„Pravieniškių mafijos“ bylai – išskirtinis dėmesys: kalinius teisme saugojo 50 pareigūnų

Pravieniškių pataisos namuose siautėję nuteistieji, priklausę „Pravieniškių mafijos“ nusikalstamam susivienijimui, stojo į akistatą su teisingumu – Vilniaus apygardos teismas penktadienį atvertė didelio visuomenės dėmesio sulaukusią baudžiamąją bylą, kurioje baudžiamojon atsakomybėn patraukta penkiolika buvusių ir esamų kalinių ir vienas pareigūnas.

2011-2017 m. Pravieniškėse veikusio nusikalstamo susivienijimo baudžiamąją bylą nagrinėja trijų teisėjų kolegija – teisėjai Ernestas Rimšelis, Alenas Piesliakas ir Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė. Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaiko ikiteisminį tyrimą atlikę Generalinės prokuratūros prokurorai Zdislavas Tuliševskis ir Redas Savickas.

Į teismą neatvežė, nes zonoje rado apsvaigusį

Į Vilniaus apygardos teismo pagrindinę didžiąją salę trylika suimtų kaltinamųjų atlydėjo ir viso proceso metu saugo net apie 50 ginkluotų konvojaus pareigūnų. Du kaltinamieji – buvęs kalinys Tomas Mimonskas ir laikinai nuo pareigų nušalintas Pravieniškių pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistas Evaldas Baronėnas teismo proceso laukė laisvėje, tuo metu vienas kaltinamųjų Gintaras Žagarnauskas teismo procesą stebėjo nuotoliniu būdu iš Pravieniškių pataisos namų, kur antrajame lokaliniame sektoriuje jis ir toliau atlieka bausmę. Jis nebuvo atvežtas į teismą, nes prieš dvi dienas zonoje buvo rastas apsvaigęs, įtariama, nuo narkotinių medžiagų, tačiau atsisakė tikrintis.

„Toks ir apsvaigimas buvo – tai daktaro buvo išrašyti vaistai“, – neigė, kad vartojo psichotropines medžiagas kalinys. Tačiau jo elgesys sukėlė abejonių ir teismo posėdžio metu: iš pradžių ėmė keiktis, o vėliau sėdėdamas prieš vaizdo kamerą užmigo. Kai teisėjai jį liepė pažadinti, nuteistasis sunkiai rinko žodžius.

Pirmajame teismo posėdyje teisėjai susipažįsta su kaltinamaisiais – nustatinėja jų asmenybes: aiškinasi, kada ir kur jie gimę, kiek kartų ir už ką teisti, ką veikė iki suėmimo.

Į posėdį atvyko vos šeši nukentėjusieji, tuo metu kiti buvo informuoti apie procesą (išskyrus vieną), vienas jų kategoriškai atsisakė dalyvauti, nes esą nesijaučia nukentėjusiuoju.

Nepasitiki prokurorais ir advokatais

Visi kaltinamieji ir proceso dalyviai sutiko, kad bylą nagrinėtų atsitiktiniu būdu paskirta teisėjų kolegija, tačiau ne visi kaltinamieji pritarė, jog valstybinį kaltinimą palaikytų tyrimą kontroliavę prokurorai.

Vienas pagrindinių kaltinamųjų A. Račkelis teigė, kad abu kaltintojai yra šališki ir... tyrimą atlikusių Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų „marionetės“, nes rėmėsi išgalvotais įslaptintų liudytojų parodymais. Kadangi vienas iš kaltinimų jam yra tyčinis nužudymas, A. Račkelis teismo prašė apklausti visus tuo metu antrajame sektoriuje kalėjusius nuteistuosius.

Be to, jis nurodė, kad atsisako valstybės paskirtų advokatų: „Tokioje valstybėje gynėjai yra nereikalingi, man nereikalingas valdiškas gynėjas, aš ginsiuosi pats.“

Valstybės paskirto gynėjo panoro atsisakyti ir kaltinamasis Algimantas Gibas, nors savo nepasisamdė.

Prokurorai nesutinka, kad būtų nušalinti. „Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta labai daug asmenų, kurie davė įvairius parodymus, buvo atliekami įvairūs procesiniai veiksmai, kad būtų patikrintas jų objektyvumas, – sakė prokuroras Z. Tuliševskis. – Prokurorai nedalyvavo įvykiuose, jie vertino duomenis, kuriuos suteikė apklausiami asmenys. Teismas nuspręs, kuriais parodymais galima remtis, tai – tik teismo prerogatyva.“

Pasak prokuroro, A. Račkelis prašymus nušalinti abu valstybinius kaltintojus teikė ir ikiteisminio tyrimo metu, šie prašymai nebuvo patenkinti, o tokį jo prašymą reikėtų vertinti kaip kaltinamojo gynybinę poziciją.

Teisėjai prokurorų nenušalino, nes nėra tam pagrindo – jeigu jie perduoda bylą teismui dėl kaltinamiesiems pateiktų kaltinimų, dar nereiškia, jog jie yra nusistatę prieš kaltinamuosius, o visus byloje surinktus duomenis vertins ir nuosprendį priims teismas.

Taip pat buvo nutarta nepatenkinti abiejų kaltinamųjų prašymų nušalinti advokatus, nes jie privalo dalyvauti bylose, kuriose kaltinimai yra pateikti dėl sunkių nusikaltimų, taip pat suimtiems asmenims. Anot teisėjo E. Rimšelio, bet kuris kaltinamasis bet kada gali pasisamdyti savo gynėją ir jis bus įtrauktas į procesą.

Nori liudytojais apklausti politikus

Šiuo metu advokatu dirbantis buvęs prokuroras Simonas Slapšinskas teisme pareiškė, kad turės prašymą pataisyti prokurorų surašytą kaltinamąjį aktą, tačiau teisėjai nutarė, jog šis klausimas bus svarstomas tik po kaltinamojo akto paskelbimo. Tuo metu kalbėdamas apie įrodymų tyrimą S. Slapšinskas pareiškė, kad faktas, jog Pravieniškėse veikė subkultūra, žinojo ne tik Kalėjimų departamento vadovybė, bet ir akademinė visuomenė bei politikai.

„Visiems tai buvo žinoma, o nuteistieji buvo siunčiami į įstaigą, kuriame veikė nusikalstamas susivienijimas“, – pabrėžė advokatas, pažymėjęs, jog planuoja teismo prašyti kviesti liudyti Kalėjimų departamento, Teisingumo ministerijos, Vyriausybės atstovus ir politikus, kurie yra pasisakę, jog Pravieniškėse veikia kalinių subkultūra.

„Visą šį procesą galima pavadinti prokuratūros eksperimentu, kuris valstybę įstums į didelius finansinius sunkumus, – sakė S. Slapšinskas. – Kodėl aš darau tokią išvadą – kadangi iš viešų pasisakymų tiek politikų, tiek Vyriausybės atstovų, tiek Kalėjimų departamento, tiek akademinės visuomenės, akivaizdu, kad visiems buvo žinoma, kad visose Lietuvos pataisos įstaigose egzistuoja subkultūra. Ir vertinant prokuratūros pasiūlytą poziciją, galima daryti išvadą, kad asmenys buvo siunčiami atlikti bausmės į pataisos įstaigą žinant, kad ten veikia nusikalstamas susivienijimas. Manau, vien ši aplinkybė paskatins ieškinių prieš valstybę srautą tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teismuose.“

Anot jo, jeigu kaltinamieji veikė kaip nusikalstamas susivienijimas, tuomet turėtų būti sprendžiamas klausimas ir dėl valdžios atstovų patraukimo atsakomybėn.

„Jeigu pataisos namuose egzistavo nusikalstamas susivienijimas ir tai buvo žinoma visų lygių valdžių atstovams, natūralu, kodėl tarp kaltinamųjų nėra nei Kalėjimų departamento, nei Teisingumo ministerijos, nei Vyriausybės atstovų“, – pažymėjo advokatas.

Valdė pataisos namus

Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai įtaria, kad Pravieniškių pataisos namuose veikusiam nusikalstamam susivienijimui vadovavo Aidas Kupčiūnas, pravarde Aidelis, kuris buvo įkalintas dėl verslininko pagrobimo. A. Kupčiūnas su Andriumi Obelieniu ir A. Račkeliu, įtariama, subūrė kitus nuteistuosius į susivienijimą – dauguma jų buvo teisti už tyčinius nužudymus ir neteisėtą disponavimą itin dideliu kiekiu narkotinių medžiagų.

Šioje byloje kaltinimų sulaukė A. Kupčiūnas, A. Obelienius, A. Račkelis, Artūras Zykovas, Rimvydas Purmalis, Erlandas Palukaitis, Svajūnas Darbutas, Artūras Lekavičius, Rytis Gudynas, T. Mimonskas, Deividas Vonžodas, Arnas Karmazinas, Algimantas Gibas, Darius Razutis, G. Žagarnauskas ir E. Baronėnas. Nė vienas jų nepripažįsta kaltės.

Su pavojingais nusikaltėliais veikė ir pataisos namų pareigūnas – ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nuteistuosius prižiūrėti privalėjęs kriminalinės žvalgybos specialistas E. Baronėnas ėjo išvien su „kamoros vierchais“ – jiems ne tik teikė slaptą informaciją, leido prekiauti narkotikais, bet ir pats jų parūpindavo. O geriau nei laisvėje gyvenę kaliniai net šešerius metus kontroliavo kitų nuteistųjų gyvenimą: sprendė, kam verta būti „bachūru“, kam – „dūchu“ arba „gaidžiu“, be jokių suvaržymų prekiavo narkotikais, alkoholiu, telefonais bei įvairiais nelaisvėje draudžiamais daiktais.

Kaliniai Pravieniškėse buvo ne tik daužomi specialiai pasigamintais metaliniais strypais, kuriuos visą parą laikydavo prie savo lovų, bet ir nuplakami elektros laidais. Tačiau visi lyg susitarę tylėjo – bijojo, jog bus suluošinti ar net užmušti. Nes tokių atvejų jau buvo.

Visi šie nerašyti zonos įstatymai puikiai buvo žinomi Pravieniškių pataisos namų darbuotojams, turėjusiems prižiūrėti ir padėti pasitaisyti nuteistiesiems, bet šie prieš įkalinimo įstaigoje daromus nusikaltimus dažniausiai užsimerkdavo.

Šioje byloje keletas nuteistųjų buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes ikiteisminio tyrimo metu sutiko bendradarbiauti su teisėsauga ir atskleidė daugybę zonoje padarytų nusikaltimų. Šioje byloje taip pat yra keletas įslaptintų liudytojų – dauguma pataisos namų kalinių vengė bendrauti su pareigūnais, nes bijojo sulaukti keršto. Be to, pagal nerašytas zonos taisykles, tikri „bachūrai“ negali bendrauti su teisėsauga, taip pat jiems draudžiama atsakinėti į pareigūnų klausimus. O „bachūrais“ pataisos namuose norėjo tapti daugelis, atsiųstų atlikti jiems teismo skirtos bausmės.

Kaip rodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kai kurie kaliniai net sutikdavo mokėti duokles, kad tik galėtų gyventi kartu su tais, kurie valdo pataisos namus. Tačiau tokie nuteistieji iš karto patekdavo į spąstus – jeigu jau sutikai mokėti, niekada nebūsi „bachūras“, net jeigu už tave ir užtars kas nors iš nusikalstamo pasaulio atstovų, esančių laisvėje. Tikri „bachūrai“ niekada nemoka, o sumokėję bet kada gali tapti „dūchais“ ar „gaidžiais“.

Pravieniškių mafijos susivienijimo byloje teismas aiškinsis ne tik, kaip buvo terorizuojami nuteistieji, prekiaujama narkotikais, bet ir kaip buvo nužudytas vienas kalinys. Jis prijautė 2015 m. Kaune nušautam „Agurkinių“ grupuotės nariui Deimantui Bugavičiui, kuris su savo bičiuliu tuo metu metu neoficialiai vadovavo kalinių grupuotei.

D. Bugavičius dar 2012 m. patyrė tikrą pažeminimą, kai neteko lyderio pozicijos – iš jo valdžią perėmė pagal rangą kriminaliniame pasaulyje gerokai žemesnio lygio nuteistasis A. Kupčiūnas. Kitų nuteistųjų akyse pažemintas D. Bugavičius ilgai rezgė keršto planą – nors ir buvo praradęs autoritetą, bet „Agurkinių“ grupuotės narys sugebėjo suvienyti jį palaikančius nuteistuosius, kurie netrukus smogė atgal ir susidorojo su „kamoros vierchu“ tapusiu A. Kupčiūnu.