Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija paskelbė, kad A. Daščenka iš valstybės gaus 3 tūkstančius eurų neturtinei ir beveik 500 Eur – turtinei žalai atlyginti. Šie pinigai vyrui turi būti sumokėti iš specialios valstybės sąskaitos, kurią prižiūri Teisingumo ministerija.
„Baudžiamojoje byloje pradėti baudžiamąjį persekiojimą A. Daščenkos atžvilgiu nebuvo pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, – tai sąlygoja išvadą, kad baudžiamasis persekiojimas A. Daščenkos atžvilgiu pradėtas nepagrįstai, t. y. nebuvo turima duomenų dėl pagrįstų įtarimų“, – sprendime, kuris įsiteisėjo nuo jo paskelbimo, paskelbė trijų teisėjų kolegija.
Jų nuomone, žala A. Daščenkai „buvo padaryta pareigūnų veiksmais, kurie, nors formaliai ir atitiko baudžiamojo proceso normas, tačiau šiais veiksmais – reiškiant įtarimą bei taikant procesinio poveikio priemones – buvo pažeistos bendrosios pareigūnų rūpestingumo ir atidumo pareigos.“
A. Daščenka nemalonumų sulaukė po policijos dar 2010 metais pradėto ikiteisminio tyrimo dėl pinigų vagystės iš SEB banko bankomatų – tyrimą pareigūnai pradėto rugpjūtį, kai buvo pavogti beveik 38 tūkst. Eur. Kita vagystė įvykdyta lapkričio 4 d., kai buvo pavogti daugiau kaip 94 tūkst. Eur. Dar kartą pinigai iš bankomato buvo pavogti rugsėjo 13 d., kai bankui buvo padarytas beveik 77 tūkst. Eur nuostolis. Visos trys vagystės buvo įvykdytos skirtingose Vilniaus vietose.
Dėl įvykdytų vagysčių pareigūnai buvo pateikę kaltinimus šešiems asmenims, tarp jų buvo ir už pinigų inkasaciją atsakingi saugos bendrovės „G4S“ darbuotojai. Tačiau po ilgai trukusio ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo visi jie buvo išteisinti – pirmosios instancijos priimtą išteisinamąjį nuosprendį vėliau paliko galioti ir apeliacinės instancijos teismas.
Vilniaus apygardos teismo priimtoje nutartyje pažymima, kad kaltinamųjų dalyvavimas padarant jiems inkriminuotą veiką nėra įrodytas: „Teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje surinktų duomenų galima tik spėti ir daryti prielaidas apie atskirų asmenų, galimai UAB „G4S“ darbuotojų ir/ar jiems talkinusių asmenų, vaidmenį ir dalyvavimą padarant šioje byloje tirtas nusikalstamas veikas, visgi, teismo išvados nuosprendyje negali būti grindžiamos prielaidomis, jos turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Šioje byloje daryti jokių abejonių nekeliančias, tvirtas ir kategoriškas išvadas, kurios yra būtinos priimant apkaltinamąjį nuosprendį, iš byloje surinktų duomenų, negalima, todėl išteisinamasis pirmosios instancijos nuosprendis šioje byloje yra teisėtas ir pagrįstas.“
Kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo A. Daščenka nurodė, kad policijos pareigūnai ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu esą pradėjo „neteisėtai, neturint jokių objektyvių duomenų mano kaltumui pagrįsti“, tyrimą atliekančių institucijų pareigūnai esą neteisėtai ir nepagrįstai apribojo jo judėjimo laisvę, trukdė tinkamai atlikti darbo funkcijas, taip pat esą neteisėtai darė poveikį ir jį net persekiojo.
Tuo metu Generalinė prokuratūra nurodė, kad tyrimą atliekančio tyrėjo ir prokuroro vertinimu, duomenų apie A. Daščenkos dalyvavimą įtariant jį pagrobus didelės vertės svetimą turtą įsibraunant į patalpą pakako.
Pasak jų, ikiteisminio tyrimo metu A. Daščenka buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas.
„Pats ikiteisminio tyrimo pradėjimas, kuris šioje situacijoje buvo būtinas, neišvengiamas ir visiškai teisėtas, sukelia nepageidaujamus, neįprastus ir nekasdienius potyrius kiekvienam, tačiau tai kiekvienu atveju nesudaro teisinio pagrindo reikalauti žalos atlyginimo iš valstybės“, – atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė prokuratūros atstovai.
Jiems pritarė ikiteisminį tyrimą atlikę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai: „Valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmų neteisėtumas kaip civilinės atsakomybės sąlyga vien dėl išteisinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo nėra preziumuojama, ir galioja nuostata, kad visi valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai yra teisėti, kol neįrodyta priešingai. Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra valstybėje būtina teisėta veikla. Ji negali būti vertinama kaip neteisėta vien dėl to, kad proceso numatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka. Tyrimo pabaigimo faktas, nenubaudus asmens, savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtų.“
Vis dėlto baudžiamojoje byloje esančius duomenis įvertinę teisėjai padarė kitokią išvadą ir atkreipė dėmesį, kad dar ikiteisminio tyrimo pradžioje, kai tik policijos kriminalistai sulaikė A. Daščenką ir ikiteisminio tyrimo teisėjo prašė jį suimti, teismas nurodė, jog byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad būtent tuometės „pupytės“ sutuoktinis būtų dalyvavęs vagystėse iš SEB bankomatų. Jau tada teismas suabejojo pareigūnų padaryta išvada, kad įslaptinto liudytojo nurodytas asmuo, kaip dalyvavęs vagystėse, yra A. Daščenka – jo nesuimdamas ikiteisminio tyrimo teisėjas pabrėžė, kad tokiu asmeniu gali būti bet kuris gatvėje sulaikytas žmogus.
Tiesa, policijos pareigūnai kratos metu A. Daščenkos namuose rado lapelį, kuriame buvo užrašytas baudžiamosios bylos numeris – tai buvo iškalbingas faktas, nes apie atliekamą tyrimą žinojo labai nedaug žmonių. Iš kur gavo šį lapelį, A. Daščenka pareigūnams atsisakė nurodyti. O šie ėmė tikrinti jo susirašinėjus „Skype“ programėlėje, – ir aptiko, kad jis susirašinėja su kitu įtariamuoju. Be to, kaip nurodė įslaptintas liudytojas, A. Daščenką draugai vadindavo pravardėmis „Tiomnyj“ ir „Efiop“, o šis tai kategoriškai tai neigė, nors susirašinėjimas tai patvirtino.
„Nustačius, kad baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas neturint duomenų apie A. Daščenkos padarytą nusikalstamą veiką, konstatuotina, kad kardomosios priemonės ir kitos procesinės prievartos priemonės jam taip pat buvo paskirtos nepagrįstai, kadangi jų skyrimas neatitiko bendrosios šių priemonių skyrimo nuostatos – kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką“, – pabrėžė teismas.
Pasak teisėjų, vėliau, nesant tiesioginių įrodymų, patvirtinančių A. Daščenkos kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ikiteisminis tyrimas nebuvo nutrauktas.
„Neveikimu ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras pažeidė bendrąsias rūpestingumo ir atidumo pareigas, ir tai laikytina valstybės pareigūnų neteisėtais veiksmais, nepaisant atskirų ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų teisėtumo“, – nurodoma sprendime.
Kitoje byloje teismas kitiems nepagrįstai persekiotiems įtariamiesiems, vėliau sulaukusiems kaltinamojo statuso, bet galop išteisintiems taip pat yra priteisęs pinigines kompensacijas. Bendrovės „G4S Lietuva“ saugos darbuotojas Maksimas Chaninas iš valstybės gavo 6 tūkst. Eur neturtinės ir 5 742 Eur turtinės žalos atlyginimą. Jo bičiuliui Markui Barisniovui teismas priteisė 2 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Tai – gerokai mažesnės kompensacijos už tas, kurias ieškovai siekė prisiteisti iš valstybės – M. Chaninas patirtus išgyvenimus buvo įvertinęs 25 tūkst., o M. Barisniovas – 10 tūkst. Eur. Tuo metu A. Daščenka iš valstybės siekė prisiteisti 30 tūkst. Eur.
Vagys, kurie iš SEB bankomatų pavogė pinigus, iki šiol taip ir liko nenustatyti.