Taip feisbuke naujausią LAT praktiką, kuri palies knygų vaikams leidėjus, įvertino advokatas Andrius Iškauskas, prie savo įrašo pridėjęs grotažymę „Juokas pro ašaras“.
Išties, vaikiškas knygas leidžiančioms leidykloms teismo priimtas sprendimas turėtų sukelti nerimą – teisėjų kolegija, išnagrinėjusi didelių diskusijų visuomenėje sukėlusi rašytojos Neringos Mikalauskienės, žinomos Neringos Dangvydės slapyvardžiu, skundą dėl žemesnių instancijų teismų sprendimų, kuriais jos ieškinys Lietuvos edukologijos universitetui buvo atmestas kaip nepagrįstas, konstatavo, kad ir knygose vaikams negali būti skleidžiama galimai jiems žalą daranti informacija.
Šioje byloje N. Mikalauskienė teigė, kad universiteto leidykla, nutarusi neplatinti savo išleistos pasakų knygos „Gintarinė širdis“, ją diskriminavo.
Vaikiškos knygos leidykla neplatino, nes gavo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pažymą, kurioje buvo teigiama, kad informacija, esanti leidinyje, asmenims iki 14 metų gali daryti žalą. Dėl to vėliau knyga buvo paženklinta ženklu N-14.
Bylą anksčiau nagrinėję teismai konstatavo, kad skandalingąją pasakų knygą išleidęs Lietuvos edukologijos universitetas turėjo teisę sustabdyti leidinio platinimą, o toks sprendimas nėra jokia autorės diskriminacija.
„Knygos platinimas buvo sustabdytas, atsižvelgiant į tai, kad paaiškėjo, jog joje esanti informacija gali daryti neigiamą poveikį nepilnamečiams“ , – Vilniaus apygardos teismas dar kovo mėnesį paskelbė, jog Lietuvos edukologijos universitetas, prieš kelerius metus priimdamas sprendimą sustabdyti knygos platinimą, vadovavosi teisės aktais, reglamentuojančiais jo, kaip viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo, pareigas.
Anot teismo, knygą išleidęs universitetas gavo Seimo narių raštą, kuriuo buvo išreikštas susirūpinimas dėl knygos turinio – kilus pagrįstoms abejonėms dėl šioje knygoje esančios informacijos atitikimo neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos kategorijai, ir buvo priimtas įsakymas sustabdyti knygos platinimą.
„Tai, kad knygoje esanti informacija vertintina, kaip daranti neigiamą poveikį nepilnamečiams, patvirtino ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pateiktas raštas“ , – teismo teigimu, tarnyba nurodė, kad N. Mikalauskienės pasakų knygoje skatinama kitokia nei Lietuvos Konstitucijoje ir Civiliniame Kodekse įtvirtinta santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata, iš kurios galima susidaryti įspūdį, kad šeimą gali sukurti tos pačios lyties asmenys.
Be to, universitetas gavo ir Kultūros ministerijos įpareigojimą imtis Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos rašte nurodytų priemonių, siekiant apriboti neigiamą poveikį nepilnamečiams iki 14 metų darančios informacijos, esančios knygoje, skleidimą. Jeigu universitetas nebūtų laikęsis šių nurodymų, jo vadovams būtų grėsusi atsakomybė.
„Knygos platinimo sustabdymą sąlygojo ne diskriminacija, o teisėtas pagrindas – įstatymo, Kultūros ministerijos ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos reikalavimų laikymasis“, – nutartyje nurodė teisėjų kolegija.
Tačiau N. Mikalauskienė su tokiu sprendimu nesutiko ir kreipėsi į galutinius ir neskundžiamus sprendimus priimantį LAT. Trijų teisėjų kolegija, išnagrinėjusi rašytojos skundą, nusprendė panaikinti anksčiau priimtą sprendimą ir nutartį, kuria jis paliktas galioti, ir nurodė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Pasak kasacinės instancijos teismo teisėjų, nors N. Mikalauskienė ir universiteto leidykla nebuvo sudarę leidybos sutarties, o leidykla nebuvo įsipareigojusi platinti knygos, tačiau realiai buvo pradėjęs ją platinti, vėliau platinimą sustabdė, o dar vėliau atnaujino, pažymėdamas knygas ženklu „asmenims nuo 14 metų“.
Teismo nuomone, būtina išsiaiškinti, kokiu pagrindu universitetas platino knygą.
Be to, anot LAT, žemesnių instancijų teismai „visiškai netyrė N. Mikalauskienės nurodomų aplinkybių dėl diskriminacijos, nepagrįstai jai perkėlė diskriminacijos įrodinėjimo naštą“.
Teismas nurodė atkreipti dėmesį į Europos Žmogaus Teisųi Teismo (EŽTT) praktiką dėl nepilnamečių vaikų interesų apsaugos su homoseksualumu susijusios informacijos sklaida kontekste, aiškinant Konvencijos nuostatas.
„EŽTT savo jurisprudencijoje, analizuodamas saviraiškos laisvės ribojimo būtinumą demokratinėje visuomenėje, daug dėmesio skiria kūrinio, leidinio turinio analizei, jų atskiriems elementams (tekstui, iliustracijoms ir pan.) ir jų galimam poveikiui nepilnamečiams, visuomenei, moralei, taikomo ribojimo mastui ir jo objektyviam poreikiui“, – pažymima teismo nutartyje.
Pasak LAT, Strasbūro teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad diskriminacija dėl seksualinės orientacijos yra tokia pat rimta kaip rasinė ar etninė diskriminacija.
„Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, pagrįsdamas neigiamą kasatorės knygos poveikį nepilnamečiams asmenims, vadovavosi Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštu, laikė jį privalomu, tačiau neatliko šiame rašte esančios išvados dėl knygos poveikio nepilnamečiams nepriklausomo įvertinimo, taip pat netyrė ir nevertino pačios knygos turinio, jo neanalizavo, nevertino poveikio nepilnamečiams asmenims dėl pritaikyto ribojimo proporcingumo“, – teisėjų nuomone, Lietuvos teismai yra išaiškinę, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštas yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nėra privalomas, o vertintinas kartu su kitais įrodymais.
„Apeliacinės instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo byloje priėmimui“, – nurodė bylą iš naujo nagrinėti grąžinęs LAT.
Teismas taip pat išaiškino viešosios informacijos ir jos rengėjo sampratą – prie viešosios informacijos priskirtini ir knygos, ir straipsniai, ir literatūros kūriniai.
Tai yra nurodyta Visuomenės informavimo įstatyme (VIĮ), todėl leidyklos yra pripažintinos viešosios informacijos rengėju ir skleidėju, joms taip pat yra taikomos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos.
Tačiau, pasak teismo, būtina vertinti, ar iš tikrųjų N. Mikalauskienė knygoje esančios pasakos skatina kitokią, negu Lietuvos Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo sampratą, ar tik skatina toleranciją kitokios lytinės orientacijos asmenims.