Griežčiausią įstatyme numatomą nuobaudą Teisėjų garbės teismas siūlo skirti prezidentei.
„Teisėjui visuomenė pagrįstai kelia aukštesnius elgesio standartus, negu kitiems asmenims, kadangi būtent su teisėjo vardu yra siejamos teisingumo, pagarbos, korektiškumo sąvokos. Dėl to teisėjai turi valdyti emocijas ir elgtis pagarbiai visose situacijose, įskaitant konfliktines, kad savo žodžiais ar formuluotėmis nesuteiktų pagrindo abejoti teisėjo ir teismo autoritetu ir jo nemenkintų“, – teigia Teisėjų garbės teismo pirmininkė Audronė Kartanienė.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai S. Bieliauskienei drausmės bylą Teisėjų etikos ir drausmės komisija iškėlė pagal teismo pirmininkės teikimą. Jame buvo nurodyta, kad dėl teisėjos S. Bieliauskienės elgesio su ja atsisako dirbti tiek teismo posėdžių sekretoriai, tiek teisėjų padėjėjai.
Kad teisėja su darbuotojais elgėsi nepagarbiai ir taip sumenkino teisėjo vardą, buvo patvirtinta teismo darbuotojų pareiškimuose.
Nustatyta, kad teisėja ne vieno pokalbio metu su teismo darbuotojais išdidžiai pabrėždavo, kad ji yra teisėja, padėjėją žemino, menkino, išvadino tokiais žodžiais kaip „žalia“, „dub dubom“ ir kt.“, – teigiama teikime iškelti drausmės bylą. Buvo nustatyta ir daugiau įžeidinėjimų, kuriuos girdėjo teismo darbuotojų – jos buvo vadinamos „baltomis varnomis“, joms siūlyta „prikąsti liežuvį“, „pasukti propelerį“ ir t. t.
Taip pat teikime buvo nurodyta, kad civilines bylas nagrinėjanti teisėja S. Bieliauskienė procesui vadovauja nesilaikydama civilinio proceso nuostatų, jį vilkina, protokolines nutartis priima be teisinės argumentacijos, nesilaikydama profesinės etikos moralizuoja byloje dalyvaujančius asmenis, procesui vadovauja pernelyg buitine kalba.
S. Bieliauskienei iškeltą drausmės bylą pirmadienį išnagrinėjęs Teisėjų garbės teismas nustatė, kad duomenų, jog teisėja darbinėje aplinkoje bendraudama su teismo personalu ir proceso dalyviais, nesilaikė Teisėjų etikos kodekso reikalavimų, pakanka.
Anot teismo, S. Bieliauskienė buvo nekorektiška, nemandagi, negerbė kito asmens, jį įžeidinėjo, menkino kito asmens darbą ir tokiu elgesiu pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus pagarbos žmogui ir padorumo reikalavimus ir numatytą pareigą profesinėje veikloje ir privačiame gyvenime savo elgesiu, kalba rodyti pavyzdį, laikytis visuotinai pripažintų moralės normų ir etikos reikalavimų, nežeminti teisėjo vardo, saugoti savo profesijos garbę ir prestižą.
Taip pat buvo konstatuota, kad S. Bieliauskienė praleidžia įstatymo nustatytus terminus procesiniams veiksmams atlikti, jos pažeidimai nėra vienkartiniai ar pasitaikantys epizodiškai, o situacija dėl proceso įstatymo pažeidimų nėra pasikeitusi nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio, kada buvo atliktas pirmasis teisėjos S. Bieliauskienės nagrinėjamų bylų patikrinimas.
Teisėjų garbės teismo nuomone, teisėja S. Bieliauskienė nagrinėdama bylas nebuvo pasirengusi jų nagrinėjimui, neorganizavo savo veiklos taip, kad ji atitiktų proceso dalyvių lūkesčius ir teisėjo kvalifikacijai keliamus reikalavimus. Be to, garso įrašai patvirtino, kad teisėja nepakankamai motyvuoja priimamus procesinius sprendimus, pakeičia priimtą procesinį sprendimą.
Priimdami sprendimą siūlyti S. Bieliauskienę atleisti iš pareigų pažeminus teisėjo vardą Teisėjų garbės teismo nariai atsižvelgė į padarytų nusižengimų sunkumą, jų padarymo aplinkybes, į tai, kad nustatyti pažeidimai nėra vienetiniai. Taip pat į teisėją charakterizuojančius duomenis, teisėjos požiūrį į padarytus pažeidimus – teisėja savo kaltės neįžvelgia ir nesigaili, yra linkusi kaltinti kitus, neįvardijamus asmenis, prastai veikiančią teismų informacinę sistemą LITEKO ar blogai organizuotą teismo personalo darbą, pranešė Nacionalinė teismų administracija.
Teisėja S. Bieliauskienė jau kartą buvo bausta drausmine tvarka. 2012 m. Teisėjų garbės teismas jai skyrė drausminę nuobaudą – pareiškė pastabą, tačiau teisėja išvadų nepadarė, jos elgesys nepasikeitė.
Įvertinęs surinktą medžiagą Teisėjų garbės teismas konstatuoja, kad teisėja S. Bieliauskienė šiurkščiai pažeidė Teisėjų etikos kodekso reikalavimus ir taip pažemino teisėjo vardą, padarė žalą teismų autoritetui visuomenėje. Toks elgesys nesuderinamas su teisėjo pareigomis, todėl ją siūloma prezidentei atleisti iš pareigų. Tiesa, Teisėjų garbės teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs ir jį per 10 dienų galima skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.