Prie Baltarusijos sienos – tikru detektyvu tapusi žvalgybos operacija „Paparacis“

Korumpuotų pasieniečių medžioklė prie pat Lietuvos ir Baltarusijos pasienio esančiame kaime virto tikru detektyvu: kriminalinės žvalgybos pareigūnai slapta stebėjo vieną savo kolegų, tačiau iš karto sulaikė du, rado kontrabandinių cigarečių, bet ne tas, kurios tądien buvo gabenamos, ir net į areštinę uždarė du vyrus, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, visai nebuvo susiję su kontrabanda.

O tikrieji kontrabandininkai taip ir nebuvo sučiupti, nors jų paieškai pasieniečiai net pasitelkė sraigtasparnį „Eurocopter“.

Jeigu yra paklausa, bus ir pasiūla – bene vsi pasieniečiai, pradėję dirbti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT), nuo pat pirmos darbo dienos sulaukia pasiūlymų bendradarbiauti su kontrabandininkais. Silpniausieji palūžta – galimybė papildomai užsidirbti taip susuka galvą, kad dėl papildomų eurų kupiūrų jie yra pasiryžę išduoti pačią slapčiausią informaciją.

Nuo praėjusių metų pradžios dėl padarytų įvairių korupcinių veikų iš tarnybos pasienyje buvo atleisti septyni pasieniečiai, kuriuos demaskavo jų kolegos iš VSAT imuniteto padalinių. Netrukus šį sąrašą turėtų papildyti ir Varėnos rinktinės Sargybų skyriuje vyresniuoju pasieniečiu dirbęs Ruslanas Koršulas, ilgą laiką talkinęs nusikalstamo pasaulio atstovams.

Kartu su juo nuo pareigų buvo nušalintas ir jaunesnysis specialistas Pavelas Krivonosas, tačiau paaiškėjo, kad šis su kolegos įvykdytais nusikaltimais nesusijęs – baudžiamojon atsakomybėn dėl talkinimo kontrabandininkams jis buvo patrauktas tik dėl to, jog su R. Koršulu dirbo toje pačioje pamainoje.

„Juk paprastai, jei vienas iš pamainoje esančių pareigūnų dalyvauja nusikalstamoje veikoje, tai dalyvauja ir kitas, tačiau teoriškai negalima paneigti, kad šis apie nusikaltimus galėjo nieko ir nežinoti“, – sakė Varėnos rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiasis tyrėjas.

Jis buvo vienas iš pareigūnų, dalyvavusių itin slaptoje kriminalinės žvalgybos operacijoje „Paparacis“ – tyrimo metu buvo siekiama surinkti įrodymų, kad pasienietis R. Koršulas talkina cigaretes iš Baltarusijos į Lietuvą gabenantiems asmenims. Pareigūnas buvo slapta sekamas, teismas leido klausytis jo pokalbių telefonu. O jie buvo išties įspūdingi.

Susitikimai – su nusikalstamo pasaulio atstovais

Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiasis tyrėjas sakė, kad R. Koršulas buvo stebimas apie mėnesį – per šį laiką buvo surinkta įvairios informacijos, kai jis kontrabandininkams žadėjo padėti nepastebėtiems į Lietuvą atgabenti didelį kiekį baltarusiškų cigarečių. Tačiau planas vis neišdegdavo – dėl nenumatytų aplinkybių sumanymus tekdavo atidėti.

Pasak jo, R. Koršulas ne kartą buvo susitikęs su nusikalstamo pasaulio atstovais, kurie vėliau buvo sulaikyti kitoje pasienio užkardoje – čia pareigūnas niekaip negalėjo pagelbėti. Tačiau stebėsena vis tiek nebuvo nutraukta – jeigu jau korumpuotas, anksčiau ar vėliau įklius. Ir neklydo – vieną dieną buvo gauta informacija, kad tarnybą ryte pradėjęs pasienietis išvakarėse su nusikaltėliais buvo sutaręs, jog būtent šiandien talkins kontrabandininkams.

„Apie tai informavau vadovybę, mes atlikome tyrimą“, – sakė žvalgybininkas.

Tačiau operacija, skambiu pavadinimu „Paparacis“, kurią pareigūnai vykdė Tausiūnų kaime (Šalčininkų rajonas), nebuvo tokia sėkminga, kaip buvo tikėtasi – pas R. Koršulą nepavyko rasti mobiliojo ryšio telefono, kurį jis specialiai buvo įsigijęs prieš pat darbo pradžią ir apie tai, kad jį naudos tarnybos metu, pagal nustatytą tvarką neinformavo savo vadovybės.

„Išmečiau“, – kai tik kolegos jam uždėjo antrankius, sakė pareigūnas.

Surasti mobiliojo ryšio aparatą nebuvo taip paprasta – į gerokai išaugusią žolę įmestas telefonas buvo rastas tik po beveik parą trukusių paieškų. O šiame telefone (ant jo ir SIM kortelės vėliau buvo rasti tik R. Koršulo DNR pėdsakai) esančios SMS žinutės tapo bene svarbiausiu įkalčiu pradėtame ikiteisminiame tyrime – pareigūnai perskaitė keliasdešimt gautų ir išsiųstų pranešimų, kuriuose kontrabandininkai buvo įspėjami apie pavojus, jiems taip pat buvo nurodoma, kada galima į Lietuvą įnešti cigaretes.

Šalia tos vietos, kurioje R. Koršulas išmetė mobiliojo ryšio telefoną, pasieniečiai surado ir 50 dėžių su 25 tūkst. pakelių cigarečių, pažymėtų baltarusiškomis banderolėmis. Dėžės buvo skirtingose vietose ir maždaug 300 metrų atstumu.

Buvo sulaikyti ir du jauni vyrai, kurie iš karto buvo apkaltinti cigarečių kontrabanda. Vienas jų – gretimo kaimo gyventojas, o kitas – jo bičiulis. Tačiau šie dievagojosi, kad su rastomis cigaretėmis niekaip nesusiję – esą tuo metu išbėgo pabėgioti, nes ruošėsi varžyboms, tačiau su savimi neturėjo dokumentų, todėl išsigando, jog bus nubausti pinigine bauda, ir pamatę pasienio teritoriją „šukuojančius“ pasieniečius ėmė slėptis rugių lauke.

Vėliau atliekamo ikiteisminio tyrimo metu šiems jaunuoliams įtarimai dėl kontrabandos buvo panaikinti – taip ir nepavyko surasti įkalčių, kad jie tikrai gabeno cigaretes iš Baltarusijos.

Taip pat nepavyko nustatyti, kas yra tikrasis šios kontrabandinio krovinio savininkas – nors prokurorai bandė įrodyti, kad ciagaretes į Lietuvą atgabeno su R. Koršulu bendradarbiaujantys kontrabandininkai, Vilniaus apygardos teismas iškėlė visiškai kitą versiją. Tokią, kuri tik dar labiau įnešė sumaišties ir taip šioje tikru detektyvu tapusioje istorijoje.

Vadovavosi logika – juk paprastai taip būna

Ikiteisminio tyrimo metu įtarimai dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir talkinimo kontrabandininkams buvo pateikti ne tik R. Koršului, bet ir jo kolegai P. Krivonosui – jam antrankius VSAT Imuniteto tarnybos pareigūnai uždėjo kitą dieną po slaptos operacijos.

Nors nebuvo jokių įrodymų, kad pareigūnas gali būti susijęs su nusikalstamomis veikomis, apie jį jokios neigiamos informacijos neturėjo net pasienio kriminalinės žvalgybos pareigūnai, buvo nutarta, kad vienas R. Koršulas negalėjo padaryti nusikaltimo – esą veikė kartu su toje pačioje pamainoje dirbusiu kolega. Na, jeigu neveikė, tai bent šis tikrai žinojo, kad bendradarbis yra išvien su nusikaltėliais.

Sumaišties į šią istoriją įnešė ir R. Koršulas – nuo pareigų nušalintas pasienieties per apklausą, o vėliau ir teisme pareiškė, kad esą P. Krivonosas viską žinojo ir net jam diktavo, ką SMS žinutėse rašyti kontrabandininkams.

Tačiau trumpuosius pranešimus R. Koršulas rašė ne iš kolegos, o iš savo slaptojo mobiliojo ryšio telefono – esą bendradarbio aparato elementai buvo beveik išsikrovę.

„Jis sakė, kad manęs po darbo nenuskriaus“, – R. Koršulas teigė, kad tikėdamasis gauti pinigų sutiko vykdyti esą neteisėtus kolegos nurodymus ir rašė šio padiktuotus SMS pranešimus tuomet, kai P. Krivonosas vairavo tarnybinį visureigį.

Nors tyrimo pradžioje, kol nebuvo surastas R. Koršulo į žolę išmestas mobiliojo ryšio telefonas, pasienietis nenorėjo atskleisti SMS žinučių turinio, vėliau pripažino, kad kontrabandinkus vis dėlto įspėjo apie gresiančius pavojus ir nurodė, kada ir kurioje vietoje tądien yra geriausiai gabenti cigaretes.

„Imuniteto tarnybos pareigūnai manęs ne kartą prašė sekti savo kolegas ir juos pridavinėti, bet aš nesutikau“, – R. Koršulas sakė, kad savo nuomonės nepakeikė net tuomet, kai šie pareiškė, jog „turi duomenų apie neteisėtus veiksmus“.

Pastebėjo neveikiančius judesio daviklius

Tuo metu P. Krivonosas apie įvykius Tausiūnų kaime pateikė visiškai kitokią versiją – pareigūnas dievagojosi, kad jokiais neteisėtais veiksmais talkinant kontrabandos gabentojams yra nesusijęs. Ir niekada nebuvo, priešingai – tądien aktyviais veiksmais bandė sulaikyti vyrus, kurie tuomet buvo panašūs į kontrabandininkus.

Be to, jis nurodė, kad pats pirmasis tądien pastebėjo, jog prie keleto valstybės sieną žyminčių ženklų neveikia judesio davikliai – dėl to ėmėsi aktyvių veiksmų, kad šie kuo greičiau būtų pakeisti, o siena su Baltarusija būtų apsaugota.

Anot P. Krivonoso, jeigu jis būtų talkinęs kontrabandininkams, tokios informacijos budėtojams nebūtų suteikęs – juk taip tik buvo apsunkintas cigarečių gabentojų „darbas“.

Per apklausą P. Krivonosas pasakojo, kad tądien pamainos viršininkas jį kartu su R. Koršulu ir dar vienu pasieniečiu paskyrė dirbti vienoje pamainoje – du pareigūnai turėjo važinėti visureigiu ir stebėti saugomą valstybės sienos ruožą, o kitas teritorijos stebėseną turėjo atlikti vaikščiodamas pėsčiomis.

„Su R. Koršulu išvažiavome prie sieną ribojančių ženklų, kur patikrinau judesio daviklius, bet kadangi jie neveikė, pranešiau budėtojui“, – sakė pasienietis. Davikliai neveikė maždaug 10 km ruože, todėl dar tą pačią dieną juose buvo keičiami elementai.

Jis neslėpė, kad važinėjant tikrinti daviklių visureigyje kartu važiavęs R. Koršulas mobiliojo ryšio telefonu rašinėjo SMS žinutes.

„Tačiau jo nekontroliavau ir neklausinėjau, kam jis rašo, taip pat neklausiau, ar šis telefono aparatas buvo užregistruotas prieš išvykstant į budėjimą, nes tai – ne mano, o pamainos vyresniojo pareiga“, – sakė P. Krivonosas. Ir pridūrė, jog net neįtarė, kad kolega susijęs su nusikalstamo pasaulio atstovais.

Bėgikus aptiko rugių lauke

Pasienietis prisiminė, kaip privažiavęs prie valstybės ženklo Nr. 0492 pastebėjo per pelkyną einantį kitą savo bendradarbį.

„Jis ėjo link ženklo Nr. 0490, sakė, kad kažką girdėjo krūmynuose, ten kažkas šnibžda, todėl reikėtų patikrinti su tarnybiniu šunimi, – kalbėjo P. Krivonosas. – Nutariau patikrinti – su belgų aviganiu Zeksu nuėjome į nurodytą vietą, kur radau išmintą takelį, o šiek tiek paėjėjęs, vos už 150 metrų nuo sienos, – krūvą dėžių, įpakuotų juodame celofane. Tada per radijo stotelę išgirdau, kaip kolegos mato bėgančius du žmones, paleidau šunį sekti pėdsakais, tačiau ties Tausiūnų kaimu jie išnyko. Bet vėliau kolegos juos pamatė, todėl vėl paleidau šunį – jis du vyrus surado gulinčius rugiuose.“

Pasak pareigūno, sulaikyti vyrai iš karto teisinosi, kad sportavo, tačiau išsigando pasieniečių ir ėmė slėptis. „Tuomet atvažiavo užkardos vadovo pavaduotojas ir pamainos vyresnysis, kurie sulaikytuosius išsivežė, – sakė P. Krivonosas. – Aš grįžau į vietą, kur buvau pastatęs tarnybinį automobilį. Čia jau buvo atvykę kriminalinės žvalgybos ir imuniteto tarnybos pareigūnai, kurie sulaikė mano koelgą R. Koršulą.“

Pasienietis sakė, kad su kolegomis į automobilius sukrovė rastas cigaretes ir ieškojo R. Koršulo išmesto telefono, bet paieška buvo nesėkminga.

„Taip ir baigiau darbą, o ryte man paskambino budėtojas ir pasakė, kad turiu atvažiuoti į darbą, apie vakarykščius įvykius reikia parašyti tarnybinį pranešimą, – sakė P. Krivonsas. – Kai atvykau į užkardą ir ėmiau pildyti dokumentus, prie manęs priėjo Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai – liepė atsistoti, surakino rankas ir išvežę pateikė įtarimus.“

Vieta, kur pažeidimai – kasdienybė

Kad P. Krivonosas gali būti susijęs su kontrabandininkais, buvo tikras smūgis jo vadovybei – su pareigūnu ne kartą vienoje pamainoje dirbę kolegos tikino, kad iš jo niekada nebuvo sulaukę neteisėtų pasiūlymų, priešingai jis esą principingai žiūrėdavo į kovą su kontrabandos gabentojais.

O Purvėnų užkardos vadas per apklausą sakė, kad P. Krivonosas tądien pats pasiūlė atkreipti didesnį dėmesį į valstybės sienos ruožą, kurioje neveikė judesio davikliai – ypatingai prie ženklo Nr. 0496, nors cigaretės buvo rastos prie 0491-0492 ženklų.

„Kad šiame ruože buvo pastebėti kontrabandininkai, mums nebuvo jokia naujiena – statistikos duomenimis, čia dažniausiai daromi pažeidimai“, – pabrėžė jis.

Liudytojo teigimu, vietovė, kurioje buvo rastos cigaretės, yra pelkėta, apaugusi medžiais ir krūmais, o Lietuvą ir Baltarusiją skiria bebrų užtvenktas Ditvos upelis, todėl vietovė yra sunkiai praeinama.

„Manau, reikėjo nemažai laiko, kad dėžės būtų suneštos iš Baltarusijos į Lietuvą – dviese nešant gali prireikti ir dienos, nes vienas žmogus gali pernešti daugiausiai dvi dėžes, – sakė užkardos vado pareigas ėjęs pasienietis, kurį taip pat nustebino informacija, kad su kontrabandininkais bendradarbiavo sulaikytasis P. Krivonoso kolega R. Koršulas.

Sėkmės apakinti pražiopsojo tikruosius nusikaltėlius

Kai pasieniečiai žolėje surado R. Koršulo mobiliojo ryšio telefoną, tik tada iš jame esančių SMS pranešimų galėjo susidaryti tikrą vaizdą, kas vyko tądien Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Dalis žinučių buvo užšifruotos – vietoj „gabenkite“ buvo rašoma „gerkite“ ir pan.

Paaiškėjo, kad pasienietis įspėdavo, kada atvažiuos jo kolegos, taip pat kontrabandininkams rašė, jog šie pasistengtų pranešti kuo maksimaliau didesnį cigarečių kiekį ir nepaliktų jokių pėdsakų – „būtų švaru, pasitvarkykite po savęs“. O galop, kai kontrabanda buvo pernešta ir į Tausiūnų kaimo teritoriją atvyko būrys pasieniečių, iš pareigūno atskriejo net kelios SMS žinutės su raginimais kuo greičiau dingti, nes gresia pavojus.

„Į Baltarusiją skandink telefoną“, – buvo paskutinioji R. Koršulo atsiųsta žinutė. „Ok“, – atsakė jam ir nuo to laiko ryšys nutrūko, o kontrabandininkų aparatas taip ir nebuvo surastas – greičiausiai jis buvo įmestas į Ditvos upelį.

Nustatyta, kad informaciją pasienietis teikė net penkias valandas – iš kai kurių pranešimų buvo aišku, jog dalis kontrabandos buvo sėkmingai išgabenta, o ją buvo bandoma įnešti net keliose pasienio vietose. Tačiau kontrabandininkai taip ir nebuvo sulaikyti – sėkmės apakinti pareigūnai greičiausiai pražiopsojo tikruosius nusikaltėlius.

Kai šie SMS pranešimai buvo perskaityti baudžiamąją bylą nagrinėjusiame Vilniaus apygardos teisme, teisėjai Reginai Pocienei kilo abejonių, ar tikrai R. Koršulas teikė informaciją būtent tiems asmenims, kurių cigaretes pasienio ruože aptiko šio kolega P. Krivonosas.

Buvo nustatyta, kad cigeretės buvo rastos skirtingose vietose – vos už 150 metrų nuo sienos rastos devynios dėžės, dar už 10 m – trys, o maždaug už 300 m – dar 38 dėžės. Tačiau šis skaičius nesutapo su tais, kurie buvo minimi SMS žinutėse – gabentojai rašė, kad jau penkias dėžes išgabeno ir planuoja dar du kartus tiek pat.

„Vertinant rastų cigarečių skaičių rastasis nesutampa su pokalbiuose minimais skaičiais bei nurodoma aplinkybe, kad dalį – penkis jau išvežė ir ruošiasi padaryti dar du po penkis, – nurodė teisėja. – Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti ne tik su R. Koršulu bendrininkavę asmenys, tačiau ir transporto priemonė, kuri minima pokalbiuose: „Kai išveši, pasistenk dar du po penkis padaryti“, „Na, išvežėme“. Šie pokalbiai rodo, kad R. Koršulo bendrininkai cigarečių gabenimui naudojo transporto priemonę.“

Valstybės siena buvo atvira – vežk kiek nori

Teismas taip pat pabrėžė, kad nuo tos vietos, kurioje buvo rastos cigaretės, reikėjo apie 200 m nešti dėžes iki automobilio, nes kitaip jis neprivažiuoja arčiau. Tačiau tyrimo metu net nebuvo nustatyti automobilio pėdsakai, jokios transporto priemonės per slaptąją operaciją „Paparacis“ nepastebėjo ir į dangų pakilęs pasieniečių sraigtasparnis. Tai, anot teisėjos, nepaneigia manymo, kad prie sienos kažkurioje kitoje vietoje veikė visai kita pažeidėjų grupuotė, gabenusi nenustatytą kiekį cigarečių. Juoba, kad šiame ruože itin dažnai gabenama kontrabanda.

O tos 50 dėžių, kurios buvo rastos, greičiausiai priklausė dar kitiems ir nenustatytiems asmenims. Kada jie cigaretes atgabeno, neaišku, nes net oficialiai nebuvo nustatyta, kad buvo nustoję veikti davikliai.

„Valstybės siena kurį laiką buvo neapsaugota“, – pabrėžė teisėja R. Pocienė.

Šioje gana mįslingoje istorije P. Krivonosas buvo išteisintas dėl visų jam inkriminuojamų kaltinimų.

Kaip pažymėjo bylos duomenis išanalizavusi teisėja, P. Krivonoso telefone jokių duomenų apie galimą bendradarbiavimą su kontrabandą gabenančiais asmenimis nebuvo rasta, priešingai – pareigūnas aktyviai dalyvavo surandant 50 dėžių cigarečių bei sulaikant manomus pažeidėjus, taip pat dėjo pastangas, kad tądien būtų pakeisti neveikiantys judesio davikliai. Tačiau teismas pažymėjo, kad P. Krivonoso veiksmai galėtų būti vertinami kaip nepakankamai atidūs vykdant pareigas, kai šis nepasidomėjo, kam ir kodėl kolega rašo SMS žinutes.

Tačiau tai nė kiek neįtikina prokurorų, kurie mano, kad tokioje situacijoje, kai buvo pradėta ieškoti kontrabandininkų, P. Krivonosas „kitų pareigūnų akivaizdoje negalėjo pasielgti kitaip, nenorėdamas užsitraukti įtarimo“. Be to, jie mano, kad R. Koršulas vienas negalėjo padaryti nusikaltimų – esą abu pareigūnai buvo susitarę.

„R. Koršulas iš esmės visą tarnybos laiką būdamas viename automobilyje su P. Krivonosu niekaip negalėjo suorganizuoti ir koordinuoti nusikaltimo ir bendrininkų veiksmų, nes tiek daug SMS žinučių, kiek parašė ir gavo į savo mobiliojo ryšio telefoną R. Koršulas, būnant su juo viename automobilyje nepastebėti tiesiog neįmanoma“, – teigė prokurorai, kurie nuosprendį dar galės skųsti apeliacine tvarka.

Tuo metu P. Krivonoso kolega R. Koršulas buvo pripažintas kaltu tik dėl to, kad piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi talkino nenustatytiems kontrabandininkams.

„R. Koršulas savo neteisėtais veiksmais, teikdamas neleistiną informaciją ir taip koordinuodamas teisės pažeidimus darančių asmenų veiksmus, prisidėjo prie nenustatyto skaičiaus asmenų teisės pažeidimų padarymo – iš Baltarusijos į Lietuvą cigarečių neteisėto gabenimo per Lietuvos valstybinę sieną bei šių akcizais apmokestinamų prekių su baltarusiškomis banderolėmis neteisėto gabenimo Lietuvos teritorijoje, – nurodoma priimtame apkaltinamajame nuosprendyje.

– Dėl R. Koršulo veiksmų buvo sudarytos sąlygos pasikėsinti į valstybės ekonominius interesus, verslo tvarką. Tuo jis paniekino Lietuvos įpareigojimus prieš Europos Sąjungą kovoti su kontrabanda, diskreditavo pasieniečio vardą, sumenkino VSAT autoritetą šalies viduje ir taip padarė didžiulę žalą valstybės interesams.“

Už šį nusikaltimą R. Koršului buvo skirta 200 MGL (7 532 Eur) bauda. Be to, teisėja nutarė nuteistajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje trejus metus.