Tokios aplinkybės paaiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje 63 metų vilnietis Liudvikas P. buvo patrauktas atsakomybėn dėl tragiškai pasibaigusio eismo įvykio. Nors teismas ir konstatavo, kad vyras savo vairuojamu automobiliu partrenkė pėsčiąjį, tačiau nutarė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – vyras perduotas sutuoktinės atsakomybei dvejiems metams.
Be to, Liudvikas P. į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą privalės sumokėti 2 tūkstančių eurų įmoką.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad Liudvikas P. dar praėjusių metų lapkričio 25 d., apie 6.03 val., Vilniuje, Architektų g., vairuodamas automobilį „VW Passat“, pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimus, kai artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio aba nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir partrenkė per ją ėjusį vyrą. Jis patyrė sunkius sužalojimus, buvo nuvežtas į ligoninę, bet netrukus mirė.
Policijos pareigūnai nustatė, kad lengvojo automobilio vairuotojas buvo blaivus. Oficialiai blaiviu laikomas ir pėstysis, tačiau jo kraujyje buvo rastos 0,28 prom. alkoholio.
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas Liudvikas P. pripažino, kad dėl jo kaltės žuvo pėsčiasis. Teisme jis pasakojo, kad tą rytą, apie 5 val., į darbą nuvežė savo žmoną, o paskui vyko į savo darbovietę.
„Aš negaliu suvokti, kaip viskas atsitiko, man atrodė, kad pėsčiųjų perėjoje nieko nebuvo, bet greičiausiai nelabai atidžiai stebėjau kelią ir turbūt todėl jo nepastebėjau“, – sakė jis.
Supratęs, kad partrenkė žmogų, Liudvikas P. iš karto iškvietė policijos pareigūnus, tačiau buvo taip susijaudinęs, kad ne iš karto sugebėjo tiksliai nurodyti avarijos vietą. Kai atvyko pareigūnai ir medikai, sunkiai sužalotas vyras greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežtas į ligoninę, o vairuotojas – į policijos komisariatą.
„Kai buvau policijoje, tyrėja pranešė, kad žmogus mirė“, – Liudviko P. teigimu, pėsčiasis galva trenkėsi į jo vairuojamo automobilio stiklą.
Po nelaimės vairuotojas ir jo žmona bandė surasti tragiškai žuvusio vyro artimuosius ir jų atsiprašyti, pareikšti užuojautą bei atlyginti žalą, tačiau jiems nepavyko. O ir policijos pareigūnai negalėjo kuo pagelbėti – po pėsčiojo mirties jie išsiaiškino, kad vyro tėvai mirę, o jis jau ne vienerius metus neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, buvo benamis.
Kai policijos pareigūnai susisiekė su žuvusiojo broliu (jie yra vieno tėvo ir skirtingų motinų vaikai), jis pareiškė, kad brolį matė tik kartą gyvenime, su juo nebendravo, todėl šio laidotuvėmis nesirūpins.
„Pasitarę su kitais šeimos nariais, žuvusiojo broliai telefonu informavo, kad jie atsisako laidoti žuvusįjį ir nepageidauja jo atstovauti baudžiamajame procese“, – teigiama policijos pareigūnų pažymoje.
Taip pėsčiųjų perėjoje sunkiai sužalotas ir netrukus ligoninėje miręs vyras buvo palaidotas valstybės lėšomis.
Liudvikui P. iškeltą baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad nekyla abejonių dėl eismo įvykį sukėlusio vairuotojo kaltės.
„Dėl padaryto KET pažeidimo įvyko eismo įvykis, dėl kurio kilo sunkios ir neatstatomos pasekmės“, – pažymėjo teisėjas Mindaugas Striaukas.
Anot jo, kaltininkas nuoširdžiai gailėjosi dėl vyro žūties, jo parodymai viso tyrimo ir teisme metu buvo nuoseklūs, be to, Liudvikas P. labai pergyveno dėl įvykio ir siekė sušvelninti pasekmes surandant nukentėjusiojo artimuosius.
Teismas patenkino kaltinamojo prašymą, kuriam neprieštaravo ir valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras, ir Liudviką P. nutarė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą: „Yra pagrindas manyti, kad Liudvikas P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.“
Anot teisėjo, teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų.
„Bausmės (taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais, ne mažiau svarbūs yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai“, – teismo įsitikinimu, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymas tinkamai realizuos baudžiamosios atsakomybės principus ir tikslus.
„Šio instituto taikymas nepažeidžia teisingumo ir lygybės prieš įstatymą principų, kaip ir nukentėjusiųjų intereso, kurių šiame procese neatsirado“, – pridūrė teismas.