Po ilgos kovos įrodė, kad Registrų centras bendrininkavo su sukčiais

Registrų centro darbuotojai bendrininkavo su nusikaltėliais, kurie, suklastoję dokumentus, užvaldė svetimą nekilnojamojo turto plėtros bendrovę ir ištuštino banke esančią sąskaitą. Tai galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nusprendė, kad finansinių nuostolių patyrusiam verslininkui valstybė su nusikaltėliais privalės solidariai atlyginti patirtą žalą.

Taip buvo padėtas taškas ne vienerius metus besitęsusioje istorijoje, į kurią pateko vienai Vilniuje veikusiai bendrovei vadovavęs verslininkas – teisėjai nutarė, kad jam turi būti sumokėti beveik 24 tūkstančiai eurų, kuriuos sukčiai pasisavino iš banko sąskaitos, taip pat palūkanos bei patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Kadangi dėl sukčiavimo nuteisti nusikaltėliai iki šiol atlieka bausmę ir neturi turto, verslininkui priteistą žalos atlyginimą iš specialios sąskaitos turės išmokėti Teisingumo ministerija (TM), kuri vėliau turės galimybę dalį lėšų išsiieškoti iš nuteistųjų – Sauliaus Macijausko ir Remigijaus Vaišio, kurie buvo nuteisti atitinkamai 4 metų ir 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmėmis.

„Yra pagrindas konstatuoti objektyvųjį bendrininkavimą, nes pareiškėjui kilusi žala atsirado nors ir dėl kelių atskirų, tačiau viena nuo kitos priklausomų priežasčių: be Registrų centro kaltų neteisėtų veiksmų nebūtų buvę galimybės nusikalstamą veiką padariusiems asmenims – S. Macijauskui ir R. Vaišiui – pasisavinti pareiškėjo pinigines lėšas, buvusias pareiškėjo vardu atidarytoje banko sąskaitoje“, – nurodė teisėjos Veslavos Ruskan pirmininkaujama kolegija.

Teismas konstatavo žalos nedalomumą bei atsakovų veiksmų bendrumą objektyviąja prasme, nes visi atsakovai – Lietuvos valstybė, atstovaujama TM, ir nusikalstamą veiką padarę asmenys S. Macijauskas ir R. Vaišys – prisidėjo prie verslininkui kilusios žalos atsiradimo iš esmės, nes be jų žala apskritai nebūtų atsiradusi.

„Nors Registrų centro veiksmus su pareiškėjui kilusia žala siejo netiesioginis priežastinis ryšys, Registrų centro neteisėti veiksmai, kuriais padaryta pareiškėjui kilusi žala, susiję apskritai su visos pareiškėjui kilusios žalos, o ne tik su tam tikros jos dalies, atsiradimu“, – pabrėžė teismas.

Anksčiau teismas S. Macijauską ir R. Vaišį yra nuteisęs už netikrų ir suklastotų verslininko dokumentų pagaminimą ir jų pateikimą Registrų centrui bei SEB bankui ir už apgaule įgytą teisę disponuoti didelės vertės turtu – 23 820 Eur piniginėmis lėšomis.

Šioje byloje buvo konstatuota, kad S. Macijauskas, atvykęs į Registrų centro Vilniaus filialą, pateikė vienintelį ir tik savo paties pasirašytą bei R. Vaišio parengtą netikrą dokumentą – verslininko, vienintelio akcininko sprendimą, kuriame S. Macijauskas buvo įrašytas kaip vienintelis akcininkas, nurodyta, kad prieš tai bendrovei vadovavęs verslininkas yra atleidžiamas iš direktoriaus pareigų, o S. Macijauskas save paskiria nauju bendrovės vadovu. Registrų centrui taip pat buvo pateiktos pagal įstatymus numatytos formos pakeitimams atlikti.

Registrų centras priėmė dokumentus ir remdamasis suklastotu vienintelio akcininko sprendimu nutarė S. Macijauską įregistruoti vieninteliu bendrovės akcininku ir direktoriumi, taip pat parengė elektroninį sertifikuotą išrašą ir prieigos kodą išsiuntė naujajam direktoriui šio nurodytu telefonu trumpąją žinute ir elektroniniu paštu.

„Registrų centro darbuotojų veiksmais buvo sudarytos sąlygos įvykdyti man priklausančių piniginių lėšų užgrobimą“, – kreipdamasis į teismą nurodė verslininkas.

Anot jo, vėliau, kaip buvo nustatyta baudžiamojoje byloje, R. Vaišio nurodymu S. Macijauskas nuvyko į banką, kuriame neteisėtai, suklastodamas dokumentus, įgijo teisę disponuoti bendrovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis – gavęs elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenimis bei kodų generatorių sukčius keliolika kartų prisijungė prie banko sąskaitos ir dalimis užvaldė 23 tūkst. 820 Eur.

Kad iš sąskaitos dingo ši pinigų suma, verslininkas pastebėjo beveik po dviejų savaičių – sukčiai dar nebuvo suspėję užvaldyti gerokai didesnės pinigų sumos.

Nusikaltėlių auka tapęs verslininkas pabrėžė, kad Registrų centrui buvo pateikęs pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau valstybės įmonės darbuotojai atsisakė sugrąžinti sukčių pasisavintus pinigus.

Anot jo, Registrų centro darbuotojai, gavę S. Macijausko prašymą pakeisti jo, kaip vienintelio akcininko ir direktoriaus duomenis, turėjo pareigą patikrinti pateiktų duomenų tikrumą, o ne tik formų užpildymą ir formose nurodytų duomenų atitikimą prie jų pridėtiems dokumentams.

„Prašant pakeisti bendrovės duomenis apie jos dalyvius (akcininkus), nebuvo patikrintas S. Macijausko nurodytų duomenų tikrumas“, – verslininkas pažymėjo, kad teismas jau anksčiau buvo nustatęs, jog juridinių asmenų registro tvarkytojui nebuvo pateikti duomenys dėl bendrovės akcininko, kai jis yra vienas asmuo, duomenų išregistravimo, taip pat nebuvo pateiktas pranešimas, jog visas akcijas įsigijo arba jam perleido kitas asmuo.

Teisėjai yra konstatavę, kad šių nusikaltimų iniciatorius ir sumanytojas buvo R. Vaišys, o S. Macijauskas tik vykdė jo nurodymus. Iš kur gavo bendrovės, kurią neteisėtai užvaldė, vadovo duomenis, taip ir nebuvo nustatyta. Nuo jų nukentėjo ir kiti verslininkai.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisms S. Macijauskas sakė, kad R. Vaišys jam pasiūlė užsidirbti pinigų – žadėjo, jog tai bus oficialus darbas jo įmonėje, esą reikės tik priduoti dokumentus, nuimti pinigus, nes pats to negali padaryti.

„R. Vaišys man pasakė, kad paruoš visus dokumentus, paskambins ir aš turėsiu iš jo pasiimti dokumentus ir nuvažiuoti į Registrų centrą, sakė, jog ant lapo surašys, kokius veiksmus reikės atlikti, žadėjo man sumokėti, kai bus pervesti pinigai, – kalbėjo S. Macijauskas. – Atlikau visus veiksmus, kuriuos man nurodė R. Vaišys – pasirašiau jo parengtuose dokumentuose, buvau nuvykęs į Registrų centrą, bankus, pateikiau reikalingus dokumentus, banke gavau PIN kodų generatorių, prisijungimus prie bendrovės sąskaitų, o vėliau tiek banke, tiek pervesdamas internetu į savo sąskaitas išgryninau pinigus ir juos atidaviau R. Vaišiui. Už tai iš jo gavau atlygį – vieną kartą – 200, o kitą kartą – 500 Eur.“

Bylą valstybei iškėlęs verslininkas pažymėjo, kad Registrų centro darbuotojų neteisėti veiksmai nėra vienintelė jam kilusios žalos atsiradimo priežastis, tačiau, jeigu Registrų centro darbuotojai būtų tinkamai atlikę savo pareigas, buvę bent kiek apdairesni ir ėmęsi atitinkamų priemonių, S. Macijauskas ir R. Vaišys nebūtų turėję net galimybės įvykdyti piniginių lėšų užgrobimo.

„Nors Registrų centro darbuotojų neteisėtus ir aplaidžius veiksmus su man kilusia žala sieja netiesioginis priežastinis ryšys, veiksmai, kuriais jokių ypatingų pastangų neįdėję S. Macijauskas ir R. Vaišys, pasiekė, kad S. Macijauskas buvo įregistruotas man priklausančio turto valdytoju, patvirtina, jog tiek Registrų centro darbuotojų, tiek sukčių veiksmai susiję, dėl ko jie atsakingi ne už atitinkamą dalį, bet solidariai už visą man kilusią žalą“, – teismui aiškino jis.

Tuo metu Lietuvos valstybei atstovaujanti TM nesutiko su verslininko pareikštu ieškiniu ir pažymėjo, kad Registrų centro Vilniaus filialo darbuotojams buvo pateikti tinkami dokumentai dėl duomenų registravimo, todėl nebuvo pagrindo abejoti jų tikrumu.

„Registrų centro Vilniaus filialo atitinkami darbuotojai neturi teisės savarankiškai spręsti apie kokių nors faktinių aplinkybių egzistavimą bei jas vertinti, nes jų pareiga – tik patikrinti, ar jiems pateikti dokumentai atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, teisės aktai nenumato jokių išimčių, leidžiančių registro tvarkytojui keisti juridinio asmens duomenis, nesant atitinkamų dokumentų ar pagal teisės aktuose nenumatytų dokumentų pagrindu“, – TM atstovai pabrėžė, kad esą nebuvo jokio teisinio pagrindo atsisakyti registruoti verslininkui priklausančios bendrovės duomenų pakeitimus, o Registrų centro darbuotojai tinkamai vykdė jiems nustatytas pareigas.

Atsiliepime teismui TM atstovai taip pat nurodė, kad nėra priežastinio ryšio tarp Registrų centro darbuotojų veiksmų ir verslininkui kilusios žalos arba priežastinis ryšys pernelyg nutolęs nuo šiam kilusios žalos.

„Nėra pagrindo daryti išvadą, kad Registrų centro darbuotojai turėjo atsisakyti priimti akcininko pateiktus dokumentus dėl akcininko pasikeitimo, kai tokio prašymo teikėju gali būti ir juridinio asmens valdymo organas“, – anot jų, ūkinę veiklą vykdęs verslininkas nuolat atlikdavo bankinius pavedimus, todėl esą jeigu „būtų greičiau pastebėjęs piniginių lėšų sumažėjimą, tikėtina, kad S. Macijauskas nebūtų galėjęs toliau vykdyti suplanuotų veiksmų“.

„Žalą atlyginus solidariai, Lietuvos valstybei tektų pernelyg didelė atsakomybės našta, o asmenys, pripažinti kaltais, padarę priešingas teisei veikas, išvengtų žalos atlyginimo“, – aiškino TM teisininkai.

Tuo metu Registrų centro atstovai teismui nurodė, kad atsakomybę dėl iš verslininkui priklausančios sąskaitos pasisavintų pinigų turėtų prisiimti bankas – esą nėra duomenų, jog banko darbuotojai būtų ėmęsi kokių nors veiksmų ir taip sustabdę būsimų piniginių lėšų pasisavinimą iš verslininko banko sąskaitos.

„Bankas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, pažeidė bendro rūpestingumo pareigą, o banko darbuotojų veiksmai ir jų įtaka atsiradusiems padariniams turėtų būti įvertinti kartu su kitų atsakovų veiksmais“, – nurodė Registrų centro teisininkai.

Tačiau teismas su tokia pozicija nesutiko ir nusprendė, kad žalą verslininkui solidariai turi atlyginti Lietuvos valstybė ir nuteisti sukčiai. Pasak teisėjų, verslininkui turtinė žala buvo padaryta dėl Registrų centro darbuotojų neteisėtų veiksmų, nors ir juos siejo netiesioginis priežastinis ryšys.

Komentaras

Mindaugas Samkus, Registrų centro atstovas

Juridinių asmenų užgrobimo atvejai, nors vis rečiau pasitaikantys, tačiau vyksta, todėl Registrų centras pagal savo kompetenciją skiria didelį dėmesį tokių atvejų užkardymui.

Atkreipiame dėmesį, kad straipsnyje ir byloje aprašoma situacija įvyko prieš daugiau nei 5 metus, kai galiojo kitokios nei šiuo metu įmonių duomenų registravimo tvarkos ir taisyklės. Byloje aprašomoje situacijoje duomenys apie vienintelio akcininko pasikeitimą buvo registruojami Juridinių asmenų registre, o duomenis apie tai pateikė suklastotus dokumentus pateikę asmenys.

Kaip nurodo teismas, Registrų centro veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad pagal tuo metu galiojančią tvarką bendrovės duomenys apie vienintelį akcininką ir vadovą pakeisti vėliau kaltais pripažintų asmenų pateiktų dokumentų pagrindu. Tačiau, anot teismo, duomenų, kad Registrų centro darbuotojai kaip nors kitaip būtų prisidėję prie kaltais pripažintų asmenų neteisėtų veiksmų nėra.

Šiuo metu, palyginti su byloje aprašomu laikotarpiu, teisinis reguliavimas apie bendrovės akcininkų pasikeitimą ir šių faktų įregistravimą yra pasikeitęs. Šiandien vienintelio akcininko pasikeitimas pirmiausiai turi būti registruojamas Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS), prie kurios jungtis gali tik esamas, o ne naujai išrinktas vadovas. Tokiu būtu eliminuojama neteisėtų įmonės akcijų ir valdymo perėmimo galimybė nežinant esamam vadovui.