Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius trečiadienį paskelbė, kad sostinės Martyno Mažvydo progimnazijos vyr. mokytoja Enrika Karvelienė turi būti išteisinta dėl fizinio skausmo sukėlimo pirmosios klasės mergaitei.
Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama neviešuose posėdžiuose, todėl teismas atskleidė tik mažą dalį bylos aplinkybių – E. Karvelienė buvo kaltinama tuo, kad dar 2016 m. kovo 16 d. pamokos metu tyčia sugriebė mažametei už rankos ir ištempė iš suolo, kuriame ši sėdėjo, o vėliau mokyklos valgykloje septynmetė taip pat buvo ištempta, nes atsisėdo ne į savo vietą. Taip pat kaltinamajame akte buvo teigiama, kad mokytoja pirmokę papurtė, o visais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaip pažymėjo nuosprendį paskelbęs teisėjas, mokytoja išteisinta dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, nes nukentėjusiosios motinos, kuri apie smurtą žinojo iš savo dukros, parodymai nebuvo nuoseklūs. „Teismas nenuoseklumu negali grįsti apkaltinamojo nuosprendžio“, – nurodė teisėjas.
Jo teigimu, atpasakodama mažametės mergaitės nurodytas aplinkybes motina esą buvo nurodžiusi skirtingas kūno vietas, už kurių mokytoja suėmė jos dukrą, be to, painiojosi nurodydama konkrečią dieną, kada tai įvyko.
„Iš tiesų mokytoja klasėje pamokos metu buvo suėmusi mažametei už rankos, bet ne už tos vietos, kurią nurodė motina ir mergaitė, o už kitos, nes norėjo sutramdyti mažametę, kuri suposi ant kėdės, – aiškindamas išteisinamojo nuosprendžio motyvus sakė M. Kursevičius. – O dėl įvykio mokyklos valgykloje jokių duomenų, išskyrus mažametės ir jos įstatyminės atstovės išvestinius parodymus, byloje nebuvo.“
Nors E. Karvelienė ir buvo išteisinta dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau, kaip pabrėžė teisėjas, byloje yra duomenų apie nederamą jos elgesį su kitais mokiniais – bendravimo būdą, įžeidinėjimus, pasišaipymus. Bet, anot teismo, ši informacija nebuvo susijusi su mokytojai pareikštais kaltinimais.
„Jos elgesį drausmine tvarka turėtų įvertinti mokyklos vadovai“, – nurodė teisėjas.
Palankų nuosprendį išgirdusi E. Karvelienė atsisakė atsakyti į žurnalistų klausimus ir teisme atsivėrė tylos siena. Tuo metu nukentėjusiąją pripažintos mergaitės tėvai neslėpė nusivylimo, nes juos sukrėtusios istorijos iki šiol negali pamiršti, o mokytojai paskelbtas išteisinamasis nuosprendis tik dar labiau atvers negyjančias žaizdas.
„Jūs apie šią mokytoją paskaitykite mamų forumuose – tai bus atsakymas į visus klausimus“, – sakė nukentėjusiosios mažametės motina.
Tuo metu baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras Valentas Gritė neslepia, kad greičiausiai teisėjo nuosprendį skųs apeliacine tvarka – savo baigiamojoje kalboje prokuroras teismo prašė ne tik E. Karvelienei skirti baudą, bet ir kurį laiką uždrausti dirbti su vaikais.
„Tokia bausmė turėjo mokytoją priversti susimąstyti“, – mano V. Gritė.
Jis neslėpė, kad iš pradžių šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau po šaltakraujiško ir visą Lietuvą sukrėtusio Mantuko nužudymo generalinis prokuroras priėmė sprendimą peržiūrėti nutrauktas bylas ir, jeigu yra pagrindas, atnaujinti. Taip buvo ir su mokytojos byla – tyrimas buvo atnaujintas praėjus beveik metams po įvykių mokykloje.
Ir tik tada pirmą kartą buvo apklausta mažametė – akivaizdu, kad ne tik vaikas, bet ir suaugęs, kalbėdamas apie senus įvykius, nebus nuoseklus.
„Tai buvo kitoks smurtas – jis pasireiškė tuo, kad mokytoja panaudojo jėgą prieš vaiką, ištraukdama jį iš suolo, patraukdama stipriau už rankos, nors to iš tikrųjų neturėtų būti, – sakė prokuroras. – Kaip suprantu, teismas nusprendė, kad turi būti tiesioginiai smurto požymiai, nukreipti tyčia sužaloti vaiką. Manau, kad mes spręsime klausimą, kaip elgtis toliau, bet prieš tai įvertinsime teismo argumentus. Žinoma, norėtųsi pasižiūrėti, ką apie tokį elgesį pasisakys aukštesnysis teismas.“
Anot jo, nors mokytoja tiesiogiai smurto ir nevartojo, tačiau jos veiksmai mažametei sukėlė psichologinį stresą, dėl to mergaitei teko lankytis pas psichologus, tėvai net nenorėjo jos vesti į mokyklą, o svarstė galimybę samdyti mokytoją į namus.
„Tie veiksmai, kai esi apmokytas dirbti su vaikais, jų neliesti ir psichologiškai spręsti konfliktines situacijas, tikrai nėra pateisinami, – pabrėžė V. Gritė. – Nors mokytoja ir nepripažino kaltės, bet yra faktas, kad kontaktas su vaiku buvo.“
Prokuroro teigimu, Lietuvoje kol kas nėra suformuota teismų praktika, kaip pedagogo veiksmai turėtų būti vertinami tokiose situacijose. „Smurtas įsivaizduojamas kaip akivaizdūs sužalojimai, o skausmo sukėlimas turi pasireikšti ne tik tuo, kad žmogui skauda, bet jis turi tai išreikšti, jog kiti suprastų, jog jam skaudėjo, – sakė valstybinis kaltintojas. – Bet vaikui visada skaudės, ypatingai mažam, o mokytojas prieš jį negali naudoti jokios prievartos.“
Prokuroro teigimu, į šią istoriją labai preciziškai reagavo mokyklos vadovas – jis sukvietė tėvus į bendrą susirinkimą ir, nors buvo metų pabaiga, nutarė klasėje pakeisti mokytoją. Smurtu kaltintai pedagogei buvo patikėta kita klasė, su kurios mokiniais ji rado bendrą kontaktą ir dėl netinkamo elgesio nebuvo gauta jokių skundų. O tai sudaro prielaidą manyti, kad žmogus padarė išvadas.
„Ši byla tikrai buvo nekasdienė – iki šiol nebuvo patrauktas nė vienas mokytojas, vaiko atžvilgiu naudojęs smurtą“, – prisipažino Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras.