Lietuvos apeliacinis teismas penktadienį paskelbė, kad Šiauliuose kaip plėšikas pagarsėjęs teisėjos V. Kazlauskienės sūnus Edvinas Kazlauskis turi būti išteisintas dėl sukurstymo piktnaudžiauti dabar jau buvusį Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėją Žilviną Astrauską, kuris jo bičiuliui už padarytą pažeidimą skyrė labai švelnią nuobaudą.
Dėl šio nusikaltimo trijų teisėjų kolegija nusprendė išteisinti ir E. Kazlauskio motiną – buvusią teisėją.
„Išteisinti neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką“, – nuo pat paskelbimo įsiteisėjusiame nuosprendyje nurodė teismas.
Atsakomybės dėl šio nusikaltimo anksčiau yra išvengęs ir buvęs teisėjas Ž. Astrauskas – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jam bylą nutraukė.
Paaiškėjo, kad buvusi teisėja ir jos sūnus dėl nusikaltimo, kai bandė paveikti (ir paveikė) teisėją išvengė tik dėl to, kad praėjus daugiau kaip 7 metams po padaryto nusikaltimo buvo nuspręsta, jog STT Šiaulių valdybos pareigūnų slapta V. Kazlauskienės darbo kabinete užfiksuoti pokalbiai negali būti pripažinti įrodymais.
Taip Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė ne iš karto – prieš tai kiti šio teismo teisėjai Kazlauskius buvo nuteisę, bet bylą Aukščiausiasis Teismas nurodė nagrinėti iš naujo. Ir tada buvo pasižiūrėta į Klaipėdos apygardos teismo pirmininko dar 2010 m. spalį pasirašytą nutartį, kurios rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta, kad leidžiama klausytis teisėjos V. Kazlauskienės pokalbių telefonu, taip pat buvo sankcionuotas slaptas patekimas į teisėjos darbo kabinetą bei jo apžiūra.
Tačiau, kaip nurodė buvusią teisėją ir šios sūnų išteisinę teisėjai, įrodymais negali būti pripažinti STT agentų slapta užfiksuoti V. Kazlauskienės pokalbiai jos kabinete, nes sankciją išdavusio teisėjo rezoliucinėje nutartyje nebuvo nurodyta, kad... „buvo duotas leidimas įrengti V. Kazlauskienės tarnybiniame kabinete slaptą garso ir vaizdo įrašymo įrangą“ – esą būtina nurodyti sankcionuojamų veiksmų pavadinimus, turinį, apimtį, laiką ir t. t.
„Tai reiškia, kad nutartimi duotas leidimas tik slaptai patekti ir apžiūrėti tarnybines patalpas, o ne atlikti kokius nors kitus veiksmus“, – išteisinamąjį nuosprendį priėmę teisėjai nurodė, kad V. Kazlauskienės ir E. Kazlauskio kaltė buvo grindžiama tik šiais slapta padarytais įrašais, o juos pripažinus neteisėtais, kaltinamieji privalo būti išteisinti.
Anksčiau šioje byloje buvo konstatuota, kad V. Kazlauskienė, veikdama su savo sūnumi Edvinu, norėdami padėti šio bičiuliui Kęstučiui Jaraminui administracinėje byloje išvengti atsakomybės už tai, kad būdamas neblaivus padarė Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus ir taip sukurstė K. Jaramino bylą nagrinėjusį Ž. Astrauską piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Nustatyta, kad V. Kazlauskienė kolegai davė patarimus, kaip išspręsti administracinę bylą, dėl to K. Jaraminui byloje buvo skirta labai švelni nuobauda.
Palenkęs Ž. Astrauską padaryti šį nusikaltimą anksčiau buvo kaltinamas ir K. Jaraminas, tačiau įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, nenustatyta, todėl teismas jį išteisino. Tiesa, ikiteisminio tyrimo metu jis tyrėjams pripažino, kad neblaivus padarė eismo įvykį, o „tėvas pasakė, kad pabandys sutvarkyti, kad būtų paskirtas kuo trumpesnis vairuotojo pažymėjimo atėmimo terminas“.
„Prieš bylos nagrinėjimą man paskambino nepažįstamas vyriškis ir pasakė atvažiuoti prie teismo pastato pasikalbėti dėl avarijos – kai nuvažiavau vyras sakė, ką turiu sakyti posėdyje, liepė nesijaudinti, nes teisėjas viską žino“, – yra sakęs K. Jaraminas. Vėliau jis neigė, kad pažinojo teisėjos sūnų E. Kazlauskį.
Teismo pirmininkui davė viskio butelį
Išteisinimasis nuosprendis dėl sukurstymo piktnaudžiauti nėra vienintelė dovana buvusiai teisėjai – Apeliacinis teismas taip pat nutarė, kad moteriai turi būti panaikintas anksčiau priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl papirkimo. Pagrindas paprasčiausias – suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas.
Ši dovana buvo skirta už tai, kad viena V. Kazlauskienės pažįstamų civilinė byla būtų perduota „teisėjai Audrai“. Ir R. Žilevičius šį prašymą įvykdė – nors kompiuterinė sistema bylą buvo priskyrusi kitam teisėjui, tuometis teismo pirmininkas rankiniu būdu įrašą pakoregavo. Tiesa, bylą gavusi teisėja aiškino, kad jos niekas nieko neprašė.
Ir nors gelbėdama bei tvarkydama kitų asmenų reikalus V. Kazlauskienė išvengė baudžiamosios atsakomybės, vis dėlto jai teks atsakyti už bandymą išgelbėti savo sūnų E. Kazlauskį.
Nustatyta, kad dar 2011 m. balandžio 20 d. teisėja telefonu paskambino savo kolegei ir paprašė jos sūnui neskirti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo. E. Kazlauskis tuo metu buvo sulaikytas dėl plėšimo.
Teisėja pripažino, kad telefonu skambino kolegei, tačiau tikino, kad jos prašė visai kito dalyko – esą norėjo, jog ši nusišalintų nuo prokuroro pareiškimo svarstymo. Tiesa, kaip paaiškėjo, pokalbio metu V. Kazlauskienė kalbėjo, kad pas ikiteisminio tyrimo teisėją „atves tokį berniuką ir ji supras, kai pamatys“.
Po šio prašymo teisėja kreipėsi į teismo pirmininkę ir paprašė kardomosios priemonės skyrimo klausimą perduoti kitam teisėjui. Vis dėlto, teisėjos sūnus buvo suimtas, bet kitą dieną, tačiau gerokai trumpesniam laikui, nei prašė prokurorai.
Dėl šio nusikaltimo V. Kazlauskienė buvo nuteista ir anksčiau, jai buvo skirta vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant. Tačiau ši bausmė, anot apeliacinės instancijos teismo teisėjų, nėra „tinkamiausia priemonė realizuoti kriminalinės bausmės paskirtį“.
Kadangi baudžiamoji byla ne vienerius metus buvo nagrinėjama įvairių instancijų teismuose, o apeliacinis procesas užsitęsė pernelyg ilgai, teismas nutarė, kad buvo pažeista buvusios teisėjos teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Dėl to nutarta pakeisti bausmės rūšį – skirti ne su laisvės atėmimu susijusią bausmę.
Už tai, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kai bandė pagelbėti savo sūnui, V. Kazlauskienei buvo skirta 200 MGL (7 532 Eur) bauda. Ją nuteistajai leista sumokėti per metus.
„V. Kazlauskienė, pati dirbdama Šiaulių m. apylinkės teismo teisėja, t. y. turėdama pareigą laikytis įstatymų, nepiktnaudžiauti savo pareigomis, savo neteisėtais veiksmais (pasinaudojusi tarnybinėmis pareigomis, siekdama naudos sau, siekė paveikti teisėją) diskreditavo teisėjo vardą, sumenkino teismų autoritetą“, – priimdamas nuosprendį nurodė teismas.
V. Kazlauskienė, kaip ir jos kolega Ž. Astrauskas, iš teisėjų pareigų savo noru pasitraukė 2011-ųjų gegužės pabaigoje. Ž. Astrauskas pareiškė, kad teisėjo mantiją nusivelka dėl sveikatos būklės, o V. Kazlauskienė priežasčių nenurodė, tik prašė atleisti savo noru.
Teisėja V. Kazlauskienė iš darbo išėjo tuomet, kai buvo sulaikytas jos sūnus. Vėliau prokuratūra patvirtino, kad buvo sulaikyta organizuota plėšikų grupė, kurioje buvo ir teisėjos sūnus E. Kazlauskis – jis su bendrais yra ne kartą apiplėšęs turtingesnius Šiaulių miesto ir rajono gyventojus.
Šiai istorijai iškilus į viešumą nuo teisėjos sūnaus nukentėję žmonės prie teismo rūmų surengė piketą.