Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl neteisėtų statybų geomorfologiniame draustinyje, kai statytojams buvo neteisėtai išduotas statybą leidžiantis dokumentas (statybos leidimas), nors statyba tokiame draustinyje pagal teisės aktus nėra galima.
Advokatas pažymi, kad minėtas statybos leidimas vėliau buvo panaikintas, o savininkai ir institucijos, išdavusios leidimą, žemesniųjų instancijų teismų buvo įpareigotos nugriauti jau pastatytą pastatą (namą) ir sutvarkyti nelegalios statybos padarinius.
Anot jo, šis LAT sprendimas yra ypatingas tuo, kad buvo atsižvelgta į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) ir LR Konstitucinio Teismo praktiką. LAT šiuo atveju konstatavo, kad dėl institucijų neteisėtai išduoto statybos leidimo ir nenuoseklios jų pozicijos sąžiningi pastato savininkai negali būti atsakingi ir pastato nugriovimas nebūtų teisinga bei proporcinga priemonė šioje byloje.
LAT nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų. Kurią iš įstatyme nurodytų priemonių taikyti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių. Savavališkai pastatytų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad labai svarbu išlaikyti proporcingumo principą, ypatingai tada, kai sprendžiamas klausimas dėl vienintelio šeimos būsto nugriovimo.
Advokatas atkreipia dėmesį, kad statybos neteisėtumą ir statybą leidžiančio dokumento panaikinimą nagrinėjamoje byloje nulėmė išimtinai valstybės ir savivaldos institucijų neteisėti veiksmai. Todėl, kasacinis teismas pažymėjo, jog negali būti perkeliami neigiami padariniai sąžiningiems privatiems asmenims, kai neteisėtus veiksmus atliko valstybės ar savivaldybės institucijos.
Taigi, ši LAT nutartis svarbi tuo, kad teismas aiškiai pasisakė, jog kai dėl valstybės ar savivaldybės klaidų neteisėtai išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, kurio pagrindu asmuo pastato pastatą, o vėliau šis statybos leidimas panaikinamas, sąžiningam statytojui negali būti perkeliamos valstybės ar savivaldybės institucijų sukeliamos neigiamos pasekmės. Statinio nugriovimas gali būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė (ultima ratio).
LAT taip pat akcentavo, kad tuo atveju, kai pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą yra atsakingos valstybės ir savivaldos institucijos, jos turi imtis veiksmų, siekiant išspręsti nelegalios statybos padarinių klausimus švelnesnėmis priemonėmis nei statinio nugriovimas.
Advokato G. Kinderevičiaus vertinimu, ši teismo nutartis visiems statytojams ir nekilnojamojo turto savininkams suteiks daugiau teisinio tikrumo ir apibrėžtumo dėl nuosavybės teisės apsaugos Lietuvoje.