„Teisėja demonstruoja nepagarbą įstatymui ir žmogui, toks elgesys yra nesuderinamas su teisėjo vardu ir toleruojamas nebus“, – DELFI sakė prezidentės patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė.
Ji patvirtino, kad Prezidentūrą pasiekė teisėjos S. Bieliauskienės prašymas, kuriuo ši atšaukia antradienį pasirašytą prašymą atleisti iš užimamų pareigų. Tokią teisę numato įstatymas – darbuotojas gali prašymą atšaukti per tris dienas po prašymo pateikimo.
Iki šiol D. Grybauskaitė į teisėjų nusižengimus reaguodavo gana principingai ir teismų autoritetui kenčiančius teisėjus atleisdavo iš pareigų – teisėjams keliami ypatingi profesiniai ir etiniai reikalavimai, jų reputacija turi būti nepriekaištinga, o teismų veiklos skaidrinimas ir teisingumo vykdymo sistemos stiprinimas yra vienas pagrindinių šalies vadovės prioritetų.
Tuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme situacija dar labiau komplikavosi – apie teisėjos sprendimą neišeiti iš darbo sužinojusios posėdžių sekretorės ketvirtadienį teismo vadovybei ėmė teikti raštus, kuriuose nurodo, kad atsisako dirbti su S. Bieliauskiene.
Kodėl S. Bieliauskienė persigalvojo ir nutarė nebeišeiti iš darbo, DELFI nepavyko sužinoti – teisėja į skambučius neatsiliepia, o per savo padėjėją perdavė, kad ji turi kontaktus ir pati susisieks. Tai ji buvo žadėjusi ir antradienį, kai įteikė prašymą atleisti iš pareigų.
Nemalonumai S. Bieliauskienę užgriuvo, kai praėjusį ketvirtadienį Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Loreta Braždienė kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją (TEKD), siūlydama teisėjai iškelti drausmės bylą ne tik dėl netinkamo elgesio su teismo darbuotojais ir teisme nagrinėjamų bylų dalyviais, bet ir dėl nustatytų daugybės procesinių pažeidimų civilinėse bylose. Taip pat nustatyta, kad teisėja vilkindavo bylų nagrinėjimą.
Teikime teismo vadovė nurodė, kad S. Bieliauskienės esą nekorektiškas elgesys su teismo personalu sąlygoja su ja dirbančių darbuotojų nuolatinę kaitą. „Dėl etikos taisyklių pažeidimų teismo personalas – tiek teismo posėdžių sekretorės, tiek teisėjo padėjėjai atsisako dirbti su teisėja, teisėjos nekorektiškas elgesys sąlygoja nuolatinę su ja dirbančio personalo kaitą“, – nurodė L. Braždienė.
Teismo darbuotojai savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad teisėja juos žemina ir įžeidinėja, o viena iš darbo savo noru išėjusi posėdžių sekretorė prisipažino, kad „šis darbo laikas buvo labai sunkus emociškai, nes nuolat tvyrojo įtampa, labai dažnai teisėja tiesiog nekalbėdavo arba reikšdavo nepagrįstas pretenzijas“.
Viena teisėjo padėjėja, teisme dirbanti dešimt metų, teismo vadovybei nurodė, kad per visą savo darbo laiką dar nebuvo susidūrusi su tokiu nekorektišku, nepagarbiu ir neadekvačiu elgesiu. „Ne vieno pokalbio metu teisėja išdidžiai pabrėždavo, kad ji yra teisėja, padėjėją žemino, menkino, išvadino tokiais žodžiais kaip „žalia“, „dub dubom“ ir kt.“, – teigiama teikime iškelti drausmės bylą.
Šiame teikime nurodoma ir daugiau įžeidinėjimų, kuriuos girdėjo teismo darbuotojų – jos buvo vadinamos „baltomis varnomis“, joms siūlyta „prikąsti liežuvį“, „pasukti propelerį“ ir t. t.
„Teisėja darbinėje veikloje nesielgia korektiškai, mandagiai ir garbingai, priešingai, menkina kitus asmenis ir toks S. Bieliauskienės elgesys negali būti pateisintas jokiais pasiaiškinimais“, – L. Braždienė įsitikinusi, kad toks elgesys turi būti pripažintas akivaizdžiu teisėjo vardo pažeminimu.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjai turi saugoti savo profesijos garbę ir prestižą, todėl teisminės valdžios savireguliacijos ir savivaldos sistema privalo užtikrinti, kad teisėjai deramai atliks savo pareigas, o kiekvienas neteisėtas ar neetiškas teisėjo poelgis turi būti deramai įvertintas.