Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė, kad policija privalo A. Lukšą grąžinti į tas pačias pareigas bei sumokėti beveik 26 tūkst. eurų vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.
Sprendimą, kuris įsiteisėjo nuo pat jo paskelbimo, teismas paskelbė antradienio popietę, o trečiadieio rytą A. Lukša jau sėdėjo Širvintų rajono policijos komisariate. Kėdėje, kurią turėjo palikti nuo 2014 m. balandžio 26 d.
Tuo metu Širvintų policijai nuo 2014 m. rugpjūčio vadovavęs Erikas Jalovikas nuo trečiadienio buvo perkeltas į Vilniaus antrąjį policijos komisariatą.
Po atleidimo į pensiją pasitraukusio A. Lukšos skundą dar kovo mėnesį išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas buvo konstatavęs, kad atleidžiant Širvintų policijos vadovą iš pareigų buvo padaryti procedūriniai pažeidimai – kritikos strėlės buvo laidomos į Policijos departamento Rotacijos komisiją ir jos sprendimo nepatikrinusį tuometį policijos vadovą S. Skvernelį.
Į policijos viršininko pareigas A. Lukša buvo paskirtas 2009 m., o pagal Policijos veiklos įstatymą komisariatų viršininkai į pareigas skiriami penkerių metų laikotarpiui. Kai šis terminas artėjo prie pabaigos, A. Lukšai buvo pranešta, kad jis bus atleistas – pareigūnui buvo pasiūlyta nurodyti kitas pareigas, į kurias šis norėtų būti rotuojamas.
Tuometis Širvintų policijos vadovas nurodė, kad norėtų ir toliau likti tose pačiose pareigose arba būti perkeltas į Vilniaus ketvirtojo policijos komisariato viršininko pareigas, tačiau Policijos departamento Rotacijos komisija A. Lukšos perkėlimo į šias pareigas net nesvarstė ir neaptarė savo posėdyje.
A. Lukšai buvo pasiūlyta kita alternatyva – perkėlimas į Klaipėdos apskričiai priskiriamą Rietavo policijos komisariatą. Kodėl, taip ir liko neaišku.
„Iš Rotacijos komisijos posėdžio protokolo nėra aišku, kuo remiantis A. Lukšai buvo pasiūlyta perkelti būtent į rotuojamas Klaipėdos AVPK Rietavo policijos komisariato viršininko pareigas, nors savo sutikime jis apie šias rotuojamas pareigas nebuvo išreiškęs sutikimo, – pažymėjo teismas. – Kadangi pareigūno apsisprendimas būti perkeltam į tam tikras lygiavertes pareigas negali būti eliminuojamas visoje rotacijos procedūros eigoje, ir esant situacijai, kai nėra galimybės jį perkelti į jo paties pasirinktas pareigas, jam turėjo būti suteiktas naujas, ne mažesnis kaip 10 darbo dienų, terminas pateikti naują pageidavimą dėl pareigų.
Kadangi Rotacijos komisijos posėdyje net nebuvo svarstoma galimybė perkelti pareiškėją į jo paties pasirinktas pareigas, taip pat nebuvo suteikta galimybė pareiškėjui per minėtą terminą pasirinkti kitas rotuojamas pareigas, pripažinta, jog pareiškėjo teisė į atitinkamų pareigų pasirinkimą rotacijos procedūros metu buvo apribota, todėl buvo padarytas esminis rotacijos procedūros pažeidimas, kas sudaro pagrindą tokį administracinį sprendimą pripažinti neteisėtu.“
Kaip pažymėjo teisėjai, tuometis policijos generalinis komisaras S. Skvernelis nepatikrino, ar buvo tinkamai atliktos rotacijos procedūros ir nepagrįstai rotaciją nutraukė, todėl yra pagrindas pripažinti, kad vėliau atliktos A. Lukšos atleidimo iš vidaus tarnybos procedūros ir pats atleidimas yra neteisėtas.
Nei Policijos departamentas, nei Vilniaus apskrities policija su A. Lukšos skundu dėl atleidimo iš pareigų nesutiko ir aiškino, kad visos procedūros buvo atliktos teisėtai, o policijos viršininkas į Vilniaus ketvirtąjį komisariatą nebuvo paskirtas, nes šios pareigos jau buvo užimtos.
Kreipdamasis į teismą A. Lukša taip pat nurodė, kad Rotacijos komisijos pasiūlymas rotuotis į kitą apskritį kolegų ir bendradarbių buvo įvertintas kaip jo nekompetencija, todėl buvo sugriauta jo reputacija ir tai sukėlė jam dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, jis buvo pažemintas visos policijos bendruomenės bei Širvintų rajono žmonių akivaizdoje.
Policijos vadovas patirtą žalą buvo įvertinęs 10 tūkst. Eur, tačiau teismas jos nepriteisė, nurodydamas, kad vien pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
Nuo 2009 m. Širvintų policijai vadovavęs A. Lukša, kurį DELFI trečiadienio rytą surado darbo kabinete, neslėpė, kad teismo sprendimas buvo pradėtas vykdyti iš karto po jo įsiteisėjimo.
„Mano žiniomis, E. Jalovikas perkeltas į Vilniaus antrąjį policijos komisariatą, nes negali būti du viršininkai“, – sakė jis, pažymėjęs, kad teismo priteisto vidutinio atlyginimo už priverstinę pravaikštą dar negavo – tai turėtų būti padaryta per kelias dienas.
Tiesa, teisminio ginčo su policijos vadovybe A. Lukša nebuvo linkęs komentuoti: „Esu statutinis pareigūnas, man būtų neetiška komentuoti. Teismas priėmė sprendimą, ką čia daugiau komentuoti.“
Ar ir toliau vadovaus Širvintų policijai, ar sulauks pasiūymo būti perkeltas į kitą komisariatą, A. Lukša dar nežino: „Kaip bus toliau, nežinau, manau, man bus pateiktas pasiūlymas raštu, kaip priklauso, o aš tada žiūrėsiu, kol neturiu jokių pasiūlymų, negaliu ką ir pasakyti.“
Tuo metu Policijos departamentas DELFI informavo, kad „dėl procedūrinių pažeidimų departamente bus atliktas papildomas situacijos vertinimas ir analizė.“
S. Skvernelis bandė gintis, bet sulaukė kritikos
Po DELFI publikacijos pasirodymo S. Skvernelis savo paskyroje feisbuke nurodė, kad nesijaučia padaręs klaidą, bet jo pasiteisinimai tik sukėlė visuomenės pyktį.
Pateikiame S. Skvernelio poziciją: „Vertindamas šią nacionalinio masto naujieną galiu pasakyti labai paprastai: visada esu linkęs vadovautis komandiniu darbu, o ne vienasmeniais sprendimais. Šioje situacijoje rotacijos komisija vertino tiek profesionalumą, tiek asmeninių savybių tinkamumą užimamoms pareigoms ir esminį kriterijų – kompetenciją.
Pasiūlymas buvo paprastas – rotuoti į kitas pareigas. Aš jam pritariau. Atleidimo ar neatleidimo klausimas – išskirtinė Vilniaus apskrities policijos vadovo kompetencija. Dar pasakysiu, kad dažnai sprendimo nepriėmimas sukelia kur kas skaudesnes – ir ilgalaikes – pasekmes. Šiuo atveju kalbame apie Širvintų gyventojų saugumą.
Yra visokių žmonių. Vieni gyvenime klysta, kiti – ne. Vieni dėl klaidų gailisi, kiti – ne. Ši „klaida“ nėra iš tų, dėl kurių gailėčiausi. Turiu pagrindo manyti, kad net ir po tokio „mano smūgio“ Lietuvos policija vis dar tvirtai stovi ant kojų.“
Tačiau S. Skvernelio pasisakymas sukėlė visuomenės pasipiktinimą – esą kodėl nebuvo sutvarkyti dokumentai taip, kaip numato įstatymai.
„Perkėlus į Rietavą žalos nebūtų. Tai reikėjo suforminti tai dokumentus kaip numato įstatymas“, – rašė vienas skaitytojas.
„S. Skverneli, vieni lygūs kiti lygesni? Kuo skiriasi širvintiškių ir rietaviškių saugumas? Ar kad žemaičiai gali patys bitkom apsigint ir jiems tai kompetetingo policijos vadovo nereikia? Vietoj to, kad nekompetetingas – paties žodžiais, pareigūnas būtų tiesiog laikantis procedūrų atleistas ar pažemintas pareigose, jam pasiūlomos LYGIAVERTĖS pareigos Rietave. Žinoma, logiška buvo manyti, kad žmogus trenktis į tokią saugumo prasme nesvarbią vietą, kaip Rietavas, nesutiks, o jei būtų sutikęs, Sauliau?“ – rašė viena moteris.
Taip pat būsimo politiko buvo klausiama, kas atlygins žalą, bet nė į vieną klausimą S. Skvernelis taip ir neatsakė. Ar žala bus siekiama prisiteisti iš kaltų asmenų, DELFI neatsakė ir Policijos departamentas.