Toks įvaizdis suklaidino dešimtis žmonių – patikėję „geriausiais advokatais“ jie atidavė įspūdingas sumas, tačiau paslaugų, dėl kurių kreipėsi, taip ir nesulaukė.
„Direktorius man gyrėsi, kad už nuopelnus Lietuvai yra gavęs ordiną – net išėmė jį iš dėžutės ir leido apžiūrėti“, – prisipažino viena pensininkė, visas savo santaupas patikėjusi skubią pagalbą žadėjusiam teisininkui.
Būtent daugiausiai pagyvenę žmonės pateko į „teisingumo vykdytojais“ besiskelbusios teisininkų kontoros spąstus. O juk už „teisines paslaugas“ buvo sumokėtos dešimtys tūkstančių eurų!
Neįtikėtina, bet plačiai besireklamavusių ir vos ne visų problemų išsprendimą žadėjusių kontorų veikla teisėsaugos nė nedomino, kol į pareigūnus su skundais nepradėjo plūsti pinigus atidavę, tačiau pagalbos taip ir nesulaukę žmonės.
Bet net ir tada „Teisingumas“ ir „Lietuvos Respublikos Žmogaus Teisių Gynimo Ordinas“ nenutraukė savo veiklos – toliau į daugiabučiuose namuose gyvenančių žmonių pašto dėžutes platino reklaminius bukletus. O juose skelbiama reklama žmonės ir toliau tikėjo – tik tada, kai 2011 m. DELFI paskelbė apie policijoje atliktą tyrimą ir teismui perduotą baudžiamąją bylą, kurioje dviem bendrovėms vadovavęs Tomas Martišius buvo kaltinamas dėl tarpininkavimo kyšininkaujant, tyrėjai rodė straipsnyje patalpintas teisininko nuotraukas ir klausė, ar čia tas pats asmuo ir kodėl prieš atiduodami pinigus nepasidomėjote, ar tai patikimas žmogus.
Būtent internete paviešinta informacija ir T. Martišiaus nuotraukos daugeliui jo „klientų“ atvėrė akis – jau vėliau pas policijos tyrėją išvydę DELFI skelbtus straipsnius žmonės negalėjo patikėti, kad nuotraukose mato tą patį žmogų, kuris jiems paspendė spąstus.
„Aš jau nesitikiu, kad man pavyks atgauti pinigus, tačiau noriu, jog būtų pagal įstatymą“, – prisipažino klausos negalią turintis vienas nukentėjusiųjų.
Apie tai, kaip nukentėjo nuo skambiais pavadinimais besiskelbusių bendrovių vadovo, pirmadienį Vilniaus miesto apylinkės teisme pasakojo nukentėjusieji – ikiteisminio tyrimo metu prokurorai tokį statusą suteikė daugiau kaip 40 žmonių.
Baudžiamojoje byloje teigiama, kad kaltinimai dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir teismo sprendimo nevykdymo pateikti bendrovių direktoriui Tomui Martišiui. Tuo metu kartu su juo dirbusi jo sutuoktinė Eglė Martišienė kaltinama tik dėl sukčiavimo. Teisme kaip įmanydami jie nuo fotografo slėpė savo veidus.
Ikiteisminį tyrimą atlikę prokurorai nustatė, kad T. Martišius ir E. Martišienė apgaulės būdu iš dešimčių žmonių išviliojo net apie 100 tūkst. Eur. Bendrovės vadovas teisme teigė, kad kaltę pripažįsta tik iš dalies, tuo metu jo sutuoktinė tikino, jog jokių nusikaltimų nepadarė, todėl ir neturi dėl ko jaustis kalta.
Nukentėjo trijų daugiabučių gyventojai
Daugiausiai nuo T. Martišiaus veiklos nukentėjusių žmonių gyvena šalia Vilniaus esančiame Vėliučionių miestelyje – susivieniję trijų daugiabučių gyventojai norėjo, kad būtų sutvarkyti dokumentai dėl namų valdos ir žemės ūkio paskirties žemės prie daugiabučių.
„Susiviliojome šia bendrove, nes mieste buvo labai daug reklamos – prie „Rimi“ kabojo didžiulė reklama su skambiais žodžiais, buvo minimas ordinas, teisingumas, net rašoma, kad greitai sutvarko skyrybų reikalus, – teisme pasakojo viena nukentėjusiųjų, vykusi pasikalbėti su T. Martišiumi. – Kai su kaimyne nuėjome į biurą, mus labai šiltai priėmė, net nepagalvojome, kad patekome į spąstus. Ir pokalbio metu T. Martišius mums sakė, kad yra sprendęs panašias problemas, tikino, kad nieko nėra neįmanomo, viską galima sutvarkyti.“
Moters teigimu, 23 gyventojai per tris kartus T. Martišiui sumokėjo beveik 16 tūkst. Eur (55 tūkst. litų). „Tie, kurie turėjo sodą ir daržą, mokėjo po 3 tūkst. Lt, o kas neturėjo – po 1,6 tūkst. Lt“, – nukentėjusiosios teigimu, daugiabučių gyventojai „buvo nusivylę ir ieškojo pagalbos, todėl buvo pasiryžę sumokėti ir didelius pinigus“, kad jų problema pagaliau būtų išspręsta.
Jos teigimu, T. Martišius kartą net buvo atvykęs susitikti su gyventojais ir žadėjo kuo greičiau išspręsti iškilusias problemas. „Bet pažadai liko neištesėti – vėliau sužinojome, kad jis jokių darbų net neatliko, – teigė moteris. – Tiesa, visi gyventojai buvo gavę laiškus iš teismo – paaiškėjo, kad buvo įteiktas ieškinys, tačiau teismas nurodė ištaisyti trūkumus. Bet jų niekas taip ir neištaisė, nors mes laukėme.“
Nukentėjusioji sakė, kad vėliau, kai ilgą laiką nesulaukė jokių žinių iš T. Martišiaus, bandė domėtis Žemėtvarkos skyriuje, kaip tvarkomi reikalai, tačiau čia buvo atsakyta, jog niekas nesikreipė.
„Bet T. Martišius vis mus ramino, kad darbai bus atlikti, tik šiek tiek stringa, nes yra problemų Žemėtvarkos skyriuje – kadangi ramino, tikėjome, bet vėliau, kai apie jį perskaitėme internete, mūsų ryšiai nutrūko“, – daugiabučio gyventoja sakė, kad nei jai, nei kaimynams nebuvo sugrąžinti pinigai.
Jaunas ir gražus, o dar kaip kalbėjo!
Kad T. Martišius mokėjo gražiai kalbėti ir įtikinti žmones, ikiteisminio tyrimo metu sakė ir kita daugiabutyje gyvenanti pensininkė. „Mačiau tą vyrą, buvo atvažiavęs į susirinkimą su gyventojais – toks jaunas, gražus, taip gražiai kalbėjo“, – sakė ji.
Nuo Martišių nukentėjo ir klausos negalią turintys sutuoktiniai iš Vilniaus. Teisme gestų kalbos vertėjo apklaustas nukentėjusiuoju pripažintas vyras sakė, kad kreiptis pagalbos į „advokato Martišiaus kontorą“ prireikė po močiutės mirties – reikėjo sutvarkyti žemės Alytaus rajone, Dauguose, paveldėjimą.
„Žmonai labai patiko skelbimas, ji sakė, kad verta kreiptis į specialistus, nereikės patiems blaškytis, – sakė pensininkas. – Mus kontoroje priėmė E. Martišienė – lyg ir viskas buvo gerai, bet mums kilo įtarimų, nes atrodė, jog ji gali būti išgėrusi. Bendraujant ji žadėjo sutvarkyti visus reikalus, ant raštelio mums rašė, kad yra geras advokatas, kuris dirba su geodeziniais matavimais ir kitais žemės reikalais.“
Už darbą 1,5 tūkst. Lt sumokėję sutuoktiniai kelis mėnesius laukė, kol bus sutvarkyti paveldėjimo reikalai, tačiau taip ir nesulaukė – vis sulaukdavo SMS žinučių, kad reikalai tvarkomi, reikia dar palaukti.
„Bet vėliau brolis mums surado tikrą advokatą ir jis viską labai greitai sutvarkė“, – teigė nukentėjusysis.
Tuo metu kita nukentėjusioji, kuriai taip pat reikėjo susitvarkyti turto paveldėjimo reikalus, teisme sakė, kad už darbą T. Martišius iš pradžių paprašė 300 Lt avanso, o iš viso už darbą reikėjo sumokėti 2 tūkst. Lt.
„Jis teigė, kad nebus jokių problemų sutvarkyti paveldėjimo dokumentus, – kalbėjo moteris. – Kai sumokėjau pinigus už darbą, laukiau rezultato, bet vieną dieną jis paskambinęs paprašė kitą dieną atvykti. Kai nuvažiavau, jis sakė, kad norint galutinai sutvarkyti paveldėjimo reikalus, reikia dar sumokėti 2,8 tūkst. Lt. Tikrai neturėjau tokių pinigų, bet jis man pasakė – štai, už kampo yra bankas, man tereikia iki jo nueiti ir nusiimti. Ir nuėmiau. Bet už šių pinigų sumokėjimą jis man nenorėjo išduoti kasos išlaidų kvito – pasakiau, kad nieko nebus, tada išrašė.“
Moters teigimu, T. Martišius jai net nurodė po kelių dienų atvykti į kontorą, nes reikės kartu su matininku važiuoti matuoti žemės. „Bet vėliau sulaukiau skambučio, kad jis susirgo ir dabar negali vykti“, – prisiminė nukentėjusioji.
Paklausta, kodėl pasitikėjo žmogumi, kurio nepažinojo, ir šiam net patikėjo didžiules sumas pinigų, nukentėjusioji sakė: „Kiek prisimenu, reklamoje buvo rašoma, kad tai – tarptautinė žmogaus gynimo organizacija, be to, jis man gyrėsi, kad už nuopelnus yra gavęs ordiną, net man jį rodė tokioje dėžutėje...“
Net nelaukia teismo nuosprendžio: tai – sukčiai
Tuo metu dar kita nukentėjusioji, į T. Martišiaus kontorą atvykusi su savo seserimi susitvarkyti žemės dalybų reikalų, ordino nematė, tačiau labai susižavėjo reklaminiu lankstinuku: „Jame buvo mūsų šalies herbas, kažkodėl pagalvojau, kad tai – nepaprasta organizacija. O kai nuvykome, ant pastato iš vienos pusės pamatėme, kad parašyta „Teisingumas“, iš kitos „Lietuvos Respublikos Žmogaus Teisių Gynimo Ordinas“, kabojo Lietuvos ir Europos Sąjungos vėliavos, pastatas buvo filmuojamas. Kai įėjome į biurą, pamatėme Vytį, taip pat buvo pakabintas prezidentės D. Grybauskaitės portretas, kabojo uniforma, o ir pats T. Martišius buvo su uniforma.“
Moteris sako, kad tai, ką matė plačiai besireklamavusioje kontoroje, tebuvo tik „melagingas įvaizdis“.
„Tai buvo sukčiai“, – net nelaukdama teismo nuosprendžio savo išankstinę poziciją pareiškė ji.
Už tai, kad tarp seserų būtų padalyta žemė, T. Martišius pareikalavo 6 tūkst. Lt, tačiau moterims pavyko kainą nuderėti iki 5 tūkst. Lt. „Už mūsų pinigus – greitumas“, – kontoros vadovo žodžius citavo moteris.
Anot jos, T. Martišius gyrėsi, kad pats yra ne tik „juristas, advokatas, bet ir matininkas“.
„Prisimenu, kai mokėjau pinigus, jo klausiau, ar mūsų neapgaus, bet jis patikino, kad „mes neapgavikai“, – teisme kalbėjo nukentėjusioji. – Bet jis mus apgavo ir vėliau net ne kartą man sakė, kad esu psichiškai nesveika, norėjo mane net į psichūškę uždaryti.“
Pensininkė skundėsi, kad net patyrė T. Martišiaus smurtą, tačiau policijoje nepavyko įrodyti kaltės.
Prisidengdavo pažintimis su teisėjais
Anksčiau teistas T. Martišius šiandien gerai žinomas teisėsaugos pareigūnams – dar prieš šešerius metus jis buvo nuteistas dėl tarpininkavimo kyšininkaujant.
Teismas nustatė, kad administracinį pažeidimą padariusiam vienam studentui bendrovėje „Teisingumas“ buvo žadama, jog vienas sostinės teisėjas jo byloje esą priims šiam palankų nutarimą. Už tai bendrovei buvo sumokėti 4 tūkst. Lt, bet palankaus sprendimo vaikinas neišgirdo, nes teisėjas apie tokią bendrovės „Teisingumas“ vadovų savivalę net nieko nežinojo.
Vilniuje gyvenanti studento sesuo teisme yra pasakusi, kad nuėjo į šalia namų esančią „advokatų kontorą“ „Teisingumas“, kurioje papasakojo apie savo bėdas. Ją priėmusi sekretorė nurodė ateiti po kelių valandų su broliu, kai bus „advokatas Martišius“.
„Kai su juo nuėjome ir papasakojome, koks buvo įvykis, advokatas susiėmė už galvos – sakė, jog bus labai blogai, nes brolis neseniai tik gavo vairuotojo pažymėjimą ir dar pasišalino iš eismo įvykio, – pasakojo mergina. – T. Martišius sakė, kad be advokato pagalbos niekaip neišsiversime – brolis praras ir pažymėjimą, ir gaus didelę baudą. Jis nurodė savo kainą – 4 tūkst. Lt. Galvojome, kad tai reali kaina, nes jų kontoroje buvo iškabinti kainoraščiai. Be to, jiems sumokėjome 200 Lt avansą“.
Tą patį vakarą apie pokalbį su T. Martišiumi brolis ir sesuo papasakojo tėvams, šie sutiko sumokėti 4 tūkst. Lt, kuriuos perdavė kitą dieną. Tada studento buvo nurodyta parašyti prašymą iš Molėtų į Vilnių persiųsti bylą, nes jis studijuoja Vilniuje.
„Mums sakė, kad Molėtų teisėjai yra labai blogi ir žiauriai baudžia, todėl mano byloje skirs pačią griežčiausią baudą ir atims vairuotojo pažymėjimą“, – teisme sakė vaikinas. Kai byla buvo persiųsta į Vilnių ir kompiuterio pagalba paskirta nagrinėti teisėjui, vaikinas sulaukė žinių iš „Teisingumo“.
„T. Martišius sakė, kad reikia dar 4 tūkst. Lt, nes tiek užsiprašė teisėjas – tik tada bus išsaugotas vairuotojo pažymėjimas“, – teisme pasakojo nukentėjusiuoju pripažintas vaikinas.
Apie reikalaujamą pinigų sumą jis su seserimi papasakojo Utenoje gyvenantiems tėvams, kuriems iš karto kilo įtarimas, kad „čia kažkas ne taip“.
„Kai paskambinau T. Martišiui, jis šaukdamas man aiškino, kad mano sūnus padarė nusikaltimą, dar reikia mokėti, nes teisėjas nesileidžia į kalbas ir reikalauja 4 tūkst. Lt, – teisme kalbėjo studento motina. – Aš jam aiškinau, kad mes tokių pinigų neturime, bet jis įsakmiai kalbėjo, kad yra padarytas nusikaltimas, mes pinigus sumokėsime ir jam atvešime“.
Moteris apie kilusius nemalonumus papasakojo savo bendradarbės pažįstamai advokatei, kuriai iš karto kilo abejonių dėl „Teisingumo“ veiklos, o kai ji perskaitė pasirašytą sutartį, pasigedo priedo prie pagrindinio dokumento, todėl baimindamasi, kad joje gali būti numatytos griežtos sankcijos už sutarties nutraukimą, rekomendavo kuo greičiau kreiptis į STT.
„Mes tai ir padarėme, bet jie neapsiėmė tirti, nes nebuvo jokių įrodymų, – sakė studento sesuo. – Tada kitą dieną aš sugalvojau nueiti į „Teisingumą“ ir slapta įrašiau pokalbį su T. Martišiumi. Kitą dieną STT sutiko pradėti tyrimą ir tada jau darė įrašus – buvau dar kartą nuėjusi pas T. Martišių, su juo kalbėjausi, jis sakė, kad turi kažkokį pažįstamą pareigūną, kuris gali susisiekti su teisėju ir perduoti pinigus. Aš jam pažadėjau, kad pinigus gausiu.“
Pasak merginos, T. Martišius jai pasakęs, kad padarys paslaugą ir iš savo kišenės sumokės pinigus, kuriuos ji turės vėliau grąžinti. Taip esą jis daręs dėl to, kad nenorėjo sugadinti santykių su savo tariamu šaltiniu – kitaip esą bus pakenkta ir kitoms byloms.
Kai STT pareigūnai merginai davė pažymėtus pinigus, ji su slapta aparatūra nuėjo į „Teisingumą“ ir pinigus perdavė čia dirbančiam darbuotojui, kuris taip žadėjo, kad pinigai bus skirti teisėjui kaip kyšis.
Po pinigų perdavimo į „Teisingumo“ patalpas įsiveržė STT agentai.
Gyrėsi pažintimi su apskrities viršininku
Kartu su T. Martišiumi buvo teisiama ir jo motina Lidija Martišienė – teisme nepavyko įrodyti, kad sukčiavimo būdu jie iš savo klientų užvaldė 450 tūkst. Lt vertės žemės sklypą.
Šių kaltinimų teisme nepavyko įrodyti, nes kaltinamųjų veiksmai, anot teismo, labiau prilygsta tarpininko kyšininkavimui – „Teisingumo“ klientai mokėjo pinigus už tai, kad T. Martišius paveiktų aukšto rango valstybės pareigūnus.
Kadangi teismas negalėjo perkvalifikuoti kaltinimų, Martišiai buvo išteisinti.
Bylos duomenimis, T. Martišius prisidengė pažintimi su tuomečiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos vadovu Alfonsu Macaičiu ir tris pensininkus įkalbėjo pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo dokumentus, nors jiems nesumokėjo 450 tūkst. Lt.
Be to, pensininkai už teisines paslaugas „Teisingumui“ sumokėjo 63 tūkst. Lt.
„Vietoj to, kad mums padėtų, jie mus dar labiau įklampino“, – teisme pykčio neslėpė vilnietis Pavelas L., kuris su dviem savo seserimis byloje yra pripažinti nukentėjusiaisiais.
Net kelis metus pensininkai buvo vedžiojami už nosies, tačiau vis tiek T. Martišiui mokėjo dideles sumas už tariamas teisines paslaugas, o galop ir pas notarę perrašė žemės sklypą.
Nukentėjusieji teisme pasakojo, kad Vilniaus rajone jie su dar septyniais giminaičiais yra paveldėję žemės sklypą ir norėjo jį padalinti į lygias dalis.
Įvairių institucijų laiptus mynę šeimos nariai net per 20 metų nesugebėjo susitvarkyti dokumentų, nors buvo prašę ir teisininkų pagalbos.
Dar į keblesnę situaciją jie pakliuvo, kai žemės sklypų planus nunešė užregistruoti į Registrų centrą, o iš čia juos paėmė giminaičiai, su kuriais jie nepasidalino žeme.
Prieš porą metų pensininkai iš pažįstamų gavo bendrovės „Teisingumas“ telefono numerį ir susisiekę su darbuotojais sutarė susitikti.
„Jų kontora skambiai pavadinta – teisininkai ir detektyvai, gražiai įrengta, – teisme pasakojo Pavelas L. – Direktorius mus priėmė, už pirmą susitikimą neėmė pinigų. Mums reikėjo, kad padėtų atgauti žemės sklypų planus. T. Martišius labai gražiai kalbėjo, sakė, turi daug pažįstamų, su visais draugauja, o ypač su A. Macaičiu. Vėliau jis sakė, kad jis turi mūsų dokumentus, bet jų neatiduoda, tačiau viską sutvarkys. Be to, T. Martišius sakė, kad su viršininku bendrauja tualete, nes nori, kad niekas negirdėtų jų paslapčių“.
Pensininko teigimu, T. Martišius visas problemas pažadėjo išspręsti, jis ir dvi jo seserys sumokėjo po 9 tūkst. Lt.
Kai reikalai per 3 mėnesius nepajudėjo iš vietos, T. Martišius esą skundėsi, jog iškilo problemų, liepė ateiti dar vėliau, o tada esą paprašė kiekvienam sumokėti po 4 tūkst. Lt matininkui, kuris dirba visoje Lietuvoje.
„Be to, jis sakė, kad krizė pas mus, – prisiminė Pavelas L. – Davėme tuos pinigus, bet, pasirodo, ir tų jam buvo maža. Jis ir iš mano žmonos 6 tūkst. Lt paėmė“.
Tikino, kad net ministrus gali pasodinti
Pavelas L. prisipažino, kad T. Martišiui sumokėjo tris kartus po 9 tūkst. Lt, nes norėjo ne tik padalyti žemę, bet ir įteisinti statinius. Pensininkas neslėpė, kad seserimis jautė, jog yra mulkinamas, tačiau esą T. Martišius ir toliau gražiai kalbėdavo, žadėdavo visus reikalus sutvarkyti per Vilniaus apskrities viršininką.
Galop jis esą pareiškė, jog žemės sklypą reikia perrašyti A. Macaičiui, o jis tada visus reikalus sutvarkys ir grąžins ne tik dokumentus, bet ir sklypą.
Pensininkai, nors ir dvejojo, bet sutiko nuvažiuoti pas notarą. Tačiau čia apskrities viršininko neišvydo – vietoj jo reikėjo sklypą perrašyti T. Martišiaus motinai L. Martišienei.
„Mums buvo pasakyta, kad notarei turime sakyti, jog už sklypą gavome 450 tūkst. Lt“, – sakė Pavelas L.
Jo sesuo Lena L. prisiminė, kad klausė L. Martišienės, ar jos sūnus neapgaus, ar tikrai viską sutvarkys, tačiau ši esą pasakiusi, jog viską, ką daro jos sūnus, padaro iki galo.
Pensininkės jaunesnė sesuo Jadvyga J. teisme prisiminė, kad notarė net tris kartus klausė, ar jie tikrai gavo pinigus.
„Iš pradžių mes tylėjome, atrodė, kad iš kūno širdis tuo metu išskrido, – negalėdama tramdyti ašarų teisme kalbėjo pensininkė. – Mes pasakėme, kad gavome pinigus, kitaip čia nebūtume atvažiavę, nors iš tikrųjų mums niekas pinigų nemokėjo“.
Kai dokumentai pas notarę buvo sutvarkyti ir T. Martišius su savo pagalbininku bei motina pensininkų net nenorėjo parvežti namo savo automobiliu, jie suvokė, kad pakliuvo dar į didesnę bėdą.
„Po dviejų dienų mes nuėjome pas notarę ir pasakėme, kad pinigų negavome“, – prisiminė moteris, iš karto su broliu ir seserimi nusprendusi pagalbos ieškoti pas pareigūnus.
„Mūsų klaida, kad juo patikėjome, jis save vadino visagaliu – esą turi pažįstamų visose instancijose, ir advokatus, ir teisėjus gali pakeisti, net ministrus pasodinti“, – prisiminė Pavelas L.