Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) antradienį paskelbė, kad Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus viršila Džeraldas Malinauskas ne tik nepagrįstai buvo grąžintas atgal į tarnybą, bet ir be pagrindo prisiteisė atlyginimą už priverstinę pravaikštą.
LVAT teisėjai panaikino dar birželį priimtą D. Malinauskui palankų Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą ir konstatavo, kad Klaipėdos apskrities viršininkas Alfonsas Matuzas pagrįstai buvo nutaręs policininką atleisti iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą.
Dėl smurto prieš sulaikytą asmenį iš darbo policijoje buvo atleisti dar du pareigūnai, tačiau tik D. Malinauskas ir Rolandas Šimkus policijos viršininko nutarimą skundė teismui. Anksčiau teisėjai yra konstatavę, kad ir R. Šimkus pažemino policijos pareigūno vardą.
Viskas pasikeitė, kai istoriją paviešino DELFI
Apie smurtą Klaipėdos policijoje DELFI skelbė rugpjūčio pabaigoje – iš karto po Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Aurelijus Stanislovaitis nutarė pradėti ikiteisminį tyrimą, nors anksčiau žemesnės instancijos prokurorai nusikaltimo neįžvelgė.
„Negalima nesutikti su sausį priimto nutarimo argumentais, jog Policijos įstatymas ir kiti teisės aktai suteikia įgaliojimus policijos pareigūnams naudoti prievartą, tačiau tai turi būti daroma neperžengiant nustatytų ribų, – teigė A. Stanislovaitis. – Nors nutarime ir nurodoma, kad nukentėjusysis didelės žalos nepatyrė, su šia išvada sutikti negalima, mat atliktų veiksmų pobūdis turi kankinimo požymių, jie truko ilgą laiką ir buvo sutrikdyta asmens sveikata, todėl ikiteisminio tyrimo metu būtina atlikti kruopštų faktinių aplinkybių tyrimą ir tik tada pateikti argumentuotą įvykio teisinį vertinimą.“
Policijai garbės nedaranti istorija, nutikusi dar praėjusių metų pabaigoje, buvo nutylėta, visuomenei nepaskelbta, nors dėl pareigūno vardo pažeminimo Klaipėdos policijos viršininko pasirašytais įsakymais iš tarnybos buvo atleisti trys ilgamečiai darbuotojai, o jų surengtą egzekuciją toleravęs pamainos vyresnysis nubaustas griežtu papeikimu.
„Tikrai ne kasdien iš darbo atleidžiame pareigūnus, bet šiuo atveju manau, kad tokie pareigūnai negali toliau dirbti – jie patys turi suprasti, jog pasielgė neteisėtai“, – DELFI yra sakęs policijos viršininkas A. Motuzas.
Atsisveikinti su Klaipėdos apskrities VPK Budėtojų dalyje dirbusiais pareigūnais policijai teko po įvykio laikinojo sulaikymo kameroje – į ją dėl viešosios tvarkos pažeidimo buvo pristatytas vienas klaipėdietis. Jis buvo neblaivus ir agresyvus, nesiliovė triukšmavęs ir uždarytas į laikinojo sulaikymo patalpą – rėkavo, rankomis daužė ir kojomis spardė kameros duris.
Tą naktį budėję policininkai vyrą bandė raminti, tačiau šis į pastabas nereagavo ir, atrodo, lyg tyčia dar labiau pradėdavo demonstruoti savo „sugebėjimus“.
Todėl pareigūnai nutarė pasinaudoti Policijos įstatyme numatytomis teisėmis – specialiosiomis priemonėmis sutramdyti pažeidėją. Tačiau būdas, kurį pasirinko pareigūnai, buvo gana neįprastas ir pribloškiantis.
Dar neregėtas kankinimo būdas
Nustatyta, kad tuo metu, kai sulaikytasis sėdėjo ant suoliuko ir nesipriešino pareigūnams, vienas jų antrankiais surakino šio rankas už nugaros ir ant antrankių užrišo virvę. Tada vienas pareigūnas, laikydamas atidarytas kameros duris, ėmė sulaikytojo rankas virve tempti į viršų, kol galop virvę permetė per duris ir šias uždarė, o virvės galą patempęs į apačią užfiksavo už kameros durų rankenos.
„Taip antrankiais už nugaros surakintomis ir į viršų pakeltomis rankomis sulaikytasis išbuvo 57 minutes“, – teigiama policijos tarnybinio patikrinimo išvadoje.
Neįprastas kankinimo būdas buvo užfiksuotas vaizdo kamera – policijos komisariato patalpos yra filmuojamos. Ir vaizdo įrašas tapo bene pagrindiniu įrodymu šioje nekasdienėje istorijoje, apie kurią policijos vadovybė sužinojo net ne iš egzekuciją patyrusio sulaikytojo.
Apie tai, kad policijoje patyrė smurtą, klaipėdietis net neketino niekam skųstis, tačiau, kai buvo išleistas iš komisariato, iš karto vyko ne į namus, o į ligoninę – paprašė sutvarstyti žaizdas.
„Apžiūros metu jis medikams nurodė, kad buvo sumuštas policijos komisariato budėtojų dalyje“, – sakė Klaipėdos apskrities VPK viršininkas A. Motuzas.
Jo teigimu, būtent medikų pranešimas, kurį jie privalėjo pateikti pagal vidaus reikalų ministro pasirašytą įsakymą, tapo paskata ištirti, ar tikrai, ką nurodė komisariate praleidęs vyras, yra tiesa.
„Pagal nustatytą tvarką net nesant pareiškimo mes privalome atvykti į gydymo įstaigą arba, jeigu asmuo jau yra išėjęs, susirasti ir apklausti, – sakė policijos vadovas. – Ir nuo to viskas prasidėjo – Imuniteto skyriaus pareigūnams buvo pavesta ištirti, ar pareigūnų veiksmai neturi nusikaltimo požymių, taip pat paraleliai buvo pradėtas tarnybinis tyrimas.“
Pradžia tikrai nebuvo lengva – nors nukentėjusiajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau jis pareigūnams neturėjo jokių pretenzijų. Ir per apklausą net atsisakė nurodyti, kur, kas ir kaip jį sužalojo.
Po tyrimo policijoje buvo priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą – nutarime teigiama, kad pareigūnų padaryta veika „nesukėlė didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui“.
Šį nutarimą palaimino ir tyrimo metu surinktą medžiagą patikrinusi prokuratūra, atsižvelgusi į kameroje kankinto klaipėdiečio poziciją.
Nors egzekuciją surengę pareigūnai ir nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tačiau jiems teko atsakyti drausmine tvarka – po atlikto patikrinimo buvo konstatuota, kad jie pažemino policijos pareigūno vardą.
Vidaus tyrimų poskyrio pareigūnų pasirašytoje išvadoje, kuriai vėliau pritarė ir komisariato vadovas, teigiama, kad trys Budėtojų dalyje dirbę pareigūnai „nežmoniškais, kankinančiais kitą asmenį, žeminančiais žmogaus orumą veiksmais nesilaikė pagarbos žmogui ir pavyzdingumo principų“ ir sulaužė valstybei duotą priesaiką.
Buvo nusišypsojusi sėkmė – ir teisėjai nemanė, kad pažemino pareigūno vardą
„Policijos pareigūnas turi dėti visas pastangas, kad nebūtų sukelta fizinės ar turtinės žalos kitam asmeniui, o jeigu tai neišvengiama, – kad žala būtų kuo mažesnė“, – teigiama išvadoje.
Anot policijos vadovų, pareigūnai privalo apsaugoti asmenis nuo kankinimo, žeminančių veiksmų, tačiau į laikinojo sulaikymo kamerą uždarytas vyras patyrė „pažeminimą, fizinį ir dvasinį skausmą“ būtent dėl pareigūnų panaudotos prievartos.
Egzekuciją policijoje surengė trys pareigūnai, tačiau teismui dėl atleidimo iš pareigų skundėsi tik du, o vienam jų – D. Malinauskui net pavyko bylą laimėti. Klaipėdos teismas konstatavo, kad jo padaryta veika esą nesukėlė didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui, o už pabaudotą smurtą prieš sulaikytąjį turi būti skirtas ne atleidimas iš tarnybos, o griežtas papeikimas.
Tačiau su tokiu sprendimu nesutiko Klaipėdos apskrities VPK – sprendimą apskundė galutinius ir neskundžiamus verdiktus priimančiam LVAT.
„Nuoseklių D. Malinausko veiksmų visuma įrodo, kad naudojama prievarta buvo neadekvati tarnybinei pareigai atlikti – sulaikytasis, paliktas už nugaros antrankiais užfiksuotomis rankomis, kurios su pritvirtinta virve buvo įtemptos į viršų, patyrė kūno sužalojimus ir didelį fizinį skausmą bei išgyveno kančią, nors duomenų, jog sulaikytasis bandytų žaloti save ar realiai gadintų valstybės turtą, nebuvo užfiksuota“, – skunde teigė policijos atstovai.
Jų teigimu, D. Malinausko, kaip ir kitų egzekucijoje dalyvavusių pareigūnų veiksmai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam draudimui žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
„Nė vienas pareigūnas negali vykdyti, kurstyti ar toleruoti jokio kankinimo veiksmo ar kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo“, – nurodoma LVAT įteiktame skunde.
Galutinis sprendimas: tai buvo nežmoniškas kankinimas
Trijų teisėjų kolegija sutiko su tokiais policijos argumentais ir paskelbė, D. Malinauskas veikė su savo kolegomis, betarpiškai naudojusiais specialiąsias priemones prieš sulaikytą vyrą, o vėliau nesiėmė jokių priemonių, kad nutraukti kankinančius šį asmenį veiksmus.
„Ši bendra policijos pareigūnų veika sukėlė neigiamas pasekmes – sulaikyto asmens kankinimą, žeminimą ir sveikatos sutrikdymą, o kartu ir vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą ir jos kompromitavimą“, – pabrėžiama neskundžiamame sprendime.
Pasak teismo, atsakomybės kratęsis D. Malinauskas „sąmoningai prisidėjo prie tokio neteisėto specialiųjų priemonių panaudojimo būdo ir vėliau toleravo kitų policijos pareigūnų atliktus nežmoniškus, kankinančius kitą asmenį, žeminančius žmogaus orumą veiksmus, nesiėmė jokių neatidėliotinų priemonių, kad juos nutraukti, o tai sudaro pakankamą teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą.“
LVAT taip pat pabrėžė, kad D. Malinauskas savo elgesiu – padėjimu neteisėtai taikyti specialiąsias priemones ir vėlesniu neveikimu taip, kaip teisės aktai reikalauja, leido kilti neigiamoms pasekmėms – asmens sveikatos sutrikdymui, vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimui, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimui arba jos kompromitavimui, kas akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais dėl elgesio, kurio visuomenė gali tikėtis iš pareigūnų.
Taip, anot teismo, policininkas pažeidė duotą pareigūno priesaiką – gerbti ir vykdyti Lietuvos Konstituciją, saugoti gerą vidaus tarnybos pareigūno vardą.