Kad teisėja būtų atleista iš pareigų pažeminus teisėjo vardą, vienbalsiai pritarė visi aštuoniolika Teisėjų tarybos posėdyje dalyvavusių tarybos narių. Tuo metu pati V. Stangvilienė, kurios įgaliojimai nuo gruodžio 30 d. buvo sustabdyti, į tarybos posėdį neatvyko – atsiųstame rašte paprašė jos atleidimo klausimą išnagrinėti jai nedalyvaujant.
„Situacija yra tokia, kad pačios V. Stangvilienės nėra taryboje, ji žino apie posėdį ir prašo šį klausimą svarstyti jai nedalyvaujant, nurodo, kad vengia viešumos“, – teigė Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas.
Jo teigimu, taryba neturi kito pasirinkimo ir turi pritarti teisėjos atleidimui pažeminus teisėjo vardą.
Po balsavimo laikinai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkės pareigas einanti Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė pasiūlė visiems tarybos nariams grįžus į teismus pasikalbėti su savo kolegomis ir apsvarstyti, kodėl tokios istorijos gali nutikti teisėjams.
„Gal kažkas negerai mūsų sistemoje, gal reikalinga psichologinė pagalba, nes turi kažkas būti, kad žmogus padaro tai, ko sveiku protu nesuvoktum, – sakė S. Rudėnaitė. – Gal kažkas persidirba ir neranda užuojautos, kai žmogus taip susidegina, abejingu negali likti.“
„Mes negalime pateisinti, kad teisėjas taip pasielgė, bet mano ir mano kolegų pozicija yra tokia, kad laikas pasakyti, jog mes neturėtume sustoti ties tuo, kad šiandien mes ją pasmerkėme, pritarėme jos atleidimui iš pareigų, tačiau reikėtų pabandyti suprasti, kodėl taip atsitiko, – sakė S. Rudėnaitė. – Kodėl taip atsitiko, kad daug ir gerai dirbęs žmogus, su gera reputacija, tiesiog susidegino – savo karjerą, reputaciją, socialines garantijas. Manau, reikia visiems kolegoms atvirai kalbėti ir ieškjoti tų priežasčių. Gal iš tikrųjų jau laikas kalbėti apie tai, kad reikia padėti teisėjui, kai jis jaučiasi blogai.“
Anot jos, į kritinę situaciją patekusiam teisėjui nereikėtų vengti kolegų ir apie užgriuvusias problemas pasikalbėti ne tik su jais, bet ir psichologais. „Mes negalime imti ir taip paprastai nurašyti žmonių, kurie savo darbu, reputacija nusipelnytų kitokios karjeros pabaigos“, – sakė S. Rudėnaitė.
Tokiai S. Rudėnaitės pozicijai pritarė ir A. Valantinas, pažymėjęs, kad „priežasčių mes gal per vėlai ieškome“.
Vis dėlto, A. Valantinas suabejojo, ar pagrįstai neblaivi avariją sukėlusi teisėja netenka visų socialinių garantijų, kurių būtų sulaukusi po kelerių metų pasitraukusi į pensiją. Teisėjų tarybos pirmininkas užsiminė, kad teisminė valdžia sieks įstatymų pakeitimų, jog po panašių istorijų teisėjai galėtų išsaugoti socialines garantijas.
26 metus teisėja dirbusi V. Stangvilienė nemalonumų sulaukė po įvykio gruodžio 24 d., kai apie 14 val. Alytuje, būdama neblaivi, sukėlė eismo įvykį – teisėjos vairuojamas „Nissan Primera“ Ligoninės gatvėje, kliudė stovintį „VW Golf“. Teisėjai nustatytas net 2,44 prom. girtumas. Kai teisėja į alkotesterį papūtė antrą kartą, nustatytas dar didesnis girtumas – 2,59 prom.
Viešumo vengianti V. Stangvilienė laikraščiui „Alytaus naujienos“ yra prisipažinusi, kad savo poelgiui pateisinti neturi žodžių: „Buvo sunkus laikotarpis darbe, šiais metais dirbau ikiteisminių tyrimų teisėja. Tokių tyrimų šįmet labai padaugėjo. Dar prisidėjo asmeninės problemos, tiesiog palūžau. Parkuodama savo automobilį užkliudžiau kitą, to net nepajutau, per sprindį nubraukiau jo priekinę detalę. Iš namo išėję du vyrai pradėjo ant manęs šaukti, aš tiesiog pasimečiau. Tikriausiai jie iškvietė ir policiją.“
Ji teigė nebematanti savęs einančios teisėjos pareigas: „Kaip aš galiu ja būti, jei pati tokias bylas nagrinėju. Man tikrai gėda ir prieš kolektyvą, ir prieš pažįstamus.“
Dėl šio įvykio yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.
V. Stangvilienė buvo viena iš 19 teisėjų iš apylinkių bei apygardų teismų, kurią praėjusių metų gruodžio viduryje prezidentas pakvietė į susitikimą Prezidentūroje. Tada G. Nausėda teigė, kad pasitikėjimas teismais – tai ir žmonių pasitikėjimas valstybe, todėl šį pasitikėjimą teisėjai privalo stiprinti savo profesionaliu darbu.