Tiesa, į pirmąjį posėdį, ketvirtadienį vykusį Vilniaus apygardos teisme, A. Lisauskas taip ir neatvyko – teismui buvo pateikta pažyma, kad ieškinį pareiškęs teisininkas netikėtai susirgo. Jis sirgdavo ir anksčiau, kai po Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atlikto tyrimo kilo skandalas ir jo atleidimo klausimą turėjusi svarstyti Teisėjų taryba net kelis mėnesius laukė teisėjo pozicijos.
Į teismo posėdį atvyko tik A. Lisausko advokatė, tačiau paaiškėjo, jog ji su savo klientu net nėra pasirašiusi atstovavimo sutarties.
Prezidentei pareikšto ieškinio Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė žada imtis lapkričio 21-ąją.
Ieškinį A. Lisauskas yra pareiškęs ir Teisėjų tarybai, kuri pritarė tuomečio Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo atleidimui. Buvęs Temidės tarnas mano, kad tarybos nutarimas taip pat yra neteisėtas.
A. Lisauskas teismo prašo tarybos nutarimą dėl pritarimo atleisti iš pareigų bei prezidentės dekretą atleisti iš pareigų dėl teisėjo vardo pažeminimo pripažinti neteisėtais, tačiau atgal į darbą nesiekia grįžti.
Iš pareigų A. Lisauskas buvo atleistas po STT atlikto ir apygardos teismo sankcionuoto tyrimo, kurio metu surinkta duomenų, liudijančių, kad teisėjas A. Lisauskas šiurkščiai pažeidė Teisėjų etikos kodekso reikalavimus, teisingumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principus, darė įtaką muitinės pareigūnams ir savo kolegai, toleravo kitų teisėjų įtaką jo nagrinėjamose bylose, šalies vadovė dar sausio mėnesį inicijavo teisėjo atleidimą iš pareigų.
Kauno teisėją A. Lisauską operatyvinėmis priemonėmis stebėję STT pareigūnai nustatė, kad apylinkės teismo teisėjai neoficialiuose pokalbiuose prašė savo kolegų, nagrinėjusių administracinių teisės pažeidimų bylas, griežtai nebausti jų draugų bei pažįstamų.
STT pareigūnai nenustatė, kad Kauno teisėjas būtų padaręs kokį nusikaltimą, bet jo pokalbiai telefonu ir kabinete prasilenkė su teisėjo etikai taikomais reikalavimais.
Po kilusio skandalo iš teisėjo pareigų savo noru atsistatydino laikinai Kauno apygardos administraciniam teismui vadovavęs Kęstutis Gudynas bei Kauno miesto apylinkės teismo teisėjai Rimantas Bučma, Valdonė Račiūnienė ir Gerutis Varanavičius.
„Šita istorija parodė, kad iš tiesų tai yra akivaizdi problema, – žurnalistams yra sakęs Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius. – Teisėjai šioje situacijoje tikrai nepaiso vieno iš reikšmingiausių etikos kodekso reikalavimų – nebendrauti tarpusavyje bylose, kuriose nesi teisėjas ir, žinoma, nesiekti jokių asmeninių ar kitokių interesų įgyvendinimo. Tokie reiškiniai teismų sistemoje egzistuoja ir tai yra vienas iš šios istorijos pamokančiųjų aspektų, kad mums, teisėjams ir Teisėjų tarybai reikėtų sureaguoti į šią istoriją, į šiuos reiškinius, patikinant visą mūsų teisėjų bendruomenę, jog negali būti toleruojami tokie dalykai“.