Po 200 tūkst. eurų vagysčių iš SEB bankomatų – netikėta baigtis: už klaidas mokės valstybė

Dėl maždaug 200 tūkstančių eurų vagysčių iš SEB bankomatų prokurorų apkaltinti, bet teismo išteisinti dabar jau buvęs saugos bendrovės „G4S Lietuva“ saugos darbuotojas ir jo bičiulis iš Lietuvos valstybės prisiteisė pinigines kompensacijas.

Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, privalo atlyginti padarytą žalą, kurią buvęs saugos bendrovės darbuotojas ir jo draugas patyrė dėl jiems iškeltos baudžiamosios bylos ir tyrimo metu taikytų procesinių prievartos priemonių.

Trijų teisėjų kolegija nutarė, kad iš Teisingumo ministerijos sąskaitos ieškovui Maksimui Chaninui turi būti sumokėtas 6 tūkst. Eur neturtinės ir 5 742 Eur turtinės žalos atlyginimas. Tuo metu jo bičiuliui Markui Barisniovui teismas priteisė 2 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimą. Tai – gerokai mažesnės kompensacijos už tas, kurias ieškovai siekė prisiteisti iš valstybės – M. Chaninas patirtus išgyvenimus buvo įvertinęs 25 tūkst., o M. Barisniovas – 10 tūkst. Eur.

Ieškovams tik iš dalies palankų sprendimą priėmęs teismas konstatavo, kad dėl pinigų vagysčių iš SEB bankomatų ikiteisminį tyrimą organizavęs ir jam vadovavęs prokuroras pažeidė baudžiamąjame įstatyme „numatytą pareigą elgtis atidžiai, rūpestingai, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika ir tokie veiksmai (jų tinkamas neatlikimas) yra priežastiniu ryšiu susiję su ieškovų patirta neturine žala, pripažįstant aplinkybę, kad baudžiamojo persekiojimo trukmė šiuo atveju laikytina per ilga, sąlygojusia nepateisinamą ieškovų teisių suvaržymą.“

„Teismas konstatuoja, jog šioje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad netinkamas nurodytos pareigos vykdymas turėjo įtakos tiek baudžiamajam persekiojimui, tiek teisme“, – priimdamas sprendimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą nurodė teismas.

Ikiteisminis tyrimas dėl pinigų vagystės iš SEB banko bankomatų buvo pradėtas dar 2010 m. rugpjūtį, kai buvo pavogti beveik 38 tūkst. Eur. Kita vagystė įvykdyta lapkričio 4 d., kai buvo pavogti daugiau kaip 94 tūkst. Eur. Dar kartą pinigai iš bankomato buvo pavogti 2011 m. rugsėjo 13 d., kai bankui buvo padarytas beveik 77 tūkst. Eur nuostolis. Visos trys vagystės buvo įvykdytos skirtingose Vilniaus vietose, šioje

Dėl įvykdytų vagysčių pareigūnai buvo pateikę kaltinimus šešiems asmenims, tačiau po ilgai trukusio ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo visi jie buvo išteisinti – pirmosios instancijos priimtą išteisinamąjį nuosprendį vėliau paliko galioti ir apeliacinis teismas. Jo priimtoje nutartyje pažymima, kad kaltinamųjų dalyvavimas padarant jiems inkriminuotą veiką nėra įrodytas: „Teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje surinktų duomenų galima tik spėti ir daryti prielaidas apie atskirų asmenų, galimai UAB „G4S“ darbuotojų ir/ar jiems talkinusių asmenų, vaidmenį ir dalyvavimą padarant šioje byloje tirtas nusikalstamas veikas, visgi, teismo išvados nuosprendyje negali būti grindžiamos prielaidomis, jos turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Šioje byloje daryti jokių abejonių nekeliančias, tvirtas ir kategoriškas išvadas, kurios yra būtinos priimant apkaltinamąjį nuosprendį, iš byloje surinktų duomenų, negalima, todėl išteisinamasis pirmosios instancijos nuosprendis šioje byloje yra teisėtas ir pagrįstas.“

Ikiteisminis tyrimas šioje byloje truko nuo 2010 m. rugpjūčio 23 d. iki 2013 m. rugpjūčio 28 d., o baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko nuo 2013 m. spalio iki 2017 m. balandžio, dar pusmetį tęsėsi apeliacijos procesas – iš viso baudžiamasis procesas truko 7 metus, 2 mėnesius ir 25 dienas.

Kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo M. Chaninas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo taikomos procesinės prievartos priemonės – jis buvo laikinai sulaikytas, po to buvo skirtas suėmimas, kuris buvo tęsiamas 9 mėnesius, kol kardomoji priemonė pakeista į įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės paėmimą. Be to, prokuratūra buvo laikinai apribojusi pas M. Chaniną rastus grynuosius pinigus – 2 tūkst. Eur.

M. Chaninas taip pat pabrėžė, kad suėmimo metu negalėjo dirbti, todėl neteko atlyginimo.

Tuo metu M. Barisniovas sulaikytas buvo vos dvi paras, jam paskyrus rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Be to, laikinai buvo apribotos nuosavybės teisės į grynuosius pinigus – daugiau kaip 1,1 tūkst. Eur.

„Byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovų dalyvavimą jiems inkriminuotose veikose, be to, baudžiamąją bylą nagrinėję teismai pažymėjo, jog šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas atliktas nekokybiškai, atmestinai, iškreipiant duomenų turinį, t.y. ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai ir tyrimą kontroliavęs prokuroras pažeidė bendrą pareigą elgtis atsakingai, stropiai, operatyviai ir rūpestingai“, – teigiama ieškinyje.

Be to, ieškovai pabrėžė, kad procesinės prievartos priemonės jiems sukėlė emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, nepatogumus, sumažėjo ieškovų bendravimo galimybės, negalėjo išvykti iš Lietuvos, rasti gerai apmokamą darbą užsienyje, vykti į poilsines keliones, keisti gyvenamąją vietą, žiniasklaidoje buvo pateikiama tendencinga informacija, dėl kurios apie pateiktus įtarimus ir kaltinimus žinios plačiai pasklido visuomenėje, apie tai sužinojo draugai, artimieji.

Atsakovais patrauktos valstybės atstovai nesutiko su išteisintųjų pareikštu ieškiniu. Teisingumo ministerijos vertinimu, ikiteisminiai tyrimai ieškovų atžvilgiu buvo pradėti pagrįstai, kadangi ieškovai nepateikė įrodymų, nustatančių, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, pradėdami ikiteisminį tyrimą ir atlikdami kitus procesinius veiksmus, pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus.

Be to, ministerijos atstovai pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas buvo sudėtingas, tyrimas buvo atliekamas dėl trijų specifinių sunkių nusikaltimų, reikalaujančių finansų ir bankininkystės srities specialiųjų žinių, buvo analizuojama didelės apimties informacija, apklausiami liudytojai ir pan.

„Ikiteisminio tyrimo metu įtariamų asmenų gynėjai skundė ikiteisminio tyrimo veiksmus vilkinimu, tačiau nei vienas skundas nebuvo patenkintas“, – ministerijos atstovų teigimu, nėra pagrindo teigti, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas per ilgai.

Tokios pačios pozicijos laikėsi ir Generalinė prokuratūra, tuo metu Vilniaus apskrities policijos teisininkai pažymėjo, kad ieškovai nepateikė įrodymų, kad baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas ir vykdytas neteisėtai, kad jų atžvilgiu buvo nepagrįstai ir neteisėtai skirtos kardomosios priemonės, taip pat nenurodė, kokiais konkrečiais neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais grindžiama jų nurodoma žala, o apsiriboja tik išteisinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimu.

„Vien išteisinamojo nuosprendžio priėmimas nesąlygoja išvados, kad iki nuosprendžio priėmimo atlikti procesiniai veiksmai, taikytos kardomosios priemonės ir t. t. buvo atlikti neteisėtai ar be teisėto pagrindo“, – pažymėjo policijos atstovai.

Tuo metu bylą dėl žalos atlyginimo išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad „nepaisant to, jog byloje konstatuota, kad ieškovų atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas ir procesinės prievartos priemonės buvo pritaikytos teisėtai ir pagrįstai“.

Pasak teismo, ieškovams kaltinimai buvo grindžiami prielaidomis, kaltinimas prieštaravimų nešalino, byloje surinkti duomenys aiškiai nepakankami kaltinamųjų kaltei pagrįsti tiek dėl menkos minimų duomenų įrodomosios vertės, tiek dėl aiškaus jų kaip prielaidų pobūdžio, tiek dėl kitų byloje ištirtų duomenų, kurie ne tik neleido pašalinti kilusių abejonių dėl kaltinime nurodytų aplinkybių, bet ir atskleidė aiškias tyrimo spragas.

„Tai patvirtina konkretūs ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbo organizavimo trūkumai, kurie turėjo įtakos proceso trukmei ir sąlygojo nepateisinamą ilgą ieškovų teisių suvaržymą“, – pabrėžė teismas.

Ieškovams iš dalies palankų sprendimą priėmęs ir dalį prašomos neturtinės žalos priteisęs teismas taip pat nurodė, kad „paties išteisinamojo nuosprendžio priėmimas yra reikšminga moralinė satisfakcija, svarbi ne tik pačiam išteisintajam, bet ir atkurianti jo autoritetą, bendravimo galimybes įprastoje aplinkoje.“

Anot teisėjų, priteisti didesnės kompensacijos teismas negali ne tik atsižvelgdamas į jau suformuotą Lietuvos teismų praktiką, bet ir į tai, kad ieškovai nepateikė įtikinamų įrodymų, jog baudžiamasis procesas jiems sukėlė ilgalaikes pasekmes. Pasak teismo, M. Chaninui priteistos 6 tūkst., o M. Barisniovui – 2 tūkst. Eur sumos atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

DELFI primena, kad dėl vagystės iš SEB bankomatų buvo teisiamas ir tuometės dainininkės Marinos Bui dabar jau buvęs sutuoktinis Andrejus Daščenka. Jis taip pat buvo išteisintas.