Baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėjo Dariaus Prankos pirmininkaujama Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad vilnietė Rūta S. turės į valstybės biudžetą sumokėti 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudą, o draudimo bendrovė nukentėjusiuoju pripažintam dviratininkui išmokėti 1,4 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimą.
„Teismas konstatuoja, kad Rūta S. Islandijos – Vilniaus gatvių sankryžoje, Vilniuje, sėdėdama ant automobilio „Toyota Prius“ galinės sėdynės, atidarydama galines kairės pusės dureles, jomis trenkė į dešinės rankos plaštaką dviračiu važiavusiam nukentėjusiajam, tuo padarydama nukentėjusiajam dešinės plaštakos IV-o piršto galinio pirštakaulio atvirą skeveldrinį lūžį, tokiu būdu dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė jo sveikatą“, – apkaltinamajame nuosprendyje, kuris įsiteisėjo nuo paskelbimo, nurodė teismas.
„Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl plaštakos pirštakaulio lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui“, – pridūrė teisėjai, baudžiamąją bylą nagrinėję apeliacine tvarka pagal Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Survilos skundą.
Skundą prokuroras pateikė dėl to, kad prieš tai bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė taksi keleivę išteisinti, nes esą nėra pakankamai duomenų, kad Rūta S. veikė neatsargiai ar nerūpestingai, nebandė įsitikinti, jog išlipti iš automobilio yra saugu.
„Ji negalėjo ir neturėjo numatyti, kad nemažu greičiu priešinga kryptimi atvažiuos (išnirs) prieš automobilį dviratininkas, kuris atsitrenks į pravertas automobilio dureles“, – nuosprendyje, kuris buvo panaikintas, nurodė teismas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjai konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina Rūtos S. veiksmuose buvus neatsargią kaltės formą – nusikalstamą nerūpestingumą.
Eismo nelaimė įvyko, kai taksi keleivė su savo pussesere atvažiavo į Vilniaus centrą – už vairuotojo sėdėjusi Rūta S. atidarė automobilio duris ir trenkėsi į dviračių taku važiavusį maisto kurjerį. Vyrui lūžo pirštas.
„Už manęs sėdėjusi keleivė neapsidairė, todėl aš surikau – anglų kalba pasakiau „Stop, don‘t open“ (Stop, neatidaryk), bet ji nepaklausė ir atidarė dureles, – sakė vairuotojas. – Mano praktikoje tai buvo pirmas atvejis, kai keleivis atidarė kairės pusės dureles, nes visada visi lipa iš dešinės, net ir pagal KET keleiviai turi įsėsti ir išlipti per transporto priemonės dešinę pusę.“
Anot vairuotojo, keleiviai išlipa per dešinės pusės duris, nes paprastai keliuose pavojus ar kliūtis visą laiką būna iš kairės pusės.
„Keleiviai turi naudoti dešinės pusės duris, nesitikėjau, kad ji išlips per kairę pusę – jeigu būtų lipusi per dešinę pusę, nieko nebūtų atsitikę, manau, jog keleivė neapsidairė, o jeigu būtų apsidairiusi, įvykis nebūtų įvykęs“, – pabrėžė taksi pavežėjas.
„Važiavau dviračių taku, gatvėje buvo susidariusi nedidelė automobilių grūstis, tačiau palengva jie judėjo, o kai buvau baro „Piano man“, vienas automobilis sustojo – nesitikėjau, kad gali kažkas išlipti, bet kai mano dviračio priekinis ratas buvo jau prie galinių durų, net nespėjau sureaguoti, pradėjo atsidarinėti kairės pusės galinės durelės ir trenkėsi man tiesiai į dešinę plaštaką“, – dviratininkas sakė, kad važiavo maždaug 15 km/val. greičiu, nesitikėjo, kad prasidarys automobilio durys, todėl net nespėjo pristabdyti ar pakeisti važiavimo krypties.
Dviratininkas sakė, kad po smūgio dviratis nukrito, nes jis prarado pusiausvyrą: „Tačiau aš pats nenukritau, spėjau atsistoti ant kojų, iš karto pastebėjau, kad mano pirštas perlinko per pusę ir iš jo pradėjo tekėti labai daug kraujo.“
Baudžiamojon atsakomybėn patraukta Rūta S. tikino, kad prieš išlipdama iš taksi automobilio apsidairė ir nematė dviratininko, o vairuotojas esą jos neįspėjo, jog išlipti yra nesaugu.
„Aš visiškai nebendravau su vairuotoju, o kai jis sustojo, pradėjau lipimo manevrą, apsidairiau, nemačiau jokių dviračių – atsargiai išlipinėjau ir man atidarant dureles įvyko tas, kas įvyko, tada išsigandau, uždariau dureles ir išsigandusi likau sėdėti automobilyje“, – sakė Rūta S., pažymėjusi, jog jai pasirodė saugiau išlipti per kairę, o ne dešinę pusę.
Ji taip pat buvo įsitikinusi, kad dėl nelaimės kaltę turi prisiimti dviratininkas, nes jis dviračių taku važiavo per neleistiną pusę – eismas buvo į priešingą pusę, be to, jis nedėvėjo šviesą atspindinčios liemenės ar kito atšvaito.
Baudžiamojoje byloje esančius duomenis išanalizavę Vilniaus apygardos teismo teisėjai pažymėjo, kad tuo metu, kai įvyko nelaimė, dar buvo šviesus metas ir dviratininkas neprivalėjo dėvėti ryškiaspalvės liemenės, jam taip pat negalėjo būti taikomas KET reikalavimas, kuriuo numatyta, kad dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas.
„Ne dviračio ar dviratininko tam tikrų elementų trūkumas, o Rūtos S. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga nusikalstamiems padariniams kilti“, – nurodė teismas, pažymėjęs, kad dviratininkai Islandijos gatve, kurioje yra vienpusis automobilių eismas, gali važiuoti abejomis kryptimis, nes čia yra įrengtas dviračių takas.
Pasak teismo, iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama įlipti į (arba išlipti) transporto priemonę tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams.
„Keleiviai iš transporto priemonės privalo išlipti per dešinę pusę, šis reikalavimas nėra imperatyvus ir numato galimybę iš transporto priemonės išlipti iš kairės pusės, tačiau tik tuo atveju, jei tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams“, – teisėjai konstatavo, kad taksi keleivė pažeidė KET reikalavimus, nes atidarydama automobilio kairės pusės galines dureles neįsitikino, jog tai daryti saugu bei kad tai nekelia pavojaus ar nekliudo kitiems eismo dalyviams.
„Rūta S. nenumatė, kad dėl jos veikimo (automobilio durelių atidarymo) gali atsirasti Baudžiamajame kodekso numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti“, – teisėjai nurodė, kad keleivė veikė nusikalstamai nerūpestingai.