Teisėjas Ernestas Rimšelis sakė, kad bylos grąžinimas prokuratūrai reikštų jos vilkinimą ir prieštarautų teismų praktikos nuostatoms.
Prokuratūros atliktą tyrimą advokatai kritikuoja. Pagrindinio bylos kaltinamojo Aido Kupčiūno gynėjas Simonas Slapšinskas paprašė teismo šią bylą grąžinti prokuratūrai dėl kaltinamojo akto trūkumų.
Pasak teisėjo E. Rimšelio, ne bet koks trūkumas leidžia grąžinti bylą prokurorui.
Teismas penktadienį taip pat išklausė 16 kaltinamųjų pozicijas dėl jiems pateiktų kaltinimų.
Kituose teismo posėdžiuose bus apklausti nukentėjusieji.
„Nukentėjusieji privalo duoti parodymus, už vengimą juos duoti numatyta atsakomybė“, – sakė E. Rimšelis.
Teismas jau gavo vieno nukentėjusiuoju pripažinto nuteistojo prašymą, kad jis niekuo nenukentėjo, nenori duoti parodymų, o per ikiteisminį tyrimą gal ir melavo.
Pravieniškių pataisos namuose veikusio itin pavojingo organizuoto nusikalstamo susivienijimo nariai kaltinami platinę narkotines medžiagas, prievartavę turtą iš kitų nuteistųjų ir žaloję besipriešinančiuosius.
Teisėjas E. Rimšelis sakė, kad šios bylos nukentėjusiesiems gali būti taikoma apsauga nuo psichinės traumos, gali būti rengiami nevieši posėdžiai, nuotolinės apklausos. Vieną nukentėjusiųjų jau planuojama apklausti nuotoliniu būdu.
Visi kaltę neigia
Nė vienas iš 16 kaltinamųjų savo kaltės nepripažino, kai kurie sutiko duoti parodymus po liudytojų apklausos.
„Kaltinamąjį aktą perskaičiau, bet nesupratau kaltinimų. Aš kaltės nepripažįstu“, – sakė A. Kupčiūnas.
Jis teismui davė paaiškinimus, juos skaitė iš popieriaus lapų. Kaltinamasis nusprendė kol kas neduoti parodymų teismui ir neatsakinėti į klausimus.
„Pravieniškėse, kaip ir visur, egzistuoja nerašytos taisyklės, jos susiformavo sovietinės okupacijos metu. Savarankiškai užtikrinti drausmę administracija niekada nebuvo pajėgi“, – sakė 42 metų A. Kupčiūnas. Jis Pravieniškėse kalėjo už plėšimą.
Pasak vyro, prokuratūra bando įteigti, kad įkalinimo įstaigoje egzistavo vadinamieji „vierchai“, o iš tikrųjų pataisos namuose būdavo už brigadas ir būrius atsakingi nuteistieji.
Kitas kaltinamasis Aidas Račkelis tvirtino, jog tam, kad nereikėtų dideliam skaičiui nuteistųjų eiti pas administraciją, vienas nuteistasis nueidavo pas administraciją, o grįžęs surengdavo susirinkimą ir perpasakodavo informaciją kitiems nuteistiesiems.
„Esą spręsdavau klausimus tarp nuteistųjų – tai netiesa. Bet kuriuos buitinius klausimus būrių viduje nuteistieji spręsdavo patys“, – sakė A. Kupčiūnas.
Jis pripažino, kad nuteistieji jaučia neapykantą nuteistiesiems už lytinius nusikaltimus, ypač prieš vaikus.
„Aš esu kaltinamas esą įkūriau nusikalstamą susivienijimą, kokiais konkrečiais veiksmais įtraukiau, kaltinime nenurodyta“, – teigė A. Kupčiūnas.
Šioje byloje kaltinimai pateikti ir Pravieniškių pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriuje specialistu dirbusiam Evaldui Baronėnui. Jis kaltinamas talkinęs nuteistiesiems.
„Su E. Baronėnu tik kelis kartus bendravau. E. Baronėnas fiksavo vieną iš mano tvarkos pažeidimų, dėl to mano lygtinio paleidimo iš pataisos namų svarstymas buvo nukeltas“, – sakė A. Kupčiūnas.
Kaltinamasis Andrius Obelienius teigė suprantantis tik kaltinamajame akte esančius straipsnius ir daugiau nieko.
„Kaip itin žiauriai kankinant galima padaryti nesunkų sužalojimą? Ne, kaltu nepripažįstu“, – sakė jis.
Kitas kaltinamasis Artūras Račkelis teismui teigė nepripažįstąs nė vieno nusikaltimo, kuriuo kaltinamas. Jo tvirtinimu, anoniminiai liudytojai duoda melagingus parodymus.
„Byla pradėta melagingais parodymais, kas už tai atsakys?“ – sakė jis.
Vyras tikino, kad pamatęs, jog byloje kaltinimai pateikti ir pataisos namų darbuotojui E. Baronėnui, iš pradžių pamanė, kad tai pokštas.
„Dėl subkultūros – jie ten patenka pagal savo nusikaltimo pobūdį, pedofilai, tėvažudžiai“, – sakė A. Račkelis.
Jis prisiminė, kad beveik prieš kelis dešimtmečius savo tėvus su bendru nužudęs kaunietis pateko pas nuskriaustaisiais vadinamus nuteistuosius.
„Atvažiuoja pedofilas ir gyvena ten, jis eina ten, kur tokie patys“, – aiškino A. Račkelis.
Nuteistasis pasakojo, kad per bausmės laiką 14 kartų buvo skatintas, bausmę atliko lengvoje grupėje, 2014 metais paleistas į laisvę.
„Tai prieštarauja prokuroro kaltinimams. Joks asmuo, pažeidinėdamas nurodymus, nebus lengvoje grupėje“, – sakė A. Račkelis.
Bylos nagrinėjimas bus tęsiamas lapkričio mėnesį.
Tarp nuteistųjų – konkurencija dėl įtakos
Pasak kaltinamojo akto, nuteistieji pagal kriminalinės subkultūros taisykles demonstravo ir stiprino savo bei nusikalstamo susivienijimo lyderių poziciją, siekė pašalinti bet kokią šios pozicijos praradimo galimybę.
2013 metų birželį, negalėdami tiesiogiai susidoroti su dėl įtakos pataisos namuose konkuruojančiu kitu nuteistuoju Deimantu Bugavičiumi ir jo artimiausia aplinka, nuteistieji suplanavo sumušti D. Bugavičių palaikančius kalinius, taip pat juos pažeminti – išvaryti iš lokalinio sektoriaus.
Nuspręsta sušaukti kitų nusikalstamo susivienijimo dalyvių susirinkimą ir perduoti nurodymą parengti nusikaltimo padarymo planą.
2013-ųjų birželio 6-osios vakarą antrojo būrio pirmos brigados patalpose buvo sukviestas pasitarimas, jame perduotas nurodymą stipriai sumušti ir pažeminti tris kalinius.
Nuspręsta, kad kaltiniai bus užpulti kitos dienos ankstų rytą miegantys.
Du nuteistieji, būdami 1-osios ir 2-osios brigadų vyresniaisiais, nurodė bendrininkams pasigaminti ir brigadų patalpose laikyti fiziniam asmens žalojimui skirtus įrankius, kitus draudžiamus daiktus. Jie vėliau panaudoti per užpuolimą.
2013 metų birželio 7 dieną, tarp 4 ir 5 valandos, pataisos namų 2-ojo būrio 2-os brigados patalpose, veikdami pagal išankstinį susitarimą, septyni nuteistieji vienu metu užpuolė savo lovose gulinčius tris vyrus.
Panaudodami fizinę jėgą ir lipniąją juostą, jie surišo nukentėjusiųjų rankas ir kojas.
Lipnia juosta surišti kaliniai buvo suguldyti ant grindų, mušami rankomis, kojomis ir metaliniu strypu, užpuolikai šokinėjo ant galvos ir krūtinės. Egzekucija truko ne mažiau kaip 20 minučių.
Vienas nuteistųjų tokiu būdu nužudytas – jis patyrė sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, galvos smegenų sumušimą.
Kiti du kaliniai taip pat sužaloti, bet išgyveno.
Vieną nuteistąjį nurodyta nunešti į pataisos namų antrosios brigados 3-ąjį būrį, šis pagal kriminalinės subkultūros taisykles tarp nuteistųjų laikomas pažemintųjų būriu.
Vienam kaliniui nurodyta su daiktais išsikelti iš 1-ojo lokalinio sektoriaus. Pastarajam išėjus į pataisos namų krepšinio aikštelę, nuteistasis iš antrosios brigados 3-ojo būrio (pažemintųjų), vykdydamas nusikalstamo susivienijimo vadovų nurodymą, kitų nuteistųjų akivaizdoje pažeminti vyrą, apipylė jį skysčiu. Tokiu būdu pagal kriminalinės subkultūros taisykles nukentėjusysis tapo pažemintuoju.
Pravieniškių pataisos namuose veikusio itin pavojingo organizuoto nusikalstamo susivienijimo nariai kaltinami platinę narkotines medžiagas, prievartavę turtą iš kitų nuteistųjų ir žaloję besipriešinančiuosius.
Pagal prokuroro kaltinamąjį aktą, nemažai smurto veiksmų atlikta įkalinimo įstaigos prausykloje. Nuteistieji, verčiami kitų nuteistųjų mokėti jiems pinigus, skambindavo ir prašydavo giminaičių pagalbos. Įbauginti nuteistieji pervesdavo pinigus į nurodytas sąskaitas, prokuroras posėdyje vardijo įvairias pinigų sumas.
Iš viso byloje yra 16 kaltinamųjų. Kadangi byla susijusi su itin sunkiais nusikaltimais, imtasi ypatingų saugumo priemonių – kaltinamuosius saugo pusšimtis konvojaus pareigūnų.
Pareigūnai sako, kad nusikalstamą susivienijimą organizavo ir jam vadovavo teisėsaugai gerai žinomi asmenys – aktyvių ir pavojingų organizuotų nusikalstamų grupuočių nariai, už padarytus sunkius nusikaltimus nuteisti ilgos trukmės laisvės atėmimo bausmėmis.
Šie asmenys įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą ir kitus nuteistuosius. Gaujos vadovai ir dalyviai tarp bausmę atliekančių nuteistųjų aktyviai propagavo jų pačių nustatytas kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio taisykles, kartu visiškai ignoruodami oficialias Pataisos namų tvarkos normas.
Susivienijimo dalyviai kaltinami narkotinių medžiagų platinimu pataisos namuose, turto prievartavimu iš kitų nuteistųjų, nuteistųjų kūno sužalojimu, pasikėsinimu nužudyti ir nuteistojo nužudymu.
Tuometinis Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis yra sakęs, kad susivienijimas veikė 2011–2017 metais.
„Tai vienas pirmųjų tyrimų, jis padėjo išaiškinti brutalius nusikaltimus“, – sakė A. Roginskis.
Anot jo, jei nuteistieji nenorėjo dalyvauti gaujos nusikaltimuose, jie buvo verčiami tą daryti. Nors asmuo siųstas už grotų pasitaisyti, jis ten įgydavo kitokios patirties.
Prokuratūros duomenimis, grupuotės vadeivos sprendė klausimus dėl fizinių bausmių taikymo bei asmeniškai ar per kitus nusikalstamo susivienijimo dalyvius, nuteistuosius, taikė fizines bausmes nuteistiesiems. Bausti naudotos metalinės lazdos, elektros laidai, kiti žalojimui skirti įrankiai.
Jie taip pat skirstė nuteistuosius į aukštesnes ar žemesnes grupes, tarp nuteistųjų vadinamas kastomis, suteikdami šioms grupėms priskirtiems nuteistiesiems privilegijų dėl geresnių sąlygų pataisos namuose arba šias sąlygas blogindami.
Iš bausmę atliekančių nuteistųjų kaltinamieji, įtariama, reikalavo mokėti pinigines lėšas į bendrą nusikalstamo susivienijimo pinigų fondą ir jį tvarkė, kontroliavo šių lėšų įmokėjimą, panaudojimą ir kt.
Byloje taip pat esama duomenų, kad šio nusikalstamo susivienijimo nariai, užsitikrinę neformalų vadovavimą bei įtaką pataisos namuose, organizavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų pristatymą į pataisos namus.
Už inkriminuojamus nusikaltimus nusikalstamo susivienijimo dalyviams gali grėsti laisvės atėmimas iki 15 metų, o susivienijimo organizatoriams bei vadovams – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.