Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje kaltinimų sulaukė Egidijus Baltrušaitis ir Jevgenijus Priadkinas.
E. Baltrušaitis apkaltintas prekyba žmonėmis. Kaip siekia įrodyti prokuroras, jis galbūt tris metus, naudodamasis Viktorijos priklausomybe nuo narkotikų, versdavo ją vogti užsienyje ir iš to krovėsi dešimttūkstantinį pelną. Taip pat jam pateikti kaltinimai prekyba narkotikais.
J. Priadkinas yra įtariamas tuo, kad padėjo merginai įsigyti narkotikų, be to, per kratas pas jį rasta teleskopinė lazda ir svetimi dokumentai. Jis teismui pasakojo, jog pats ilgus metus buvo įklimpęs į priklausomybių liūną, tačiau dabar stengiasi iš jo išsikapstyti.
Vaikinas pateikė dokumentus, kad šiuo metu gydosi metadono programoje, be to, savanoriavo „Carite“, o dabar ten net yra oficialiai įdarbintas.
Abu teisiami vyrai kategoriškai neigė kaltę, o savo įvykių versiją sutiko išdėstyti tik po to, kai bus apklausti visi liudytojai.
Pažintis Londone
1993 m. gimusi Viktorija šiandien bando kabintis į gyvenimą ir jau kelis metus nevartoja narkotikų.
Savo išgyvenimus teismui ji sutiko papasakoti tik nuotoliniu būdu, nes nenorėjo dar kartą gyvai susidurti su ją daugybę metų galbūt išnaudojusiu E. Baltrušaičiu.
Mergina nuo jaunystės buvo priklausoma nuo narkotikų ir beveik dešimtmetį gyveno kaip košmare.
„Atsikeli ryte, būna labai blogai, fiziškai bloga, pykina, vemi, šalta, karšta, laužo kaulus, lyg gripas. Ir bet kokia kaina galvoji, kaip gauti narkotikų. Žinai, kad tavo laikrodukas tiksi, nes tuoj bus taip blogai, kad visiškai negalėsi funkcionuoti. Ir privalai jų gauti, nes negavęs naktį miegoti nenueisi ir dar labiau kankinsiesi“, – narkomano kasdienybę teisme prisiminė Viktorija.
Ji pasakojo, kad su E. Baltrušaičiu susipažino būdama maždaug 19-os metų. Tada ji dar tik pradėjo vartoti heroiną ir gyveno Londono gatvėse.
„Kažkas iš pažįstamų narkomanų parodė, kaip galima pavogti įvairius daiktus, smulkmenėles, nes reikėjo pinigų narkotikams. Mane supažindino su E. Baltrušaičiu. Žinojau, kad tas žmogus superka įvairius daiktus“, – pirmąją pažintį prisiminė ji.
Anot Viktorijos, E. Baltrušaitis jai pasiūlė vogti brangią elektroniką iš „Apple“ parduotuvių. Vyras padėjo merginai išsinuomoti butą ir davė pinigų narkotikams.
„Kiek žinau, jis pats iš pradžių vogė ten, bet jį pagavo, todėl nebegalėjo pats, pradėjo rinkti narkomanus, kad jie vogtų už jį“, – pasakojo ji.
Mergina pasakojo, kad E. Baltrušaitis pats ją nuveždavo iki parduotuvių ir nurodydavo, ką vogti.
„Tuo metu man labiau rūpėjo narkotikai ir galvojau, kad gyvenimas be narkotikų yra kažkas baisaus. Aš galvojau, manim rūpinasi, vežioja, padeda kambariuką išsinuomoti, man nekilo tokia mintis, kad mane išnaudoja.“, – kodėl taip elgėsi, atskleidė ji.
Vogė visoje Europoje
Tačiau ilgai tai netruko, pati Viktorija kelis kartus įkliuvo, buvo nuteista ir į Angliją jos nebeįleido. Tuomet, paliepta E. Baltrušaičio, ji grįžo į Lietuvą.
Viktorija pasakojo, kad ten buvo įtrauktą į kruopščiai suplanuotą vagysčių operaciją, kuriai dirigavo E. Baltrušaitis.
Kiekvieną trečiadienį jis esą surinkdavo Lietuvoje narkomanų komandą, jų būdavo bent trys, o kartais net ir aštuoni.
Visi sėsdavo į E. Baltrušaičio vairuojamą automobilį ir patraukdavo į užsienį, dažniausiai Olandiją ar Vokietiją, kelis kartus važiavo į Švediją.
„Visi buvome priklausomi nuo heroino, be šio narkotiko tu net negali atsikelti ir funkcionuoti, – pasakojo Viktorija. – Prieš einant vogti duodavo narkotikų, eini į parduotuvę, pavogi, ko jam reikia. Jis pasakydavo, ką svarbiausia pavogti. Grįždavome į mašiną, jei labai daug pavogdavome, duodavo dar narkotikų, taip mus motyvuodavome. Jei mažai pavogdavo, tai jis išvadindavo visokiais žodžiais, žemindavo, kartais mušdavo.“
Viktorija pasakojo, kad E. Baltrušaitis prieš keliones pirkdavo heroiną pats arba davęs kelis šimtus eurų liepdavo merginai keliauti į taborą. Jis griežtai kontroliuodavo visų narkomanų dozes, kad jie nepavartotų per daug ir galėtų sėkmingai vogti.
Anot Viktorijos, jie vogdavo ausines, kolonėles, kompiuterius, dronus ir kitokius brangius elektronikos prietaisus. Viską tiesiog sukraudavo į automobilio bagažinę, o per maždaug 120 tokių kelionių jų taip ir niekas nepatikrino, išskyrus kartą Šveicarijoje. Tada ji kelias dienas praleido už grotų, bet buvo paleista, nes nepavyko įrodyti, kad automobilyje rasti daiktai vogti.
Kartu važiuojantys žmonės nuolat keisdavosi. Jei dėl nuolatinio narkotikų vartojimo atrodydavo labai blogai, E. Baltrušaitis jų su savimi nebeimdavo.
Pačiai Viktorijai vyras esą liepdavo prisižiūrėti save, gerai atrodyti, o jei jau visiškai įnikdavo į narkotikus, išsiųsdavo kelioms savaitėms detoksikuotis.
„Sakydavo, atsigausi, reikės mažiau kaifo ir galėsi geriau vogti“, – prisiminė ji.
Mergina tvirtino, kad tuo metu kito kelio nematė ir net nesuprato, kad yra išnaudojama.
„Tuo metu nebuvo jokio pasirinkimo, nebuvo jokios kitos veiklos. Dirbti tu negali, nes kai ilgai vartoji, labai blogai jautiesi. Aš nemačiau jokio pasirinkimo. Aš ir žudytis bandžiau, ko aš nebandžiau. Bet tuo metu man atrodė, kad be narkotikų ir Egidijaus aš negyvensiu. Jis man sakė, kad aš šūdo krūva, kad man bus blogai, kad niekas man nepadės be jo“, – kodėl nepasitraukė iš tokio gyvenimo, sakė ji.
Dešimttūkstantinį pelną iš šių vagysčių greičiausiai krovęsis vyras narkomanams pinigų beveik neduodavo. Jis išnuomodavo jiems butus ir sumokėdavo tik tiek, kiek reikėdavo maistui ir heroinui.
Prisimindama savo istoriją mergina ne kartą susigraudino, tačiau sako, kad per paskutinius tris metus jos gyvenimas labai pasikeitė, o lūžis įvyko, kai ji pateko į reabilitaciją. Tačiau tada ji nematė jokio kito pasirinkimo, kaip tik paklusti E. Baltrušaičiui.
„Jis galėjo su manimi daryti ką tik nori, aš dėl narkotikų būčiau viską padariusi. Kaip tada gali jam pasakyti ne. Nevažiuosiu vogti, negausiu nei pinigų, nei narkotikų, neturėčiau kur gyventi, už ką valgyti. – tikino ji, o teisme paklausta, galbūt ja E. Baltrušaitis tik rūpinosi, mergina atsakė. – Rūpinosi? Po visko, ką aš mačiau, koks čia rūpestis. Duodi narkotikų, reiškia rūpintis?“
Įkliuvo tabore
Ši paini istorija kulminaciją pasiekė 2018 metų birželio 19-ąją. Tą antradienį, kaip ir kiekvieną savaitę, buvo ruošiamasi vagysčių kelionei po Europą.
E. Baltrušaitis Viktoriją nuvežė prie šiandien jau nugriauto sostinės taboro ir davė 300 eurų, kad ji nusipirktų narkotikų.
Tabore ji sutiko J. Priadginą. Mergina tvirtino, kad jis ją tik palydėjo, nors teisėsaugą vaikiną kaltina tuo, kad jis tądien padėjo Viktorijai įsigyti narkotikų.
„Man baisu buvo eiti vienai, ten begalės narkomanų, gali apiplėšti, užmušti, todėl paprašiau, kad J. Priadginas mane palydėtų“, – pasakojo ji.
Narkotikus jai perdavė vadinamasis vergas, tai žmogus, gyvenantis tabore ir padedantis už narkotikus atlikti įvairius ūkio darbus.
„Dar aprėkiau jį, kad man per mažai davė. Tada tikrasis prekeivis priėjo, davė trūkstamus narkotikus“, – liudijo Viktorija.
Narkotikus perdavęs vyras vėliau įkliuvo policijai ir už būtent šį epizodą buvo nuteistas dėl prekybos psichotropinėmis medžiagomis pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausme. Išaiškinti pavyko ir žmogų, kuris pelnėsi iš prekybos, tačiau teisingumo sulaukti jis nespėjo, nes mirė.
Įsigijusi narkotikų mergina grįžo į atokiau nuo taboro pastatytą E. Baltrušaičio automobilį.
„Jis tada rėkė, keikėsi, kodėl taip ilgai. Jam nepatiko, kai užtrukdavo ilgai, galvojo, kad narkotikus vartoju. Iškart jam narkotikų nepadaviau, nes jis žinojo, kad prie taboro policija gali sulaikyti“, – sakė ji.
Pavažiavus kiek toliau nuo taboro, ji padėjo narkotikus automobilio daiktadėžėje, tačiau netrukus E. Baltrušaitis sušuko, kad juos vejasi pareigūnai.
„Sakė viskas, policija, dėkis sau narkotikus. Aš įsidėjau net negalvodama, kad man 10 metų gresia, – dėstė mergina. – Per daug metų jis jau buvo mane išmokęs, kad jei koks pavojus ar policija netoli, iškart imti iš jo narkotikus ir dėtis pas save. Ir užsienyje, jei prie parduotuvės pamatai policija, net neik iki jo automobilio.“
Iš kaltinamosios – į nukentėjusiąją
Netrukus paaiškėjo, kad Viktorija jau kurį laiką buvo sekama teisėsaugos. Slapta fiksuoti jos pokalbiai, nes pareigūnams įtarimą sukėlė jos nuolatinės kelionės į Vokietiją, jie manė, kad ji ten galėjo gabenti narkotikus.
Tačiau pradėjus tirti Viktorijos vaidmenį visame šiame narkotikų platinimo tinkle, atskleistos netikėtos detalės.
Iš pradžių mergina prisipažino dėl narkotikų ir buvo suimta – tris mėnesius praleido Lukiškių kalėjime. Po to ji išleista į laisvę su apykoje ir sąlyga, kad keliaus į reabilitacijos centrą gydytis savo priklausomybę.
Ten psichologams ji pradėjo pasakoti savo istoriją ir tik tuomet kilo klausimų, ar Viktorija netapo prekybos žmonėmis auka. Galiausiai viskas pasisuko taip, kad iš įtariamosios ji tapo nukentėjusiąja.
Dabar E. Baltrušaičiui pateiktame kaltinime nurodoma, kad nuo 2015 metų lapkričio jis nuolat merginą vežė daryti nusikaltimus – vogti iš įvairių parduotuvių, o grobį atiduoti.
Šis už tai esą apmokėdavo Viktorijos buto Vilniuje nuomą bei aprūpindavo ją narkotikais.
„Katinamajam vadovaujant ir kontroliuojant nukentėjusiosios veiksmus, jis siekė išnaudoti ir išnaudojo vagytėms daryti Vokietijoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse“, – taip skamba prokuroro Stanislavo Barsulio perskaityti kaltinimai, kuriuos pats įtariamasis neigia.
Anot kaltinimo, pasinaudojęs nukentėjusiosios pažeidžiamumu, iš vagysčių vyras gavo per 40 tūkst. eurų pajamų.
Jis esą rezervuodavo merginai viešbučius užsienyje bei ją ten nugabendavo, taip pat nurodydavo parduotuves, kurias ji turi apšvarinti.
Ar toks nusikaltimas išties buvo padarytas, toliau narplios Vilniaus apygardos teismas.
„Iš pradžių aš jį dar dangsčiau, bet dabar suprantu, kad buvau išnaudojama. Žmogus užsidirbo sau pinigus, naudodamasis silpnesniais, negalinčiais kontroliuoti savo gyvenimo dėl narkotikų. Nes jei būčiau nevartojusi, būčiau nevogusi“, – sakė Viktorija
Problemos mastas – milžiniškas
Tai, kad ši istorija pasiekė teismo salę – didelis teisėsaugos pasiekimas. Lietuvoje dėl prekybos žmonėmis kasmet pradedama kiek daugiau nei 10 bylų, tačiau šio nusikaltimo mastas yra ženkliai didesnis.
Daug prekybos žmonėmis atvejų taip ir lieka neatskleisti, nes nuketėję žmonės yra įbauginti arba net nesupranta tapę aukomis, todėl nesikreipia į teisėsaugą.
Paprastai aukomis tampa pažeidžiami žmonės, neturintys socialinių įgūdžių, pajamų, prasto išsilavinimo.
Prekeiviai žmonėmis deda dideles pastangas kontroliuoti kiekvieną aukų žingsnį. Aukos dėl tokios padėties tampa smarkiai sugniuždytos, įbaugintos, prigąsdintos, ir žino, jog bandydamos nutraukti išnaudojimą bus smarkiai baudžiamos.
„Pandemija dar labiau pablogino šią situaciją, o nusikaltėliams atvirkščiai – suteikė galimybę lengviau rasti aukas. Pandemija taip pat darė įtaką galimybėms nuketėjusiesiems pasiekti teisėsaugos institucijas, pagalbą ir paramą joms. Kartu sunkiau teisėsaugos institucijoms tinkamai reaguoti į šį nusikaltimą“, – pastebi Vilniaus universiteto profesorius Aurelijus Gutauskas.
Anot A.Gutausko, tikėtina, kad Lietuvoje didės nukentėjusių skaičius, ypač kalbant apie vaikus. Kaip didelės problemos įvardinamas vaikų seksualinis išnaudojimas elektroninėje erdvėje, jaunimo įtraukimas į nusikalstamą veiklą, moterų seksualinis išnaudojimas ir vyrų išnaudojimas priverstiniam darbui.
„Ryški tendencija – organizuotos nusikalstamos grupuotės prekybos žmonėmis tikslais užsiima nelegaliu įvaikinimu visose ES valstybėse narėse. Taip pat nerimą keliantis reiškinys – nepilnamečių asmenų išnaudojimas nusikalstamų veikų darymui“, – nurodo profesorius.
Tyrimų mažiau, bet daugiau kokybės
A.Gutauskas atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais sumažėjęs pradėtų tyrimų skaičius paaiškinamas tuo, kad teisėsauga išmoko atpažinti tikrąsias prekybos žmonėmis aukas ir tinkamai bei pagal paskirtį kvalifikuoti tokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Paprastai tariant, nors tyrimų mažiau, jie yra kokybiškesni.
Be to, žmonės tampa geriau informuoti apie šį nusikaltimą, sėkmingai panaudojamos ir prevencinės priemonės, leidžiančios užkirsti kelią prekybai žmonėmis.
Padėti kovoti su šiuo nusikaltimu gali balandžio 14 d. patvirtinta nauja ES 2021-2025 m. kovos su prekyba žmonėmis strategija. Šioje strategijoje nustatomi pagrindiniai prioritetai veiksmingiau kovojant su prekyba žmonėmis.
Jame siūlomi konkretūs veiksmai, kurie bus plėtojami – visapusiška pagarba pagrindinėms žmogaus teisėms; identifikuoti ir sustabdyti prekybą žmonėmis, persekiojant nusikaltėlius ir paverčiant prekybą žmonėmis iš mažos rizikos ir didelio pelno nusikaltimo į didelės rizikos ir mažo pelno nusikaltimus; o taip pat apsaugoti aukas ir padėti jiems atkurti savo gyvenimą.