Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) DELFI oficialiai patvirtino, kad Kazachstano Respublikos URM per Lietuvos ambasadą Kazachstane įteikė notą dėl finansiniais nusikaltimais įtariamam S. Shalabayevui suteikto pabėgėlio statuso Lietuvoje.
„Reaguodama į sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo Kazachstano Respublikos piliečiui S. Shalabayevui, Kazachstano URM kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Kazachstano Respublikoje, įteikdama notą, kurioje buvo išreikštas susirūpinimas dėl šio sprendimo ir informuojama apie pasirengimą pateikti Lietuvos institucijoms surinktą S. Shalabayevo baudžiamosios bylos medžiagą. Šią informaciją Lietuvos URM nedelsdama perdavė teisėsaugos institucijoms“, – DELFI nurodė ministerijos atstovai.
Suteikti pabėgėlio statusą ir ilgalaikio gyventojo leidimą Europos Sąjungoje (ES) neįvardijamais motyvais (esą tai prilygsta valstybės paslapčiai) S. Shalabayevui suteikė Migracijos departamentas.
Toks Lietuvos sprendimas sukėlė didelį pasipiktinimą Kazachstane – praėjusią savaitę Lietuvoje lankėsi Kazachstano užsienio reikalų viceministras Romanas Vasilenka ir generalinio prokuroro pavaduotojas Andrejus Kravčenka.
Nors oficialiai buvo teigiama, kad URM vykusio susitikimo metu buvo aptarti Lietuvos ir Kazachstano dvišaliai santykiai, nes Kazachstanas yra svarbus ekonominis Lietuvos partneris Vidurio Azijos regione (tai rodo augančios dvišalės prekybos apimtys bei stiprėjantis bendradarbiavimos transporto ir logistikos srityse), tačiau DELFI šaltiniai atskleidė, kad kazachams bene labiausiai rūpėjo S. Shalabayevo likimas.
Susitikti su Kazachstano atstovais buvo pakviestas ir generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas, ir laikinai Migracijos departamento viršininko pareigas einantis Janas Vidickas.
Politikų įsikišimas nepadės – sprendimas jau priimtas
„Buvo toks susitikimas, – neslėpė J. Vidickas. – Tai lietė tuos žmones, kuriems pastaruoju metu buvo suteikta tarptautinė apsauga, taip pat ir tą pavardę, kurią jūs minėjote (S. Shalabayevą – aut. past.). Jie prašo, kad tas žmogus būgų grąžintas į Kazachstaną, dėl to yra ekstradicijos byla, šį mėnesį teisme šis klausimas bus nagrinėjamas. Jie teikė savo argumentus, o mes atsakėme savo, šie argumentai nebūtinai turi tarpusavyje sutapti.“
Pasak Migracijos departamento vadovo, Lietuva nutarė S. Shalabayevo neišduoti, suteikdama jam tarptautinę apsaugą, todėl greičiausiai tokiu sprendimu gali vadovautis ir teismas.
„Viena iš neišdavimo priežasčių – jeigu asmeniui yra suteikta tarptautinė apsauga, – sakė J. Vidickas. – Faktiškai dažniausiai toks teismo sprendimas ir būna… Neprisimenu, ar Lietuvoje būtų priimtas kitoks sprendimas. Ir tai – ne tik Lietuvoje, tai ir tarptautinė teisė reglamentuoja, nebent sprendimai vėliau gali būti peržiūrėti ar panašiai.“
Pasak jo, Kazachstanas šioje situacijoje jau „nieko nepakeis“: „Nes tie faktai, kurie yra užfiksuoti, kurių pagrindu remiantis yra priimtas sprendimas, tie pagrindai niekada neišnyksta. Galbūt kai kurių politikų, atstovų iš kitų šalių noras bandyti įtakoti, bandyti daryti spaudimą ir panašiai, bet mes remiamės ta informacija, kurią esame surinkę iš visų nepriklausomų šaltinių, apibendrinę, priėmę sprendimą. Ir jis yra toks, koks yra.“
Vis dėlto, anot J. Vidicko, Užsieniečių teisinės padėties įstatymas numato ir išimtis, kai užsieniečiams gali būti panaikintas suteiktas prieglobstis.
Pasitarimo iniciatoriai – Kazachstano atstovai
Kad URM vykusio susitikimo metu buvo keliamas ir Lietuvoje prieglobstį gavusio S. Shalabayevo klausimas, DELFI patvirtino ir šios ministerijos atstovai.
„Greta dvišalių politinių URM konsultacijų Kazachstano iniciatyva buvo surengtas ir tarpinstitucinis pasitarimas teisinio bendradarbiavimo klausimais, kuriame tarp kitų buvo keltas ir S. Shalabayevo bylos klausimas“, – nurodoma redakcijai atsiųstame atsakyme.
Tačiau ministerijos atstovai nurodė, kad negali viešai komentuoti „diplomatinio susižinojimo turinio šiuo klausimu ar bylos medžiagos“. Tai yra daroma ir dėl to, kad URM vengia „spaudimo teismui, kuris turi spręsti dėl ekstradicijos prašymų vykdymo.“
„URM dar kartą pabrėžia pagarbą teismų sistemos nepriklausomybės principui”, – pažymėjo ministerijos atstovai.
Prokuratūra: klausimas keltas, bet jo neplėtojome
Tuo metu Generalinė prokuratūra DELFI nurodė, kad Kazachstano iniciatyva surengtame tarpžinybiniame pasitarime, nors ir buvo keliamas S. Shalabayevo klausimas, bet jis nebuvo plėtojamas.
„Klausimas svečių iniciatyva buvo pateiktas, tačiau atsižvelgiant į vykstantį teisminį procesą, plėtotas nebuvo”, – nurodė prokuratūra.
Pasak jos atstovų, šio susitikimo metu Generalinės prokuratūros kompetencijai buvo priskirti bendrieji klausimai, susiję su Lietuvos ir Kazachstano dvišaliu bendradarbiavimu dėl teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose.
Generalinė prokuratūra, vykdydama tarptautinėse sutartyse numatytus Lietuvos Respublikos įsipareigojimus, pagal kompetenciją kreipėsi su pareiškimu dėl asmens išdavimo į Vilniaus apygardos teismą, jo ekstradicijos byla šiuo metu iš esmės yra nagrinėjama teisme ir pagal esamą teisinį reglamentavimą negali būti komentuojama”, – teigiama atsakyme DELFI.
O į klausimą, kodėl prokuratūra, gindama viešąjį interesą, nesikreipė į teismą dėl S. Shalabayevui suteikto prieglobsčio pagrįstumo patikrinimo, buvo atsakyta: „Prašymus dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėja ir sprendimus priima Migracijos departamentas, šiame procese prokuratūra nedalyvauja.”
Ekstradicijos byla – lyg valstybės paslaptis
Praėjusią vasarą triukšmingai „Aro“ pareigūnų Vilniuje sulaikytas S. Shalabayevas šiuo metu yra paleistas į laisvę – Vilniaus apygardos teismo teisėja Vitalija Norkūnaitė jam skyrė 50 tūkst. Eur užstatą. Taip pat teismas iš jo yra paėmęs pasą, kuris Kazachstane yra pripažintas negaliojančiu – asmens dokumentas jam buvo išduotas neteisėtai, dėl šio nusikaltimo buvę pareigūnai yra nuteisti.
Be to, teismas užsienietį įpareigojo kas savaitę registruotis policijoje.
S. Shalabayevo ekstradicijos byla uždarame Vilniaus apygardos teismo posėdyje toliau bus nagrinėjama kitą savaitę. Kazachstano pilietį išduoti baudžiamajam persekiojimui prašo ne tik Kazachstano, bet ir Ukrainos prokurorai. Nors svarstant ekstradicijos klausimą teismo ir nesaisto Migracijos departamento sprendimas Kazachstano piliečiui suteikti prieglobstį Lietuvoje, tačiau net neabejojama, kad užsienietis gali būti neišduotas nei Kazachstanui, nei Ukrainai.
Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, jį apeliacine tvarka galėtų skųsti tik ekstradicijos prašymą pateikusi Generalinė prokuratūra ir pats S. Shalabayevas.
S. Shalabayevui inkriminuojami nusikaltimai susiję su BTA banko veikla – jis Kazachstane 2008 m. buvo vienas didžiausių šalies bankų, o jame iššvaistytos pinigų sumos padarė ypatingai didelę žalą Kazachstano finansų sistemai. Bankas turėjo 22 filialus, daugiau kaip milijoną smulkių klientų, taip pat daug stambių juridinių bendrovių. Čia pinigus laikė ir valstybės institucijos.
Nors dar nėra nustatyta tiksli žala, padaryta bankui, tačiau ji skaičiuojama milijardais JAV dolerių. Bankas tikina vien dėl S. Shalabayevo veiksmų patyręs beveik 490 mln. JAV dolerių žalos.
Tuo metu Ukrainos prokurorai S. Shalabayevo paiešką buvo paskelbę dar 2012 m. kovą. Jie įtaria, kad šioje šalyje bankininkas iššvaistė arba pasisavino apie 300 mln. dolerių.
Priminė „Snoro“ bankininkų bylą
Kaip Kazachstanas galėtų reaguoti į Lietuvos sprendimą atsisakyti išduoti S. Shalabayevą baudžiamajam persekiojimui į gimtinę? Oficialiai į šį klausimą niekas nesutiko atsakyti, tačiau kai kurie teisininkai priminė Lietuvai svarbią milijonų grpbstymu įtariamų „Snoro“ bankininkų Raimondo Baranausko ir Vladimiro Antonovo ekstradicijos bylą – esą jeigu nuo Lietuvos greičiausiai Rusijoje besislapstantys įtariamieji atvyktų į Kazachstaną, čia taip pat galėtų sulaukti prieglobsčio.
Kad Lietuva suteikė prieglobstį S. Shalabayevui, nustebino ir Ukrainos atstovus – BTA banko interesams atstovaujantis advokatas Romanas Marčenka sakė, kad taip buvo suduotas skaudus smūgis pinigų banke netekusiems ukrainiečiams.
„S. Shalabayevas beveik šešerius metus lakstė po skirtingas šalis ir nei vienoje jų nei karto neužsiminė, kad Kazachstanas jį persekioja dėl politinių motyvų –apie tai jis prabilo tik tada, kai suprato, kad jo kelionės baigėsi ir teks atsakyti už savo nusikaltimus“, – pažymėjo jis.
Tuo metu S. Shalabayevo advokatas Laimonas Judickas anksčiau DELFI teigė, kad tiek Vilniaus apygardos teismui, tiek Migracijos departamentui buvo pateikta daugybė įrodymų, patvirtinančių, kad Kazachstane ir Ukrainoje iškeltos baudžiamosios bylos, kuriomis grindžiami ekstradicijos prašymai, esą greičiausiai yra sufabrikuotos.
„Nors šių užsienio valstybių pareikštuose kaltinimuose teigiama, kad įtariamasis esą padarė finansinio pobūdžio nusikaltimus, tačiau turimi įrodymai patvirtina, jog šiais kaltinimais greičiausiai tik siekiama paslėpti tikruosius persekiojimo motyvus – susidorojimą su Kazachstano politinio režimo opozicijos lyderiais, jų šeimos nariais bei artimaisiais, – sakė advokatas. – Vienas svariausių įrodymų yra tai, kad daugelis S. Shalabayevo artimųjų, giminaičių, šeimos narių bei bendraminčių (kurių išdavimo taip pat reikalavo Kazachstanas, Ukraina arba Rusija) yra gavę politinį prieglobstį įvairiose Europos valstybėse, kompetentingoms tų valstybių institucijoms pripažinus, kad jie buvo persekiojami dėl politinių priežasčių arba dėl jų priklausymo tam tikrai socialinei grupei.“
S. Shalabayevas yra buvusio BTA banko tarybos pirmininko Muchhtaro Ablyazovo svainis. Jis šiuo metu yra sulaikytas Didžiojoje Britanijoje, kur jam taip pat buvo suteiktas pabėgėlio statusas, bet iki šiol dar vyksta jo panaikinimo procedūra.