Policijai – skaudus smūgis: Strasbūras apgynė sumuštą studentą, kurį Vilniaus policininkas palaikė nusikaltėliu

Lietuvos teismuose teisybės neradęs studentas, kurį tiesiog gatvėje užpuolė ir sumušė jį su nusikaltėliu supainiojęs policininkas, po penkerių metų kovos švenčia pergalę Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) – daugybę teisėsaugos pareigūnų padarytų pažeidimų konstatavę Strasbūro teisėjai nutarė, kad nuo pareigūno neteisėtų veiksmų nukentėjusiam jaunuoliui Lietuvos valstybė privalės sumokėti 16 tūkst. eurų kompensaciją.

Ši byla skaudžiai palies Lietuvos policiją – Strasbūro teisėjai paskelbė, kad Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje garantuojamą teisę į kankinimo draudimą. Tai liečia ne tik neteisėtai prieš studentą panaudotą fizinį smurtą, bet ir aplaidų tyrimą, kai nuo pat jo pradžios pareigūnai bet kokia kaina bandė dangstyti savo kolegą.

EŽTT išnagrinėta byla prieš kelerius metus buvo plačiai aptarinėjama žiniasklaidos priemonėse, o šios rezonansinės istorijos barikadose – dvi pusės: tarnybines pareigas atlikęs dabar jau dėl kyšininkavimo nuteistas ir policijoje nebedirbantis patrulis Audrius Ulozas ir jo per klaidą sulaikytas studentas Augustinas Žemaitis. Ne tik sulaikytas, bet ir patyręs smurtą – ekspertai yra konstatavę, kad sužalojimai vaikinui buvo padaryti esant ne mažiau kaip 22 trauminiams poveikiams.

Buvusio Vilniaus apskrities policijos patrulio A. Ulozo garbę Lietuvoje „nuplovė“ Vilniaus apygardos ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatavę, kad pareigūnas neviršijo tarnybos įgaliojimų, kai patruliuodamas sostinės gatvėse per klaidą sulaikė ne tą pažeidėją. Tuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys, kuris dabar yra patekęs į teisėjų korupcijos skandalą, A. Ulozą buvo pripažinęs kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi – jam buvo skirta 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda bei nurodyta nukentėjusiajam sumokėti 5 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjo R. Rainio nuosprendį panaikinęs ir policininką išteisinęs aukštesnysis teismas nutarė, kad pareigūnas elgėsi teisėtai ir neviršijo įgaliojimų panaudodamas smurtą, o sulaikymo metu sužalotas A. Žemaitis esą dar iki įvykio buvo veikiamas fobijų, dėl ko neadekvačiai vertino situaciją.

Policininkui buvo palankus ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatavęs, kad studentui konstatuoti net 22 trauminiai poveikiai buvo padaryti ne jį mušant, o sulaikant ir dedant antrankius. Tačiau baudžiamosios bylos medžiagą ir nukentėjusiojo skundą išanalizavę Strasbūro teisėjai konstatavo, kad prieš A. Žemaitį buvo smurtaujama jau ir tuomet, kai jis gulėjo ant grindų ir nesipriešino, be to, teismas pažymėjo, kad nuo pat tyrimo pradžios Lietuvos teisėsauga nesiaiškino visų svarbių aplinkybių, rėmėsi įvykyje dalyvavusių pareigūnų netiksliai aprašytomis ataskaitomis, kurias surašė vienas pareigūnas.

Lietuvai nepalankiame sprendime taip pat pažymima, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nesiaiškino nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių, nerinko įrodymų, todėl bylą nagrinėję teismai negalėjo A. Žemaičiui priimti palankaus sprendimo.

Strasbūras A. Žemaičiui priteisė 15 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti. Dar tūkstantį eurų iš specialios Teisingumo ministerijos sąskaitos teks sumokėti už A. Žemaičio advokato atstovavimą teismuose.

„Gyvenime taip nebuvau pažemintas, kaip per susidūrimą su policijos pareigūnais – nuo tada nebepasitikiu policija“, – anksčiau yra sakęs A. Žemaitis. O jam teismuose atstovusi teisininkė Ieva Morkienė po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo paskelbtos nutarties, kuria buvo paliktas išteisinamasis nuosprendis policininkui, rėžė tiesiai šviesiai: „Išeidami į gatvę viską filmuokite, nes iki 22 suduoto smūgio jūs nebūsite sužaloti“.

Pagalvojo, kad nori apiplėšti

Istorija, dėl kurios kaltinamųjų suole atsidūrė A. Ulozas, nutiko dar 2014 m. liepos 1 d., apie 1.30 val. Vilniuje, netoli Kalvarijų g. Tą naktį policijai buvo pranešta, kad vienas automobilis atsitrenkė į šaligatvį, iš jo vairuotojas ir keleiviai pabėgo, nes greičiausiai buvo neblaivūs.

Į įvykio vietą buvo pasiųstas pareigūnų ekipažas, kuriame dirbo ir A. Ulozas.

Pareigūnai netoliese sučiupo vieną vyrą, o paskui pamatė einantį ir kitą – anot teismo, A. Ulozas jį ėmė vytis ir reikalauti sustoti. Bet šis ėmė bėgti, o pareigūnas vytis. Galop vyras pasidavė – iškėlė rankas, bet buvo parklupdytas ant šaligatvio, jam užlaužtos rankos, uždėti antrankiai ir suduota keletas smūgių.

Šis sulaikytasis vyras – A. Žemaitis.

Tačiau jis tą naktį automobiliu niekur nevažiavo, o tiesiog ėjo pėsčiomis į namus iš šalia gyvenančios savo draugės. Tiesiog taip sutapo, kad pasirodė tamsioje gatvėje ne laiku ir ne vietoje.

Nukentėjusysis teisme pasakojo, kad visą vakarą svečiavosi pas draugę, žiūrėjo futbolą, o po varžybų patraukė į netoliese esančius namus pėsčiomis. Blaivus.

„Ėjau pro neapšviestą teritoriją, kai išgirdau žingsnius iš paskos, labai išsigandau, o paskui man buvo pasakyta „ei, stok“, – sakė A. Žemaitis. – Tas žmogus ėmė bėgti – mane vytis. Dar labiau išsigandau, maniau, kad mane nori apiplėšti, todėl taip pat ėmiau bėgti. Bėgdamas atsisukau pasižiūrėti, ar mane besivejantis vyras yra toli ir pamačiau, kad mane vejasi policininkas. Tada iš karto sustojau ir pakėliau rankas į viršų. Pribėgęs pareigūnas mane pargriovė ant žemės, užlaužė ranką, kelis kartus smogė į galvą ir dešinį šoną. Nesupratau, kodėl taip su manimi elgiamasi – juk nieko nepadariau, tik ėjau į namus. Tada policininkas manęs paklausė, kodėl bėgau. Aš ir pasakiau, kad maniau, jog mane vejasi užpuolikas. Pareigūnas supyko, matyt, tai jį įžeidė, todėl jis kelis kartus man gulinčiam smogė į galvą dešinįjį šoną.“

A. Žemaičio teigimu, tada priėjo ir kitas policininkas, kuris uždėjo antrankius.

Kai pirmasis pareigūnas ant žemės gulėjusį studentą pakėlė, šiam nukrito akiniai, o be jų jis visiškai nieko nemato.

Komisariate uždarė į kamerą

„Pasakiau pareigūnui, kad nukrito akiniai ir paprašiau juos surasti – jis pašvietė žibintuvėliu, akinius surado, bet jų nepakėlė, o demonstratyviai ant jų atsistojo ir sutraiškė, – kalbėjo nukentėjusysis. – Tada mane nuvedė prie policijos automobilio, kur buvo kažkoks sulaikytas vaikinas – jo paklausė, ar mane pažįsta, bet jis atsakė, jog mato pirmą kartą. Už tai kartą sudavė kumščiu. O kai priėjo kiti policininkai, jie manęs paklausė, kas mane sumušė – mano veidas nuo sumušimų ėmė tinti. Aš pasakiau, kad policininkas, kuris mane sulaikė – jis buvo šalia manęs, į jį ir parodžiau pirštu. O jis tada grasinančiu tonu dar kartą paklausė, kas sumušė. Išsigandau ir tada jau tylėjau.“

Pasak nukentėjusiojo, netrukus jis buvo nuvežtas į policijos komisariatą, kur parašė pasiaiškinimą, buvo patikrintas alkotesteriu ir uždarytas į kamerą. O apie 3 val. budėtojai leido pasikalbėti su tėvu – šis atvažiavo ir A. Žemaitį parsivežė į namus.

Apie tai, kad patyrė smurtą, A. Žemaitis po savaitės nutarė oficialiai pranešti policijai – parašė pareiškimą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Teismo medicinos ekspertai studentui nustatė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Studentas taip pat iš nuotraukų atpažino pareigūną, kuris jį sumušė. Tai – A. Ulozas.

Tuo metu baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pareigūnas sakė, kad vijosi A. Žemaitį, nes šis bėgo, o kai pasivijo, uždėjo antrankius, užlaužė ranką ir koja sudavė smūgį į koją, dėl ko šis pargriuvo. Tada, anot jo, atbėgo jo kolega, o jis pamatė kitą vyrą, kuris esą galėjo važiuoti automobiliu, kuris sukėlė eismo įvykį.

„Manau, kad esu padarytas atpirkimo ožiu, nes nebedirbu policijoje“, – sakė jis.

Patrulis: jis priešinosi ir neleido uždėti antrankių

Teisme A. Ulozas aiškino, kad patruliuodamas Vilniaus gatvėmis gavo pranešimą, jog padarę eismo įvykį iš automobilio pasišalino keturi asmenys, buvo nurodyta jų pasišalinimo kryptis. Anot jo, tuo metu, kai buvo gaudomas A. Žemaitis, buvo sulaikyti tik du vaikinai, todėl policijos pareigūnai pagrįstai galvojo, kad ir A. Žemaitis yra tiriamojo įvykio dalyvis, nes jis, kaip ir prieš tai sulaikytieji, nepakluso teisėtiems policijos pareigūno reikalavimams sustoti ir bėgo nuo pastarojo, tuo padarydamas teisės pažeidimą ir tokiais veiksmais tik patvirtindamas pareigūnų įtarimą, kad jis yra susijęs su eismo įvykiu ir siekia išvengti sulaikymo.

„Ir net tuomet, kai buvo sugautas ir pargriautas ant žemės, priešinosi policijos pareigūnui, neleisdamas uždėti jam antrankių – tokiais savo veiksmais nukentėjusysis A. Žemaitis nesielgė, kaip įprastai elgtųsi niekuo dėtas pareigingas pilietis“, – nurodė buvęs policijos patrulis.

A. Ulozas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme neneigė, kad sulaikymo metu pargriovė nepaklususį teisėtiems reikalavimams A. Žemaitį, tačiau neigė, jog jį gulintį ant žemės mušė, sulaužė akinius.

„Manęs tuo metu įvykio vietoje nebuvo, jį saugojo kolega, nes aš nubėgau sulaikinėti kitų asmenų“, – policininkas tikino, kad net nežinojo, jog nukentėjusysis įvykio metu nešiojo akinius. Pasak A. Ulozo, sulaikymo metu A. Žemaitis „aktyviais veiksmais siekė ištrūkti, o pargriautas, neleido uždėti antrankius, laikė ranką po savimi, po pilvu, dėl ko buvo panaudoti koviniai veiksmai ir uždėti antrankiai.“

Kad A. Ulozas prieš nukentėjusiuoju pripažintą studentą nevartojo smurto, patvirtino ir kiti sulaikymo operacijoje dalyvavę pareigūnai. Į jų parodymus pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė – vėliau įsiteisėjusiu nuosprendžiu apeliacinis teismas teismas konstatavo, kad nepagrįstai buvo patikėta tik nukentėjusiuoju. O jo parodymai nebuvo nuoseklūs.

„A. Žemaitis nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, dėl ko buvo panaudota fizinė prievarta ir specialiosios priemonės pažeidėjui sutramdyti, ko pasėkoje galėjo atsirasti nežymus sveikatos sutrikdymas, – nurodė Vilniaus apygardos teismas. – Byloje nėra duomenų, kad A. Ulozas ar bet kuris kitas policijos pareigūnas, veikdami tiesiogine tyčia, siekė pakenkti būtent A. Žemaičiui. (...) Policijos pareigūnas, vykdydamas iš įvykio vietos pasišalinusių keturių asmenų sulaikymą, neturėjo ir negalėjo numatyti, kad iš įvykio vietos bėgantis A. Žemaitis, kuris nevykdo teisėtų policijos pareigūno reikalavimų sustoti bei priešinasi sulaikomas, nėra vienas iš keturių pasišalinusių iš įvykio vietos asmenų.“

Išvaizda ne visada atitinka realybę

„Aš vykdžiau tarnybine pareigas – asmenį turėjau sulaikyti, nes iš įvykio vietos buvo pabėgusi grupė asmenų, mes tada net nežinojome, kodėl jie bėga, negalėjome žinoti, ką jie slepia – gal narkotikus, ar dar dėl kokių nors kitų priežasčių vengia sulaikymo, – kalbėjo A. Ulozas. – Vydamasis asmenį pasakiau „stok, policija“, bet jis mano reikalavimams nepakluso, nesustojo, kol galop buvo pargriautas ir sulaikytas. Tai buvo teisėti pareigūno veiksmai, nes niekada iš anksto negali žinoti, ką gali padaryti sulaikomas asmuo – asmens išvaizda ne visada atitinka realybę, savo darbo praktikoje esu patekęs į situacijas, kai gerokai smulkesnis pažeidėjas atsilaikydavo ne tik prieš mane, bet ir kitus pareigūnus.“

Po šio įvykio policijoje A. Žemaičiui buvo iškelta administracinė byla dėl teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ji buvo nutraukta dėl policininko atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo.

A. Ulozas policijoje nebedirba, nes kitoje byloje yra nuteistas dėl kyšininkavimo – teismo nuosprendžiu yra konstatuota, kad jis su kolega Tomu Urbanavičiumi iš vieno vairuotojo reikalavo, o po to paėmė kyšį. Šį nusikaltimą policininkai padarė praėjus lygiai savaitei po inicidento su A. Žemaičiu – išvakarėse nukentėjusysis policijai buvo parašęs pareiškimą dėl prieš jį pavartoto smurto.

Kyšininkavimo byloje nustatyta, kad 2014 m. liepos 8 d. A. Ulozas ir T. Urbanavičius Vilniuje, Talino g., sustabdė Nerijaus Radvilos vairuojamą automobilį, kaltindami, kad neva jis vairuoja apsvaigęs nuo alkoholio, pareikalavo 800 litų (apie 230 Eur) kyšio, kelias dienas skambino N. Radvilai reikalaudami pinigų, nesurinkus reikiamos sumos sumažino sumą iki 500 Lt (apie 115 Eur), vėliau priėmė 210 Lt (60 Eur).

N. Radvilos girtumas nebuvo patikrintas alkotesteriu ir informacija apie šį įvykį nebuvo perduota policijos komisariatui. Šioje byloje A. Ulozas prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau teisėjai tokį prašymą atmetė kaip nepagrįstą ir jam skyrė 76 MGL (2 862 Eur) baudą. Tuo metu T. Urbanavičiui buvo skirta 118 MGL (4 442 Eur) bauda.