno apylinkės teismas kiekvienam iš jų ieškovės naudai priteisė nuo 1 800 iki 5 250 eurų žalos atlyginimą.
Lėšos „pinigų mulams“ buvo pervestos keliasdešimt kartų
Ieškovė šioje byloje buvo Kaune įsikūrusi uždaroji akcinė bendrovė. Pinigai iš šios bendrovės atsakovams, leidusiems pasinaudoti jų sąskaitomis, buvo pervesti keliasdešimt kartų – tai padaryta nusikalstamu būdu.
„Tai yra bene pirmoji tokio pobūdžio išnagrinėta civilinė byla Lietuvoje, ir ji rodo, jog „pinigų mulai“ savo veiksmais prisideda prie žalos atsiradimo, o dėl tokių veiksmų „pinigų mulams“ gali kilti civilinė atsakomybė bei prievolė atlyginti padarytą žalą“, – sako ieškinį inicijavusią bendrovę teisme atstovavęs advokatų profesinės bendrijos „Magnusson ir partneriai“ advokatas Evaldas Rapolas.
Anot jo, pastaraisiais metais viešojoje erdvėje Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba ar Lietuvos bankai skelbdavo prevencinius pranešimus apie pinigų plovimui pasitelkiamus vadinamuosius „pinigų mulus“ bei situacijas. Buvo perspėjama, kad nekaltai skambantys prašymai leisti pasinaudoti savo banko sąskaita už užmokestį ar norint padėti pažįstamam asmeniui gali baigtis rimtais nemalonumais.
Šįsyk teismas aiškiai pasisakė, kad už tokią paslaugą, leidžiant pasinaudoti savo sąskaita, gali tekti atsakyti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą.
Gautos sumos būdavo perduodamos nusikaltėliams
Kauno apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo nustatyta, jog iš bendrovės nusikalstamu būdu gautas lėšas gavę asmenys šias įvairiomis sumomis pervedinėdavo į draugų ar pažįstamų asmenų banko sąskaitas. Lėšų gavėjai gautas sumas išgrynindavo bei perduodavo nusikaltėliams. Kai kuriais atvejais kaip pretekstas prašant leisti pasinaudoti banko sąskaita bei išgryninti lėšas buvo nurodoma, kad kas nors tariamai neturi banko sąskaitos arba ji užblokuota dėl antstolių vykdomo išieškojimo, kartais buvo siūloma tiesiog užsidirbti.
Minėti asmenys šią paslaugą sutikdavo suteikti arba iš draugiškumo, arba už piniginį atlygį.
Atitinkamai, šioje byloje teismas vertino, ar šie asmenys, sutikdami, kad į jų banko sąskaitas būtų pervedamos piniginės lėšos, o vėliau šias lėšas išgrynindami ir perduodami tokios paslaugos prašiusiam asmeniui, veikė kaip atidūs ir rūpestingi asmenys, kurie būtų veikę esant tokiomis pačiomis aplinkybėmis.
Remiantis teismo vertinimu, kiekvienu individualiu atveju leidžiant pasinaudoti savo banko sąskaitomis, šie asmenys negalėjo nežinoti, jog į jų sąskaitą bus pervestos piniginės lėšos, kurios jiems nepriklauso ir į kurias jie neturi jokių teisių. Nepaisant to, šie asmenys, veikdami kaip rūpestingi ir atidūs civilinių teisinių santykių dalyviai, nieko nedarė, kad išsiaiškintų, ar prašymus leisti pasinaudoti banko sąskaita pateikę asmenys turi teisę gauti pinigines lėšas ir ar pavedimas turi teisinį pagrindą.
Bylos duomenimis, nė vienas iš šių asmenų, žinodamas, kad į jo banko sąskaitą gautos lėšos yra skirtos ne jam, nesikreipė į bendrovę, iš kurios buvo pervedamos lėšos, siekdamas išsiaiškinti, kokiu pagrindu jam pervedami pinigai. Gavę jiems nepriklausančias lėšas jas išgrynino ir atidavė asmenims, kurių prašymu buvo leidę pasinaudoti savo banko sąskaitomis.
Prašymas pasinaudoti sąskaita turėjo sukelti abejonių
Bylą nagrinėjusio teismo nuomone, bet kuriam atsargiam žmogui turėtų kilti abejonių, kodėl būtent jo prašoma pateikti savo asmeninės sąskaitos duomenis, kad kitas asmuo galėtų pervesti pinigus.
„Analizuodamas šių asmenų elgesio atitiktį atidaus ir rūpestingo asmens standartui, teismas vertino, kad vidutiniškai atidžiam ir rūpestingam žmogui tokiomis aplinkybėmis turėtų kilti svarbūs klausimai. Pavyzdžiui, kodėl asmuo, prašantis pervesti pinigus į jų sąskaitą, negali to padaryti į savo ar savo artimųjų sąskaitas? Sužinojus priežastis, neleidžiančias pervesti lėšų į savo ar artimųjų sąskaitą, reikėtų prašyti dokumentų, patvirtinančių tariamą pervedimo pagrindą, ir susisiekti su pinigus pervedusia bendrove – išsiaiškinti, ar prašantysis tikrai turi teisę gauti šias lėšas ir kokia suma yra pervedama“, – aiškina advokatas E. Rapolas.
Šioje byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad nors vienas atsakovas būtų artimas giminaitis asmeniui, prašiusiam leisti pasinaudoti banko sąskaita. Daugelis atsakovų teigė, kad paslaugos paprašė draugas, bet nė vienas nesidomėjo, kodėl draugas nesikreipė į savo artimuosius, ir nesiaiškino aplinkybių dėl pinigų kilmės ar pervedimo teisėtumo. Kadangi atsakovai šioje byloje minėtų atsargumo priemonių nesiėmė, teismas pripažino, jog toks šių asmenų elgesys neatitiko atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto, todėl yra laikytinas neteisėtu.
„Atsižvelgiant į gausybę žiniasklaidos pranešimų apie sukčiavimus ir „pinigų mulų“ veiklą, toks elgesys kiekvienam vidutiniškai protingam, rūpestingam ir atidžiam asmeniui sukeltų rimtų abejonių dėl prašomos paslaugos teisėtumo“, – pastebi E. Rapolas.
Privalo prisiimti atsakomybę už savo veiksmus
Išnagrinėjęs bylos aplinkybes, teismas konstatavo, jog minėti asmenys, sąmoningai pasirinkę išgryninti gautas lėšas ir perduoti jas asmenims, su kuriais susitarė dėl banko sąskaitos naudojimo, turėjo įvertinti ne tik galimas neigiamas pasekmes, bet privalo ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
Pasak advokato, asmeniui, padėjusiam išgryninti pinigines lėšas, gali tekti atlyginti žalą tokiu dydžiu, kokią sumą padėjo išgryninti, leisdamas naudotis savo banko sąskaita.
„Šis Kauno apylinkės teismo sprendimas yra pirmasis tokio pobūdžio sprendimas bylose, susijusiose su „pinigų mulų“ veikla, o teismo nubrėžtos gairės kiekvieną asmenį įpareigoja atidžiau vertinti, kam ir kaip leidžiama pasinaudoti savo banko sąskaita, o kilus bet kokiems įtarimams, nedelsiant imtis papildomų veiksmų tam, siekiant įsitikinti tokių pervedimų teisėtumu“, – pabrėžia žalą patyrusią bendrovę teisme atstovavęs advokatas.