Tokios skandalingos frazės buvo išsakytos viešame teismo posėdyje, kuriam dar nepasibaigus civilines bylas nagrinėjanti teisėja I. Bielskytė sulaukė nušalinimo – susirinkusi bylos medžiagą teisėja išėjo iš salės triukšmingai trenkdama duris.
Tokias aplinkybes nustatė Teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK), išnagrinėjusi vienos sostinės advokatės ir jos klientės skundą dėl neetiško teisėjos elgesio. Bet drausmės bylos etikos sargai I. Bielskytei nutarė nekelti – esą ši pripažino nederamą elgesį, ateityje pažadėjo būti taktiškesnė ir nereikšti savo asmeninės nuomonės, todėl vien jos elgesio svarstymas šiai esą bus pakankamas poveikis.
Toks TEDK sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Baikite karą: jūsų tas ginčelis yra nulis prieš visą kitą, kas vyksta pasaulyje
Nuo 2019-ųjų balandžio teisėjos mantiją užsivilkusi I. Bielskytė nemalonumų turėjo dėl dar kovo pradžioje vykusio teismo posėdžio. Kaip nurodė skundą pateikusi advokatė ir jos klientė, šio posėdžio metu teisėja reiškė nepagarbą civilinę bylą iškėlusiai ieškovei ir jai atstovavusiai advokatei, užsiėmė politikavimu bei proceso dalyvius baugino Ukrainoje vykstančiu karu.
„Dar posėdžio pradžioje teisėja I. Bielskytė skundėsi proceso dalyviams, kad dirba „tokiu konvejeriu, kad jau tuoj bus kaip nuvaryti arkliai“, – buvo teigiama skunde. – Teisėja siūlė atkreipti dėmesį, kokie įvykiai vyksta pasaulyje, teigdama, jog „jūsų tas ginčelis yra nulis prieš visą kitą, kas vyksta pasaulyje“, liepdama „baigti tą karą“ iškeltoje byloje.“
Bylos nagrinėjimo metu teisėja I. Bielskytė taip pat naudojo neetiškas frazes, teigdama, kad proceso dalyviai privalo pateikti įrodymus: „Tai pateikite įrodymus, ta prasme, aš galiu galvoti, kad esu Saudo Arabijos karalienė“.
Be to, skunde buvo teigiama, kad teismo posėdžiui užsitęsus daugiau kaip valandai, teisėja I. Bielskytė neetiškai papriekaištavo, kad proceso šalys neturi kur dėti pinigų, o tada pradėjo politikuoti, pareikšdama, kad „susirinkome į mūšį – Ukraina-Rusija, Rusija-Ukraina“, o ji, teisėja, teigė, kad šiame kare bus... NATO.
„Teisėja teigė, kad tuoj pat ji galėtų surašyti taikos sutartį ir duoti pasirašyti ginčo šalims, nes ginčo ji nemato, byloje iškeltas ginčas nėra toks, dėl kurio reikėtų gadinti savo sveikatą ir nervines ląsteles“, – nurodė advokatė.
Anot jos, teisėja, darydama spaudimą proceso dalyviams, liepė „atsiversti Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pasiimti Civilinio kodekso nuostatas, pasiskaityti ir susirašyti...“ O tada, anot jos, bus viskas aišku.
Be to, ji pareiškė, kad per savo darbo praktiką yra surašiusi daugybę sprendimų ir netgi gali pasigirti, jog aukštesnės instancijos teismas juos palieka galioti nepakeistus.
„Rusijos vadovas lygias teises mato vienaip, Ukrainos – kitaip“
Advokatės teigimu, posėdžio metu teisėja taip pat tyčiojosi ir iš mažametės mergaitės, dėl kurios tarp tėvų ir buvo kilęs ginčas. Kai advokatė pareiškė, kad mergaitė dar yra maža ir bendravimo laiką tarp tėvų galima dalinti pagal principą 50:50, iš teisėjos sulaukė dar vienos neetiškos replikos.
„Advokate, ką reiškia maža mergytė, jai kiek, metukai? Tai kas? Klausykite, Jūsų ta nuostata, vat – gedulinė gaidelė, taip gedulinė – jai reikia mamytės. (…) Tai apie ką mes kalbame? Pati atsakydama, kad kalbame apie tą, kad mama su dukryte negali nukirpti bambagyslės. Anksčiau ar vėliau tą reikės padaryti.“
Galiausiai, advokatės teigimu, teisėja pareiškė, kad „tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje, tiek to paties teisėjo Sagačio (Gediminas Sagatys yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas – Delfi.lt), kuris yra tikrai šeimos teisės specialistas, kuris perskaitęs ne vieną paskaitą, kiek yra mokslinių straipsnių išleidęs, visur yra eskaluojama, lygios tėvo teisės, jeigu įstatymo nustatyta tvarka nėra padaryta pažeidimų.“
O tada teisėja vėl, kaip pati sakė, nutarė „įlįsti į politiką“.
„Rusijos vadovas lygias teises mato vienaip, Ukrainos – kitaip, o mes matome... – kalbėjo I. Bielskytė. – Lygios teisės yra lygybės principas: viena diena – viena diena, antra diena – antra diena.“
Toks teisėjos elgesys bylą iškėlusiai ieškovei ir jos interesams atstovavusiai advokatei sukėlė abejonių dėl teisėjos nešališkumo, todėl advokatė nutarė netylėti ir posėdžio metu pareiškė, kad tai, kaip kalba teisėja, turėtų būti vertinama kaip spaudimas.
Kai advokatė atsakė, jog iš tiesų reiškia nušalinimą teismui, teisėja I. Bielskytė nedelsdama pasišalino iš posėdžio salės, garsiai užtrenkdama duris.
Tiesa, Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Viktorija Šelmienė teisėjos nuo bylos nenušalino, jai teko šią bylą išnagrinėti.
Bielskytė: apgailestauju ir nuoširdžiai atsiprašau
Kai etikos sargai gavo advokatės ir jos klientės skundą, teisėjai I. Bielskytei teko pasiaiškinti dėl tokio savo neetiško elgesio bylos nagrinėjimo metu.
Civilines bylas nagrinėjanti teisėja teisinosi, kad tiek ji, tiek jos kolegos „dirba ypatingai dideliu darbo krūviu ir ši aplinkybė yra žinoma tiek visuotiniai, tiek ir šalių atstovėms, todėl derinant teismo posėdžių datas kitose bylose, buvo išsakyta frazė dėl ypatingai didelio darbo krūvio ir sudėtingų darbo sąlygų.“
Teisėja pažymėjo, jog ji turi pareigą paaiškinti ir paskatinti šalis ginčą užbaigti taikiai, tą ir siekė padaryti, kadangi tiek įstatymo normose, tiek ir teismų praktikoje akcentuojamas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose.
Be to, I. Bielskytė paaiškinime nurodė, jog posėdžio metu ji atkreipė abiejų šalių dėmesį į tai, kad „abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą“, ji taip pat neslėpė, jog akcentavo ir Strasbūro teismo praktiką dėl tėvų lygių teisių prieš savo vaikus, jei nėra nustatyta vaiko teisių pažeidimų ir pan.
„Manau, kad neišreiškiau išankstinės pozicijos dėl atsakovo reikalavimo taikyti 50:50 bendravimo su vaiku modelį, o bandydama medijuoti, siekiau tęsti šalių atstovų diskusiją dėl bendravimo su vaiku tvarkos“, – teisėjos teigimu, apie tokį jos darbo metodą puikiai žinojo skundą pateikusi advokatė, kuri ne kartą buvo prašiusi medijuoti kitose nagrinėjamose bylose.
Savo paaiškinime ji taip pat pažymėjo, kad posėdžio metu ji atkreipė šalių dėmesį į tai, kad reikia įrodyti aplinkybes, kuriomis šalys grindžia savo reikalavimus.
„Pateiktas pavyzdys dėl Saudo Arabijos karalienės, buvo netinkamas, pripažįstu“, – nurodė I. Bielskytė.
Atsakydama į priekaištus dėl posėdžio metu išsakytų teiginių apie Ukrainoje vykstantį karą, teisėja pažymėjo, kad kiekvienas žmogus šiuos įvykius išgyvena skirtingai.
„Apgailestauju, kad parengiamojo teismo posėdžio metu man nepavyko kalbėti mandagiai, vengti balso pakėlimo ar netinkamų pavyzdžių pateikimo, būti kantriai, spręsti klausimus konstruktyviai ir dalykiškai“, – I. Bielskytė aiškino, kad „nuoširdžiai gailisi“.
Šias aplinkybes ji pakartojo ir tuomet, kai buvo iškviesta į TEDK posėdį, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl drausmės bylos iškėlimo. Posėdyje ji taip pat pridūrė, kad tokia situacija jai susiklostė esą pirmą kartą per daugiau nei trejų metų darbo praktiką teisme.
„Manau, kad šioje civilinėje byloje būtent mano pastangų dėka buvo pasiektas teigiamas rezultatas, kadangi po ilgos pertraukos motina pagaliau leido tėvui kartu su dukra praleisti atostogas“, – sakė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja.
Ji pripažino, kad pasakė „kelias nereikalingas replikas“, bet pabrėžė, jog nesiekė nieko įžeisti ar pažeminti.
„Tiesiog norėjau, kad šalys baigtų ginčą taikiai, todėl ir raginau baigti tą karą“, – pažymėjo ji.
Etikos sargai: teisėja turėtų vengti nekorektiškų replikų
Skundą dėl teisėjos elgesio posėdžio metu išnagrinėję etikos sargai pripažino, kad I. Bielskytė elgėsi nederamai, tačiau jai drausmės bylos neiškėlė.
Komisija, kurią sudaro ne tik teisėjai, bet ir visuomenės atstovai, išklausė teismo posėdžio garso įrašą, kuris patvirtino, kad advokatės ir jos klientės nurodytos teisėjos I. Bielskytės išsakytos frazės nėra iškraipytos.
„Aplinkybės dėl teisėjos I. Bielskytės neetiško elgesio pasitvirtino – nagrinėdama civilinę bylą teisėja nevengė dviprasmiškų pasisakymų, balso pakėlimo, moralizavimo, ne itin pagarbių ir mandagių frazių, taip pat replikų, kurios proceso dalyvių buvo suprastos nevienareikšmiškai“, – nurodė TEDK.
Anot etikos sargų, bendraudama su proceso dalyviais teismo posėdyje teisėja I. Bielskytė „turėjo elgtis santūriau, dalykiškiau, korektiškiau, taip pat atsakingiau vertinti savo pasisakymų reikšmę ir toną“.
Pasak komisijos, teisėjos I. Bielskytės elgesys ir viešai teismo posėdyje išsakytos replikos yra nesuderinamos su teisėjams keliamais etikos reikalavimais, taip pat galima manyti, kad teisėja savo elgesiu pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus pagarbos žmogui, teisingumo ir nešališkumo bei pavyzdingumo principų reikalavimus.
„Komisija teisėjos I. Bielskytės veiksmus vertina kaip nederančius teisėjui, tačiau taip pat atsižvelgia į tai, kad teisėja pripažįsta pažeidimus, nuoširdžiai gailisi dėl netinkamo elgesio teismo posėdžio metu, žada jį keisti ir ateityje laikytis Teisėjų etikos principų, taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad teisėja nusišalino nuo nagrinėjamos bylos“, – įvertinusi šias aplinkybes TEDK priėjo išvados, kad apsvarstymas komisijoje yra pakankamas poveikis teisėjai I. Bielskytei, todėl drausmės byla jai nekeliama.
Komisija taip pat pažymėjo, kad teisėjui yra keliami aukštesni elgesio standartai nei kitiems asmenims: „Tiek eidamas tiesiogines pareigas, tiek laisvu nuo pareigų atlikimo metu jis turi laikytis Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų reikalavimų. Kiekvienas teisėjas turi būti nepriekaištingos reputacijos, kuri, be kita ko, reikalauja, kad teisėjas elgtųsi itin padoriai, mandagiai, korektiškai ir pavyzdingai. Kalbėdamas teisėjas visada turi apgalvoti savo sakomų žodžių reikšmę ir vengti su bylos nagrinėjimu nesusijusių dalykų bei asmeninių vertinimų.“