Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir teisėjai nesielgė ypatingai atidžiai ir rūpestingai, kai nužudymu įtartą H. Margenį sulaikė, o po to – ir suėmė 45 dienoms.
Be to, teismas nutarė, kad nors pareigūnai elgėsi formaliai teisėtai, bet toks jų elgesys neatitiko bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai ir tuo metu, kai į laisvę iš kalėjimo paleistam įtariamajam skyrė kitas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Teisėjas Visvaldas Kazakiūnas paskelbė, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, H. Margeniui privalės sumokėti 1 576,69 Eur neturtinės ir 400 Eur – turtinės žalos atlyginimą.
Dar 636 Eur valstybei teks sumokėti už teismo procesą, kurį valstybei inicijavo H. Margenis.
„Vilniaus brigadai“ priklausiusio I. Tiomkino nužudytu įtartas H. Margenis siekė prisiteisti gerokai didesnę sumą – neturtinę žalą jis buvo įvertinęs 50 tūkst. Eur.
Tačiau teismas, priimdamas sprendimą, pažymėjo, kad ieškovas dalies savo ieškinyje nurodytų teiginių neįrodė, o už ikiteisminio tyrimo metu skirtas kardomąsias priemones turi būti išmokama teismų praktiką atitinkanti kompensacija.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2014 m. gruodį yra nutaręs, kad neteisėto suėmimo atveju asmuo gali tikėtis 17,46 Eur atlyginimo. O už skirtas švelnesnes kardomąsias priemones – keturis kartus mažesnės kompensacijos: 4,37 Eur už dieną.
Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas dar negalutinis – jį tiek ieškovas, tiek valstybės institucijos dar galės skųsti apeliacine tvarka, jeigu su juo nesutiks.
Kreipdamasis į teismą buvęs kontržvalgybininkas H. Margenis nurodė, kad įkalintas Vilniaus areštinėje, o vėliau – ir Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (TIK) patyrė ne tik dvasinius sukrėtimus ar nepatogumus, bet ir esą dėl jam mestų nepagrįstų įtarimų buvo sumenkinta jo reputacija. Jis aiškino, kad yra gavęs ne vieną valstybinį apdovanojimą, o po įtarimų nužudymu visuomenės akyse buvo paverstas žudiku.
I. Tiomkinas prie savo namų buvo nužudytas 2014 m. liepos 5 d., H. Margenis buvo sulaikytas liepos 10 d., o ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu prokuratūroje buvo nutrauktas tik 2015 m. vasario 23 d. Prokurorai konstatavo, kad buvęs kontržvalgybininkas nusikaltimo, kuriuo buvo įtartas, nepadarė.
Tuo metu ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai jam buvo pareiškę įtarimus, kad jis esą veikdamas organizuotoje grupėje kartu su nenustatytais asmenimis keturiais šūviais iš nenustatyto ginklo nušovė I. Tiomkiną.
Kas nužudė Vilniuje gyvenusį I. Tiomkiną, pareigūnai kol kas taip ir neišsiaiškino.
Buvęs ilgametis operatyvinis darbuotojas H. Margenis neslėpė, kad palaikė ryšius su I. Tiomkinu – karts nuo karto su juo susitikdavo, susiskambindavo ar susirašydavo trumposiomis žinutėmis. Taip buvo ir žmogžudystės išvakarėse – būtent H. Margenio atsiųsta SMS žinutė pareigūnams ir sukėlė įtarimų.
Vėliau, kai kriminalistai patikrino pokalbių išklotines, buvo rasta ir daugiau žinučių, taip pat buvo užfiksuota, kad vyrai ne kartą kalbėjosi telefonu. O sulaikytas H. Margenis esą vengė kalbėti apie bendravimą su I. Tiomkinu – tai sukėlė dar daugiau įtarimų.
Šiandien buvęs kontržvalgybininkas neslepia, kad I. Tiomkinas buvo prašęs jį suvesti su vienu buvusiu aukštu pareigūnu. „Aš esu buvęs operatyvinis darbuotojas – net išėjęs iš darbo tokiu ir likau, tai yra įaugę kraujyje, nusikaltimų netyriau, bet informacija disponavau“, – sakė H. Margenis.
Tačiau kas nužudė I. Tiomkiną, jis negalėjo pasakyti, nors versijų turėjo įvairių. Vieną jų pasakė ir pareigūnams – esą panašiai buvo nužudyti ir kiti su nusikalstamu pasauliu susiję asmenys.
„Mano byloje turbūt net agentūrinio pranešimo nebuvo, kad būtent aš padariau šį nusikaltimą, ir iki šiol negaliu suprasti, kaip ši žmogžudystė buvo tiriama – kai mane išleido iš kalėjimo, tik po mėnesio pareigūnai atliko kratą mano sodo namelyje. O ar svarbių įkalčių nereikėtų ieškoti iš karto?“ – klausė jis.
„Kriminalistai buvo įsitikinę, kad aš buvau pažįstamas su Dovydu Kaplanu (buvęs „Vilniaus brigados“ narys, šiuo metu gyvenantis Rusijoje – aut. past.), o jis norėjo nužudyti I. Tiomkiną, esą už tai pažadėjo tris milijonus, – sakė H. Margenis. – Bet bendraudamas su D. Kaplanu šios temos neliečiau. Pareigūnai iš pradžių aiškino, kad aš I. Tiomkiną nužudžiau, bet kai pamatė, jog esu prastos sveikatos ir sunkiai vaikštau, negaliu bėgioti, pareiškė, kad aš galėjau organizuoti, nes tokius dalykus nusimanau.“
Valstybei atstovavę Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros ir Vilniaus policijos atstovai su H. Margenio pateiktu ieškiniu nesutiko ir teismo prašė atmesti kaip nepagrįstą – esą tyrimo metu buvo atlikti teisėti veiksmai.