Taip, kaip A. Vaičiulis sumaitojo savo draugo kūną, nepamatysime jokiame baisiausiame siaubo filme – ekspertai suskaičiavo, kad nužudytajam buvo suduoti net 65 smūgiai į įvairias kūno vietas. Prieš mirtį nužudytasis patyrė itin dideles kančias, jis buvo badomas net ir tada, kai jau buvo miręs.
„Nebesupratau, ką darau, tada jau nekontroliavau savo veiksmų“, – siaubingą realybę pripažino A. Vaičiulis.
Tik kodėl nužudė savo draugą, vyras taip ir nesugebėjo paaiškinti – iš pradžių pareiškė, kad nieko neatsimena, tik ryte, kai prabudo prie kraujo klane esančio lavono, suprato, ką padarė. Bet apie įvykdytą nusikaltimą niekam nepranešė – nužudytąjį apdengė antklode, o paskui keletą dienų girtavo. Tuose pačiuose namuose.
Kai po kelių dienų netikėtai dingusio vyro ėmė ieškoti artimieji ir policijos pareigūnai, žudikas nusprendė lavoną nuvilkti į savo gyvenamojo namo rūsį. Čia jis išgulėjo dar savaitę – iš viso 10 dienų po nužudymo, kol galop lavoną surado policijos pareigūnai.
Už tai, kad itin žiauriai nužudė savo draugą, teismas A. Vaičiuliui skyrė 14 metų laisvės atėmimo bausmę. Bet su ja žudikas nesutiko – pareiškė, jog, nors ir nužudė bičiulį, tačiau buvo nuteistas per griežtai, nes šį baisų nusikaltimą įvykdė būdamas labai susijaudinęs.
„Prašau į viską atsižvelgti objektyviai ir teisingai“, – pateikdamas skundą apeliacinės instancijos teismui nurodė Tauragės rajono gyventojas. Jis atsiprašė nužudytojo artimųjų, tikino, kad labai gailisi dėl tokio siaubingo savo poelgio.
„Suprantu, kad savo padarytu nusikaltimu peržengiau žmoniškumo ribas, tačiau noriu pažymėti, kad prisipažinau ir neklaidinau tyrimo, manau, jog mano veiksmai neturėtų būti traktuojami kaip tyčiniai, – Lietuvos apeliaciniam teismui, nagrinėjusiam žudiko skundą, aiškino A. Vaičiulis. – Tada, per išgertuves mano namuose, draugas man pasiūlė santykiauti analiniu būdu, o kadangi aš esu tradicinės seksualinės orientacijos, toks pasiūlymas mane labai įžeidė. Esu katalikas, tikintis, todėl toks pasiūlymas buvo visiškai netikėtas iš jo pusės, provokuojantis, ypatingai įžeidžiantis ir įžūlus. Tada jau nebesupratau, ką darau, net nekontroliavau savo veiksmų, kai griebiausi peilio. Greičiausiai taip sureagavau dėl įžeidimo, kokio nesu patyręs per visą gyvenimą, ir ypatingai iš žmogaus, kurį pažinojau daug metų ir laikiau padoriu žmogumi.“
Kas tą vakarą įvyko A. Vaičiulio namuose, šiandien žino tik jis, nes daugiau niekas nematė, kaip šaltakraujiškai ir itin žiauriai buvo nužudytas į svečius pas ilgametį bičiulį atvykęs vyras. Ar tikrai nužudytasis pasiūlė intymiai suartėti, nebuvo nustatyta – tai tik A. Vaičiulio žodžiai. Ir jie, kaip paaiškėjo teisme, atsirado ne iš karto.
Ikiteisminio tyrimo metu, kai pareigūnai vyro namuose aptiko smarkiai sumaitotą nužudytojo lavoną, girtutėlis į areštinę uždarytas A. Vaičiulis taip ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl griebėsi peilio ir šakutės.
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas vyras aiškino, kad nužudytąjį pažinojo apie 30 metų, jų tarpusavio santykiai buvo normalūs, anksčiau jie net yra kartu gyvenę viename name, taip pat dirbę toje pačioje darbovietėje, o prieš nužudymą buvo nesimatę jau keletą metų.
„Tą dieną jis man netikėtai paskambino ir įsiprašė į svečius išgerti, – pasakojo A. Vaičiulis. – Sutikau, todėl apie 13-14 val. jį pasitikau kaime ant kelio ir parsivedžiau namo, mes abu tuo metu jau buvome truputį išgėrę. Namuose dar išgėrėme litrą naminės degtinės, sėdėjome prie stalo ir šnekučiavomės, kalbėjomės apie savo darbus. Gėrėme ilgai, per tą laiką ir sutemo. Bebaigiant gerti naminę degtinę, smarkiai apgirtau ir, deja, tolesnių įvykių gerai neprisimenu. Atsipeikėjau, kuomet abu gulėjome ant grindų, aš su peiliu badžiau savo draugą, o šis, gindamasis ranka, sugriebė peilio geležtę ir peilis besukinėjant nulūžo… Tada griebiau ant stalo buvusią šakutę ir toliau badžiau – į galvos, kaklo sritį. Daugiau nieko nepamenu. Atsibudau tik ryte, mano draugas gulėjo virtuvėje ant grindų negyvas, aplink buvo daug kraujo. Labai išsigandau, lavoną uždengiau paklode ir išvažiavau į miestą. Parsivežiau degtinės, sėdėjau ir gėriau, nežinojau ką daryti. Važinėjau į miestą tris dienas, parsiveždavau degtinės ir kambaryje gerdavau, o lavonas gulėjo virtuvėje ant grindų. Po to lavoną suvyniojau į apklotą ir išvilkau į rūsį.“
Žudikas teigė, kad tomis dienomis sulaukė skambučių iš nužudytojo artimųjų, kurie jo ieškojo, bet šis patikino, kad jo čia nėra, sakė, jog buvo, bet išėjo.
„Vėliau atvyko policija, dėl išgerto alkoholio nepamenu, dėl kokios priežasties kilo konfliktas ir dėl ko aš jį nužudžiau“, – aiškino A.Vaičiulis.
Tokius pačius parodymus jis davė ir ikiteisminio tyrimo pradžioje, taip pat ir vėliau, kai jau būdamas suimtas buvo atvežtas į nužudymo vietą, kai turėjo parodyti, kaip viskas nutiko.
Praėjus kuriam laikui po suėmimo A. Vaičiulis tyrimą atliekantiems pareigūnams perdavė ranka rašytus paaiškinimus, kuriais norėjo papildyti savo parodymus – aiškino, jog, gerai apgalvojęs, prisiminė, kas tą naktį įvyko jo namuose.
„Prisiminiau, kad mums begeriant mano draugas pasiūlė santykiauti analiniu būdu, – kalbėjo žudikas. – Dėl tokių žodžių man aptemo sąmonė, pamenu, kad mes abu atsidūrėme ant grindų, aš buvau jam ant nugaros ir daug kartų peiliu jį badžiau, o kai sulūžo peilis, pagriebiau nuo stalo šakutę ir toliau badžiau“.“
Greitai pensinio amžiaus sulauksiantis vyras negalėjo pasakyti, kiek savo draugui sudavė smūgių, tačiau pripažino, jog daug.
Vėliau, kai A. Vaičiuiliui iškeltą baudžiamąją bylą pradėjo nagrinėti teismas, jis paneigė savo išsakytus žodžius, kad draugą mirtinai subadė dėl to, jog šis pasiūlė santykiauti analiniu būdu.
„Tokio pasiūlymo nebuvo, gal susapnavau, matyt, per daug persižiūrėjau filmų, o gal man susimaišė protas“, – teisėjams aiškino vyras.
Bet kai jis buvo pripažintas kaltu, versiją apie lytinius santykius A. Vaičiulis iškėlė dar kartą, kuomet kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą prašydamas dar kartą išnagrinėti jam iškeltoje baudžiamojoje byloje esančius duomenis.
O juos išanalizavusi teisėjos Jolantos Čepukėnienės pirmininkaujama kolegija nusprendė, kad A. Vaičiulis pagrįstai yra nuteistas dėl tyčinio nužudymo itin žiauriai, o jo dar kartą iškelta versija apie tariamai gautą pasiūlymą lytiškai santykiauti, yra išgalvota.
„A. Vaičiulis tiesiogine tyčia itin žiauriai nužudė nukentėjusįjį, esant abiem sugėrovams sunkaus girtumo būsenoje, kai nužudymo pretekstu galėjo tapti bet kokia menkavertė dingstis“, – pabrėžė teismas.
Teisėjų kolegija nurodė, kad neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada ar spręsti, jog A. Vaičiulis savo draugą nužudė staiga labai susijaudinęs dėl itin įžeidžiančio pastarojo poelgio.
„Nuteistasis viso proceso metu nebuvo nuoseklus, aiškindamas savo elgesio priežastis ir, net nurodęs apie aptemusią sąmonę, minėjo, kad atsipeikėjęs pajuto, jog su nukentėjusysis guli ant grindų ir pastarąjį bado peiliu į įvairias kūno vietas, o pastarajam bandant apsiginti, sugriebus už peilio ir šiam sulūžus, toliau badė nuo stalo paimta šakute, – nutartyje, kuria buvo atmestas A. Vaičiulio skundas, nurodė teismas. – Akivaizdu, kad įvykio metu tiek nuteistasis, tiek nužudytasis buvo sunkaus girtumo būsenoje, nuteistasis po įvykio pamatęs, kad nukentėjusysis guli negyvas, tris dienas laikė jį kambaryje, pats važiavo į miestą pirkti alkoholio ir gėrė namuose kitame kambaryje, po to nužudytojo lavoną paslėpė, kol atvyko policijos pareigūnai, nukentėjusiojo. ieškojusiems artimiesiems neigė, kad pastarasis pas jį buvęs. Nukentėjusiojo lavonas pas nuteistąjį namuose buvo rastas po įvykio praėjus dešimčiai dienų, kartu buvęs A. Vaičiulis patikrinti neblaivumo pūsdamas į alkotesterį nesugebėjo, praėjus maždaug trims valandoms, alkotesteriu jam buvo nustatytas 2,99 promilių girtumo laipsnis. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo konstatuoti tiek buvus itin įžeidžiantį nukentėjusiojo elgesį, tiek staiga kilusį labai didelį nuteistojo A. Vaičiulio susijaudinimą dėl nukentėjusiojo elgesio, o nuteistojo A. Vaičiulio smurtiniai veiksmai gali būti paaiškinami abiejų sugėrovų sunkaus girtumo būsena.“
Anot teismo, kelių ar keliolikos minučių laikotarpyje nužudytajam buvo suduota viso 65 smūgiai peiliu ir šakute į įvairias kūno vietas, padarant 19 odos nubrozdinimų įvairiose kūno vietose, 18 pjautinių žaizdų rankose, 7 durtines žaizdas veide įvairiose vietose, 21 durtinę – pjautinę žaizdas įvairiose veido vietose, kakle, krūtinėje, pilve, kas komplikavosi trauminiu šoku, oro susikaupimu krūtinplėvės ertmės kairėje pusėje, aspiracija krauju, dėl ko įvyko mirtis.
Pasak teismo, ekspertai konstatavo, kad visi šie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajam esant gyvam, jis prieš mirtį buvo sąmoningas, patyrė didžiules kančias, skausmą.
„Toks brutalus A. Vaičiulio elgesys, panaudoti kūno žalojimui pritaikyti metaliniai įrankiai, kurių vienas naudotas tol, kol sulūžo, nukentėjusiojo mirtį sukėlusių jam padarytų sužalojimų pobūdis, kiekis ir išsidėstymas peržengia paprasto nužudymo ribas ir pagal savo požymius atitinka kvalifikuoto nužudymo požymio „itin žiauriai“ turinį“, – teisėjos J. Čepukėnienės pirmininkaujama kolegija pabrėžė, kad nėra abejonių, jog suduodamas daugybinius smūgius nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbias kūno vietas (pagrinde galvos-veido sritį) A. Vaičiulis suvokė itin žiaurų nukentėjusiojo gyvybės atėmimo būdą.