Susidūrimą su teisėsaugos pareigūnais Justinas D. prisimins visą gyvenimą – jam iškelta baudžiamoji byla baigėsi apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu.
Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad Justinas D. dviejuose savo mobiliojo ryšio telefonuose laikė pornografinio pobūdžio vaizdo įrašus, kuriuose buvo vaizduojami seksualiai išnaudojami mažamečiai, neturintys nė keturiolikos metų. Pas jį taip pat buvo surasta vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti nepilnamečiai asmenys nuo 14 iki 18 metų.
Tokių įrašų Justino D. telefonuose buvo surasta net septyniolika – visi jie buvo laisvai prieinami vaizdo įrašų ir nuotraukų dalinimosi socialinio tinklo „Snapchat“ vartotojams. Kiek laiko šie įrašai buvo prieinami kitiems vartotojams, pareigūnai nenustatė, tačiau aišku, kad jie buvo pasiekiami iki tol, kol iš Justino D. buvo paimti jam priklausantys mobiliojo ryšio telefonai.
Nors kratos metu policijos pareigūnai Justino D. nuomojamame bute ieškojo tik įkalčių, susijusių su mažamečių ir nepilnamečių asmenų seksualiniu išnaudojimu, tačiau aptiko ir narkotikų – nedidelį kiekį „žolės“. Kvašalai buvo surasti spintelėje prie lovos.
Per apklausą jaunasis verslininkas pripažino, kad dažnai naudojosi „Snapchat“, buvo susikūręs net kelias paskyras.
„Telefonuose laikiau kelias pornografinio turinio nuotraukas, kurias kelis kartus, naudodamasis programėlės „Snapchat“ paskyromis, esu kažkam išsiuntęs“, – Justinas D. taip ir nenorėjo atskleisti, su kuo dalinosi vaizdo įrašais, nors, kaip pats sakė, buvo išsisaugojęs tik nuotraukas.
Paklaustas, kodėl jis siuntė tokio pobūdžio nuotraukas, vyras negalėjo atsakyti – taip ir neišdrįso atskleisti savo slaptąją gyvenimo pusę.
Jis taip pat teisinosi, kad kratos metu rasta „žolė“ buvo skirta jo asmeniniam naudojimui.
„Aš „žolės“ niekam neplatinu, neparduodu ir neperduodu – ją buvau iš nepažįstamo asmens nusipirkęs prieš metus, tai buvo vienkartinis atvejis, nes „žolę“ vartojau tik vieną kartą, o tai, ką rado policijos pareigūnai kratos metu, buvo jos likutis“, – sakė vyras.
Jis pabrėžė, kad labai gailisi dėl to, kad nusikalto.
Justino D. telefonuose surastus vaizdo įrašus turėjo įvertinti ekspertai – tik nuo šių pateiktos išvados priklauso, ar vaizdinė medžiaga gali būti pripažįstama pornografinio pobūdžio. Dėl to specialistams nekilo abejonių: „Vaizdo dokumentuose esanti vaizdinė medžiaga atitinka pornografinio turinio apibrėžimą ir šiai informacijai priskirtus požymius, todėl yra pornografinio pobūdžio.“
Justinui D. iškeltą baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad jam nekilo abejonių dėl atsakomybėn patraukto vyro kaltės.
„Justinas D. neteisėtai įgijo pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojami vaikai bei asmenys pateikiami kaip vaikai, ir šiuos pornografinio turinio dalykus laikė savo naudojamuose galinio tinklo įrenginiuose – mobiliojo ryšio telefonuose, taip pat pasinaudodamas minėtuose telefonuose įdiegta programine įranga „Snapchat“ suteikė prieigą prie minėtuose telefonuose laikomų pornografinio turinio dalykų“, – paskelbė teisėjas Mindaugas Ražanskas.
Pasak jo, taip pat nekyla abejonių, kad Justinas D. namuose neteisėtai laikė kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 0,181 gramo.
Spręsdamas, kokią bausmę paskirti kaltinamajam, teismas pažymėjo, kad Justinas D. anksčiau ne tik neteistas, bet ir nebaustas administracine tvarka, prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.
„Teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti Justinui D. už abi nusikalstamas veikas skyrus turtinio pobūdžio bausmes – baudas, jų dydžius nustatant minimalius“, – teisėjas nutarė skirti 5 tūkstančių eurų baudą. Kadangi nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, Justinas D. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, teismas skirtą baudą sumažino trečdaliu ir nuteistajam nurodė per dešimt mėnesių į valstybės biudžetą sumokėti 3 tūkst. 350 Eur dydžio baudą.
Be to, teismas nutarė konfiskuoti du mobiliojo ryšio telefonus, kurie buvo nusikaltimo įrankiai, o rastą „žolę“ sunaikinti.
Kaip Delfi.lt rašė, kad Lietuvos teismuose kasmet išnagrinėjama keliasdešimt baudžiamųjų bylų dėl neteisėto disponavimo pornografinio pobūdžio įrašais, kuriuose vaizduojami vaikai. Dažniausiai tai būna užsienyje nufilmuoti vaikai, tačiau pareigūnai yra užfiksavę ir tokių atvejų, kai mažametės arba nepilnametės įkalbėtos arba net savo noru iškrypėliams, dažniausiai apsimetinėjantiems taip pat mergaitėmis, siunčia savo nuotraukų.
„Nors vaikų pornografijos įrašų laikymas yra lengvesnis nusikaltimas nei platinimas, tačiau pats faktas, kad žmogus domisi tokiais dalykais, jau yra rimtas signalas – būtina juo pasidomėti, ką mes ir darome“, – sakė pareigūnai.
Anot jų, Lietuvos pareigūnams įkliuvę vaikų pornografijos „mėgėjai“ dažniausiai pateikia įvairiausių pasiteisinimų, tačiau tikrosios tiesos, kodėl siuntėsi, laikė ar net platino pornografiją, garsiai neišdrįsta pasakyti.
Kalbėti apie tai, kokį košmarą tenka išgyventi seksualinių iškrypėlių aukoms, pastarosios nėra linkusios ir dažniausiai visus išgyvenimus laiko savyje, o į tokias situacijas gali pakliūti bet kuris vaikas, todėl apie tai reikia kalbėti jau mokyklos suole.
„Šiandien mums beveik to nesuvokiant, pornografijos pramonė baigia užkariauti pasaulį – jos kasmetinis pelnas yra didesnis negu viso profesionalaus sporto kartu sudėjus, – yra sakiusi Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė. – Lietuvoje nėra patikimų tyrimų šia tema, JAV skelbiama, jog 35 proc. visos internetu atsiunčiamos informacijos yra pornografinio turinio, o su virtualia pornografija vaikai susipažįsta vidutiniškai nuo 11 metų amžiaus. Amerikos psichologų asociacija dar tiesesnė – pornografija žaloja vaikus ir suaugusius, griauna šeimas ir visuomenę. Kalbėkime apie šį klastingą reiškinį su paaugliais dar mokyklos suole, padėkime jiems atpažinti tamsiąsias interneto grėsmes, nes iš jų išsivaduoti gali prireikti viso gyvenimo.“