Prekyba teisingumu: kyšis, už kurį teisėjas turėjo nusilenkti iš policijos į gaujas įsišliejusiam nusikaltėliui

Teisėjų korupcijos bylą tiriantiems pareigūnams nusprendus teismui perduoti baudžiamąją bylą, susijusią su bandymu papirkti Lietuvos apeliacinio teismo teisėją, aiškėja gana skandalingos detalės – „teisingumo“ siekė jau ne kartą dėl įvairių nusikaltimų teistas ir išskirtinės malonės sulaukęs buvęs policininkas, šįkart norėjęs nusipirkti nuosprendį itin didelio rezonanso sulaukusioje Vilniuje ilgą laiką veikusios nusikalstamos gruopuotės byloje.

Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pranešė, kad iš didžiosios teisėjų korupcijos bylos išskyrė ir teismui nagrinėti perdavė medžiagą, susijusią su ketinimu papirkti Apeliacinio teismo teisėją.

Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų aiškėja, kad teisėją turėjo papirkti pilkuoju kardinolu didžiojoje teisėjų korupcijos byloje laikomas dabar savo įgaliojimus sustabdęs advokatas Drąsutis Zagreckas, o pinigus jam žadėjo perduoti kontrabandos karaliumi laikomas Vilius Karalius. Kalėdamas Lukiškių kalėjime V. Karalius buvo vedęs tuomečio Lazdijų rajono apylinkės teismo pirmininko Arvydo Gudo dukrą. O dar 2003 m. Lietuvoje buvo kilęs skandalas, kurio metu paaiškėjo, kad V. Karalius, pasinaudodamas savo draugyste su teisėjo dukra, per šį darė įtaką sprendimams dėl kontrabandininkų paleidimo į laisvę: teismui vadovavęs V. Karaliaus uošvis skambindavo savo kolegoms į Biržus ir Panevėžį dėl sulaikytų įtariamųjų paleidimo į laisvę. Vėliau šie teisėjai neteko darbo.

Pareigūnai teigia, kad dar 2018 m. rugsėjį V. Karalius susitiko su D. Zagrecku ir susitarė dėl 35 tūkst. eurų kyšio teisėjui – dalis šių pinigų turėjo atitekti advokatui, kuris, pasinaudodamas savo pažintimis ir draugystėmis turėjo papirkti baudžiamąją bylą nagrinėjantį Apeliacinio teismo teisėją.

Pinigai teisėjui turėjo būti sumokėti už tai, kad šis vieną nusikalstamo susivienijimo lyderių išteisintų dėl jam pateiktų prokurorų kaltinimų, o jeigu neįmanoma – sušvelnintų bausmę ir skirtų tiek, kiek šis jau yra praleidęs už grotų – metus ir devynis mėnesius. Jeigu teisėjas būtų sutikęs už pinigus priimti pageidaujamą nuosprendį, jis būtų įsiteisėjęs nuo pat jo paskelbimo.

Byla, kurioje siekta papirkti teisėją, yra sulaukusi didelio visuomenės susidomėjimo, o ją apeliacine tvarka nagrinėjo trijų teisėjų kolegija. Du šios kolegijos teisėjai yra patekę į korupcijos skandalą – įtarimai yra pareikšti ilgametę praktiką turintiems Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjams Valdimarui Bavėjanui ir Viktorui Kažiui.

Teisėjas V. Bavėjanas buvo kolegijos pirmininkas.

Apeliacine tvarka teisėjai nagrinėjo bylą, kurioje nuosprendį dar 2017 m. spalio pabaigoje buvo paskelbęs Vilniaus apygardos teismas – teisėjų kolegijai pirmininkavo teisėja Jolanta Čepukėnienė, kuri iš karto po nuosprendžio paskelbimo perėjo dirbti į Apeliacinį teismą ir buvo teisėjų V. Bavėjano ir V. Kažio kolegė, dalyvavusi ne vienoje kolegijoje nagrinėjant apeliacinius skundus.

Šioje byloje prokurorai kaltinimus buvo pateikę net 23 asmenims, iš kurių 18 teismas pripažino dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje. Šis nusikalstamas susivienijimas veikė 2009-2011 m. Vilniuje, kai policijos pareigūnai likvidavo Lapinų grupuotę – naują gaują subūrė ir jai vadovavo vilniečiai Erikas Dančenkovas ir Dmitrijus Kravcovas.

Teisėjai dovanojo laisvę

Šiam nusikalstamam susivienijimui priklausė ir Ukrainoje gimęs Sergejus Kuzminskis – STT agentai ir prokurorai išsiaiškino, kad dėl neteisėto didelio kiekio metamfetamino platinimo 9 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas vilnietis ir yra tas, kuris norėjo išsaugoti laisvę ir už ją Apeliacinio teismo teisėjui buvo pasiryžęs sumokėti pinigų.

S. Kuzminskis palaikė glaudžius ryšius su nusikalstamų struktūrų atstovais, taip pat labai gerai pažinojo kontrabandos karaliumi laikomą V. Karalių, kuris po Nepriklausomybės atkūrimo yra dirbęs policijoje. DELFI šaltiniai atskleidė, kad S. Kuzminskis taip pat yra buvęs pareigūnas – dar 1992 m. dirbo Vyriausiajame policijos komisariate, tačiau pareigūno uniformą jis vėliau iškeitė į kalinio drabužius.

Dar 1997 m. Jurbarko teismas S. Kuzminskį buvo nuteisęs 5 metų laisvės atėmimo bausme dėl vagystės ir turto prievartavimo, tačiau visos bausmės jis neatliko – buvo paleistas lygtinai. O 2005 m. vyras sulaukė nemalonumų dėl narkotikų – veikdamas organizuotoje grupėje padėjo neteisėtai įgyti Olandijoje labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, kurios turėjo būti išgabentos į Norvegiją. Dėl šio nusikaltimo Kauno apygardos teismas vyrą buvo išteisinęs, tačiau vėliau prokurorų skundą išnagrinėję Apeliacinio teismo teisėjai konstatavo jo kaltę ir skyrė 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Ši bausmė S. Kuzminskiui buvo subendrinta su kitoje Vilniuje išnagrinėtoje byloje, kuri taip pat susijusi su narkotikais, paskelbtu nuosprendžiu.

Neįtikėtina, bet net ir po šio teismo nuosprendžio S. Kuzminskiui vėl nusišypsojo sėkmė – neatlikęs nė pusės bausmės nuteistasis Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo išleistas į laisvę.

Prokuroras bylą bandė numarinti

O laisvėje vėl dėjosi neįtikėtini dalykai – Generalinėje prokuratūroje dar nuo 2004 m. buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl pelnymosi iš prostitucijos. Atliekamas reikėtų rašyti kabutėse, nes po daugybės metų paaiškėjo, kad tuometis prokuroras Adas Laurikėnas šią ir kitas baudžiamąsias bylas tiesiog buvo nukišęs į stalčių ir nuo 2005 m. iš policijos gautų įrodymų neturėjo laiko surašyti į kaltinamąjį aktą. O kai laiko atsirasdavo, prokuroras susigalvodavo įvairiausių priežasčių, kad tik nereikėtų gilintis į policijos tyrėjų nustatytas aplinkybes.

Dėl to, kad metų metus nesurašė kaltinamojo akto ir baudžiamosios bylos neperdavė teismui, prokuroras vėliau ne tik neteko pareigų Generalinėje prokuratūroje, bet ir buvo nuteistas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi – už tai jam skirta simbolinė nė 2 tūkst. eurų nesiekianti bauda.

Ilgą laiką prokuratūroje vilkinta byla buvo perduota kitam prokurorui ir teismą pasiekė tik 2013-ųjų balandį – nuo jos iškėlimo jau buvo praėję 9 metai, todėl iš septynių baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų, tik du išgirdo apkaltinamąjį nuosprendį. Vienas jų – S. Kuzminskis, kuriam dar nebuvo išnykęs teistumas.

2015 m. balandį Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad grupuotės nariai pelnėsi iš prostitucijos – jaunos merginos iš nedidelių miestelių buvo viliojamos dirbti masažistėmis. Tiesa, gydomasis masažas tebuvo tik priedanga – merginos išnuomotuose butuose dirbo prostitutėmis. Už seksualinių paslaugų suteikimą jos iš klientų imdavo nuo 100 iki 200 litų (30-60 Eur).

Nustatyta, kad seksualines paslaugas moteriškų glamonių išsiilgusiems vyrams teikė mažiausiai 20 merginų. Tiesa, toks „darbas“ jų nė kiek nevaržė – pareigūnams merginos nurodė, kad prostitucija užsiėmė savo noru.

Teismas yra konstatavęs, kad S. Kuzminskis su bendrais ieškojo naujų merginų, rūpinosi klientų paieškomis, dėjo skelbimus į laikraščius, kontroliavo, ar merginos atsiliepia į klientų skambučius, spręsdavo iškilusias problemas su policijos pareigūnais, klientais ir kitais asmenimis, trukdančiais verstis prostitucija.

Dėl pelnymosi dėl prostitucijos nuteistam S. Kuzminskiui buvo skirta 80 MGL dydžio (2 896 Eur) bauda. Bet ar ją nuteistasis sumokėjo, teismas nežino.

Kai Vilniaus apygardos teisme S. Kuzminskiui buvo skelbiamas nuosprendis dėl pelnymosi iš prostitucijos, kita teisėjų kolegija nagrinėjo kitą baudžiamąją bylą, dėl kurios vyras šiandien turi didelių nemalonumų – jei korupcija įtariamų Apeliacinio teismo teisėjų V. Bavėjano ir V. Kažio kolegos paliks galioti anksčiau S. Kuzminskiui skirtą 9 metų laisvės atėmimo bausmę, jis bus pasiųstas jos atlikti į pataisos namus.

Iš S. Kuzminskio pinigus teisėjo papirkimui sutaręs paimti bei vėliau teisėjus papirkti žadėjusiam advokatui D. Zagreckui turėjęs perduoti kontrabandos šulas V. Karalius pripažįsta kaltę ir sutiko, kad procesas baigtųsi baudžiamuoju įsakymu – bylą teismas išnagrinėtų rašytinio proceso tvarka, kaltinamajam paskiriant prokuroro pasiūlytą bausmę.

Atsakomybės nesikrato ir baudžiamojon atsakomybėn patrauktas advokatas – jis sutiko bendradarbiauti su ikiteisminį tyrimą atliekančiais pareigūnais.

Versija apie skolą – neįtikinama

Kartu su Vilniuje veikusio nusikalstamo susivienijimo nariais S. Kuzminskis buvo nuteistas dėl prekybos narkotinėmis medžiagomis – dar 2011 m. rugpjūtį jis vienai merginai iš Visagino už 1,1 tūkst. Eur pardavė metamfetamino.

Narkotikų nusipirkusi mergina pareigūnams sakė, kad už kvaišalus ji pinigus pervedė į S. Kuzminskio nurodytą, tačiau su juo nesusijusią sąskaitą, o paskui su kvaišalų prekeiviu susitiko Švenčionyse, kur ir gavo narkotikus. Bet jų suvartoti mergina nesuspėjo – važiuojant į Visaginą sustabdė policijos pareigūnai.

Kaltės nepripažinęs S. Kuzminskis teisme sukūrė versiją, kad mergina esą sumokėjo skolą, o jis niekaip nėra susijęs su narkotikais. Tiesa, pareigūnai tuo metu klausėsi vyro pokalbių telefonu ir fiksavo kiekvieną jo žingsnį.

„Buvau apšnekėtas, gal ta mergaitė, kurią sulaikė policijos pareigūnai, anksčiau neturėjo reikalų su teisėsauga, niekada nebuvo teista, todėl jai grėsė didelė bausmė ir ji tokiais asavo parodymais galėjo siekti palengvinti savo padėtį“, – S. Kuzminskio teigimu, greičiausiai pareigūnai ją bandė paveikti.

S. Kuzminskis taip pat tikino, kad nieko bendro neturi su nusikalstamo susiviejimo nariais ir lyderiais – tik su vienu jų E. Dančenkovu kartais bendraudavo, nes sportavo tame pačiame sporto klube.

„Kai buvau sulaikytas, pareigūnai ne vieną kartą manęs prašė duoti parodymus prieš E. Dančenkovą, tačiau aš atsisakiau kalbėti apie tai, ko nežinau, negalėjau kalbėti, kad jis vadovavo kažkokiam mistiniam nusikalstamam susivienijimui“, – aiškino jis.

Paskyrė ir taip jau švelnias bausmes

Teismas kol kas dar neįsiteisėjusiu nuosprendžiu yra pripažinęs, kad S. Kuzminskis ne tik prekiavo narkotinėmis medžiagomis, bet ir priklausė nusikalstamam susivienijimui. Jam, kaip ir kitiems grupuotės nariams, už padarytus nusikaltimus grėsė gerokai griežtesnė bausmė, tačiau nuosprendį priėmęs teismas skyrė švelnesnę nei numato įstatymas – byloje pakankamai ilgai užtruko teisminis procesas.

„Buvo pažeista kaltinamųjų teisė į bylos nagrinėjimą per trumpiausią laiką“, – skelbdama nuosprendį teisėjų kolegijos pirmininkė J. Čepukėnienė pabrėžė, kad dėl to nuteistiesiems buvo skirta gerokai mažesnė bausmė už sankcijoje numatytą vidurkį, daugeliu atvejų net artima minimaliam bausmės dydžiui.

Tačiau teisėjų kolegija konstatavo, kad pasitvirtino ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, jog kaltinamieji priklausė nusikalstamam susivienijimui, kurio tikslas buvo užsidirbti iš narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo. Nors dauguma kaltinamųjų piktinosi, kad kaltinimai grindžiami tik keturių buvusių grupuotės narių liudijimais, teismas pažymėjo, jog byloje surinkta ir kitų duomenų.

Nusikalstamo susivienijimo nariai buvo itin atsargūs, naudojo patikrintas ir, jų manymu, saugias nusikalstamų veikų schemas. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos būdavo perduodamos paliekant jas iš anksto sutartose vietose, miškuose ar atokiose vietovėse.

Pareigūnai nustatė, kad nusikalstamo susivienijimo nariai tiek betarpiškai, tiek ryšio priemonėmis palaikė glaudžius ir ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikė pasiskirstę vaidmenimis. Heroinas, kokainas, amfetaminas, metamfetaminas, PMMA, kanapės buvo laikomos specialiosiose slėptuvėse.

Grupuotės nariai kontroliavo, kad pinigai už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas būtų perduoti laiku, o iškilus konfliktams su nusikalstamo susivienijimo interesams kenkiančiais asmenimis, sutelkdavo nusikalstamo susivienijimo narius vykti kartu spręsti šiuos konfliktus.

Be to, teisėsaugos pareigūnams sulaikius nusikalstamo susivienijimo narius grupuotės lyderiai nusamdydavo jiems teisinę gynybą teikiančius advokatus, kuriems apmokėdavo iš nusikalstamu būdu gautų lėšų.

Grupuotė „veiklą“ pradėjo tada, kai už grotų buvo pasodinti „Lapinų“ gaujos lyderiai ir nariai. Jų platinamas heroinas buvo gana prastos kokybės, nes kelis kartus buvo skiedžiamas. Tyrimo metu paaiškėjo ir kad vienas platintojų, pats vartojęs narkotikus, nė nesulaukęs pilnametystės mirė.

Norėjo įkalinti nekaltą žmogų

Kaip pranešė STT ir prokuratūra, vasario mėnesį pradėtas didelės apimties ikiteisminis tyrimas, susijęs su aukšto rango teisėjų, advokatų ir kitų asmenų galimai padarytomis korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis, yra tęsiamas toliau – įtarimai dėl įvairaus pobūdžio korupcinių nusikaltimų pareikšti 48 asmenims, tarp kurių – 8 teisėjai, 6 advokatai.

Pareigūnai pranešė, kad į jų akiratį korupcija įtariami teisininkai pateko po ilgalaikio kriminalinės žvalgybos tyrimo, kurį atliekant, buvo gauta duomenų, kad Klaipėdoje dirbantys advokatai, atlikdami neteisėtus veiksmus, turėjo tikslą baudžiamojon atsakomybėn už labai sunkų nusikaltimą – neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu – patraukti nekaltą asmenį. Įtariama, kad policijai gerai žinomas klaipėdietis Virgilijus Valius dar 2017 m. įkliuvo su 1,5 kg kokaino, tačiau padedant uostamiesčio advokatams buvo išvengęs atsakomybės, nes už jį atsakomybę prisiėmė kitas asmuo, nesusijęs su nusikaltimu.

Ši nusikalstama veika buvo užkardyta, o tęsiant kriminalinės žvalgybos, o vėliau – ikiteisminį tyrimą, buvo gauta duomenų ir apie kitus Vilniuje ir Klaipėdoje advokato praktika besiverčiančių asmenų galimai neteisėtus veiksmus, korupcines nusikalstamas veikas.

Šiuo metu jau tiriama daugiau kaip 110 nusikalstamų veikų.

„Nepaisant didelės bylos apimties, ikiteisminio tyrimo metu siekiama per kuo trumpesnį terminą priimti įtariamųjų atžvilgiu procesinius sprendimus“, – nurodoma pareigūnų pranešime.

Po kilusio korupcijos skandalo prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretais buvo sustabdyti įgaliojimai ir leista patraukti baudžiamojon atsakomybėn 8 teisėjus: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją Egidijų Laužiką, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjus V. Kažį ir V. Bavėjaną, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją Konstantiną Guriną, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją Henriką Jaglinskį, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją Robertą Rainį, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėją Arūną Kaminską, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėją Gintarą Čekanauską.

Šiuo metu Seime baudžiamojon atsakomybėn patrauktiems Apeliacinio ir Aukščiausiojo Teismo teisėjams yra inicijuojamas apkaltos procesas. Vieno teisėjų – K. Gurino įgaliojimai baigiasi jau kitą mėnesį.

Kyšiams – beveik pusė milijono eurų

STT ir prokurorai anksčiau pranešė, kad sulaikytieji įtariami padarę apysunkius ir sunkius nusikaltimus bendrininkaujant ir veikiant organizuotose grupėse: įtariama, kad už įvairius palankius teisėjų sprendimus galimai buvo žadėti ir mokėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1 iki 100 tūkst. Eur. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis sutartų kyšių suma gali siekti 400 tūkst. Eur.

Šioje byloje įtarimai yra pareikšti ir Druskininkų merui Ričardui Malinauskui, ir jo padėjėjui, kurie, įtariama, siekė palankių sprendimų Vijūnėlės dvaro byloje.

Generalinis prokuroras E. Pašilis yra sakęs, kad šis atvejis yra išskirtinis ne tik dėl korupcijos masto ar kyšių dydžių, bet dėl pasekmių visai visuomenei.

„Korupcija, kyšininkavimas, prekyba poveikiu siekiant kažkam palankių neteisėtų sprendimų verčia kalbėti ne tik apie tą žalą, kurią galima nustatyti suskaičiavus gautų kyšių sumas, – teigė E. Pašilis. – Tai teismo vardu „prastumti“ kažkieno savanaudiški, neteisėti sprendimai, nukentėjusių žmonių likimai, neįvykdytas teisingumas. Tai prarastas žmonių pasitikėjimas teisingumu. Todėl gavus duomenis apie galimai padarytas nusikalstamas veikas buvo galimas tik vienas sprendimas – pradėti ikiteisminį tyrimą ir atsakyti į visus klausimus.“

„Šis ikiteisminis tyrimas – tai signalas visai teismų sistemai, kad turi būti imtasi kardinalių sprendimų ir pokyčių, siekiant užkirsti kelią bet kokiai galimai korupcijos apraiškai, – jam antrino STT direktorius Žydrūnas Bartkus. – Lietuvoje turi būti užtikrinamas skaidrus teisingumo vykdymas – tai, visų pirma, mūsų visų pilietinė pareiga, teisinės valstybės pamatas.“